Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai žiūri į savo telefoną ir supranti – slaptažodis išgaravęs iš atminties. Galbūt pakeitei jį vakar vakare ir šiandien jau neatmeni, o gal tiesiog per daug skirtingų kodų galvoje ir viskas susimaišė. Nesvarbu, kokia priežastis, rezultatas tas pats – tavo telefonas virto brangia plytele, kuri atsisako bendradarbiauti.

Gera žinia ta, kad gamintojams puikiai žinoma ši problema, todėl beveik visi telefonai turi įvairių būdų, kaip atgauti prieigą. Bloga žinia – dažniausiai tai reiškia, kad prarasite bent dalį duomenų. Bet nepulkime į paniką iš karto. Pažiūrėkime, kokie variantai egzistuoja skirtingose situacijose.

Android telefonai ir Google paskyra – pirmasis gelbėjimosi ratas

Senesniuose Android telefonuose (iki Android 5.0 versijos) buvo gana paprasta funkcija – po kelių nesėkmingų bandymų įvesti slaptažodį, ekrane pasirodydavo mygtukas „Pamiršote slaptažodį?” arba panašus. Paspaudus jį, galėjai prisijungti naudodamas savo Google paskyros duomenis ir nustatyti naują užraktą.

Deja, naujesniuose Android įrenginiuose šis metodas nebegalioja. Google nusprendė, kad tai per didelis saugumo pažeidimas – juk kas nors galėtų tiesiog atspėti ar sužinoti jūsų Google slaptažodį ir taip patekti į telefoną. Todėl dabar situacija šiek tiek sudėtingesnė.

Šiuolaikiniuose Android telefonuose turite kelias galimybes. Jei naudojate biometrinę autentifikaciją (pirštų atspaudus ar veido atpažinimą) kaip papildomą metodą, kartais telefonas po kelerių nesėkmingų bandymų pasiūlys naudoti būtent ją. Tiesa, dažniausiai po perkrovimo ar ilgesnio neveikimo laikotarpio telefonas vis tiek reikalaus pagrindinio slaptažodio.

Samsung ir „Find My Mobile” – korėjietiška išeitis

Samsung telefonų savininkai turi papildomą trampliną. Jei anksčiau buvote užsiregistravę Samsung paskyrą ir aktyvavę „Find My Mobile” funkciją, galite atrakinti telefoną nuotoliniu būdu. Tai veikia net kai telefonas neturi interneto ryšio – pakanka, kad jis būtų įjungtas.

Eikite į kompiuterį, atidarykite naršyklę ir prisijunkite prie findmymobile.samsung.com. Įvedę savo Samsung paskyros duomenis, pamatysite savo telefoną žemėlapyje. Dešinėje pusėje bus įvairių parinkčių, tarp jų ir „Unlock” (atrakinti). Paspaudę šį mygtuką ir patvirtinę veiksmą, po kelių sekundžių jūsų telefonas turėtų būti atraktas.

Ši funkcija veikia stebuklingai gerai, bet tik jei ją aktyvavote iš anksto. Jei ne – deja, šis kelias jums užkirstas.

iPhone ir Apple ekosistema – griežtos taisyklės

Apple visada garsėjo savo griežta pozicija saugumo klausimais. Jei pamiršote iPhone slaptažodį, jūsų pasirinkimai yra gana riboti ir beveik visi baigiasi tuo pačiu – telefono atstatymu į gamyklines nuostatas.

Prieš tai vis dėlto pabandykite prisiminti – galbūt naudojate Face ID ar Touch ID ir tiesiog pamiršote kodą, kurį retai įvedate? iPhone periodiškai (pavyzdžiui, po perkrovimo) reikalauja įvesti kodą, net jei paprastai naudojate biometriją.

Jei tikrai neatmenate, turite naudoti iTunes (Windows kompiuteryje) arba Finder (Mac kompiuteryje). Prijunkite telefoną prie kompiuterio, į kurį anksčiau sinchronizavote įrenginį. Jei telefonas pasitiki šiuo kompiuteriu, galėsite sukurti atsarginę kopiją (labai rekomenduojama!) ir tada atstatyti telefoną.

Jei telefonas nebuvo sinchronizuotas su šiuo kompiuteriu, teks naudoti atkūrimo režimą (Recovery Mode). Kiekvienas iPhone modelis turi šiek tiek skirtingą būdą, kaip patekti į šį režimą, bet bendras principas toks: išjungiate telefoną, tada laikote tam tikrų mygtukų kombinaciją, kol prijungiate prie kompiuterio. iTunes ar Finder aptiks telefoną atkūrimo režime ir pasiūlys jį atkurti.

Kai viskas veda į gamyklinį atstatymą

Daugeliu atvejų kelias baigiasi čia – gamykliniame atstatyme. Tai reiškia, kad telefonas bus grąžintas į tokią būseną, kokia buvo išėjęs iš gamyklos. Visi duomenys, nuotraukos, programėlės, nustatymai – viskas išnyks.

Android telefonuose tai paprastai daroma per atkūrimo meniu (Recovery Mode). Išjungiate telefoną, tada laikote tam tikrų mygtukų kombinaciją (dažniausiai garsumo mažinimo + maitinimo mygtukas) kol pasirodys specialus meniu. Čia navigacijai naudojami garsumo mygtukai, o pasirinkimui – maitinimo mygtukas. Ieškote parinkties „Wipe data/factory reset” arba panašios.

Svarbus niuansas – jei telefonas buvo prijungtas prie Google paskyros, po atstatymo vis tiek reikės įvesti tos paskyros duomenis. Tai vadinama FRP (Factory Reset Protection) ir sukurta tam, kad pavogti telefonai taptų nenaudingi vagims. Taigi net atstatę telefoną, turėsite žinoti Google paskyros slaptažodį.

Duomenų atsarginės kopijos – gyvybiškai svarbus įprotis

Jei skaitote šį straipsnį jau susidūrę su problema, turbūt vėlu apie tai kalbėti, bet ateičiai – darykite atsargines kopijas! Tai skamba kaip nuobodus patarimas, kurį visi ignoruoja, kol nenutinka bėda.

Android telefonuose Google automatiškai daro daugelio dalykų atsargines kopijas – kontaktų, kalendoriaus, kai kurių programėlių nustatymų. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti automatiškai keliami į Google Photos, jei aktyvavote šią funkciją. Patikrinkite nustatymuose skiltį „Google” -> „Atsarginė kopija” ir įsitikinkite, kad viskas įjungta.

iPhone atveju iCloud daro panašų darbą. Nemokama 5 GB vietos dažnai neužtenka visoms nuotraukoms, bet bent kontaktai, kalendorius ir programėlių duomenys turėtų būti saugiai. Jei mokate už papildomą iCloud vietą, galite nustatyti, kad viskas būtų automatiškai kopijuojama.

Yra ir trečiųjų šalių sprendimų – įvairios programėlės, kurios gali daryti išsamesnes atsargines kopijas. Kai kurios iš jų reikalauja root (Android) ar jailbreak (iPhone) prieigos, bet tai jau pažengusiems vartotojams.

Netradiciniai metodai ir ką geriau nedaryti

Internete rasite daugybę patarimų, kaip „nusilaužti” savo telefoną. Kai kurie iš jų veikia (arba veikė senesnėse versijose), kiti yra tiesiog apgaulė arba gali dar labiau pakenkti.

Pavyzdžiui, anksčiau buvo triukas su Android telefonais – galėjai paskambinti į savo telefoną iš kito telefono, atsiliepti ir greitai pereiti į nustatymus, kol ekranas atraktas skambučio metu. Naujesniuose Android tai nebeveikia – sistema protingesnė ir neleidžia taip lengvai apeiti saugumo.

Kitas populiarus mitas – kad ADB (Android Debug Bridge) gali padėti atrakinti telefoną. Teoriškai taip, bet praktiškai ADB debugging turi būti įjungtas telefone dar prieš jį užrakinus, o tai daugelis žmonių nedaro. Be to, naujesniuose Android reikia patvirtinti kompiuterio prieigą telefono ekrane, o jei ekranas užrakintas…

Yra įvairių mokamų programų, kurios žada atrakinti bet kokį telefoną. Kai kurios iš jų tikrai veikia, bet dažniausiai tik su senesniais modeliais ir senesnėmis operacinių sistemų versijomis. Be to, jos kainuoja nemažai pinigų ir nėra jokios garantijos, kad pavyks. Profesionalios duomenų atkūrimo paslaugos gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų.

Ką daryti, kad tai nepasikartotų

Gerai, tarkime pavyko atgauti prieigą prie telefono arba teko jį atstatyti ir pradėti iš naujo. Kaip užtikrinti, kad ši košmariška situacija nepasikartotų?

Pirma, naudokite slaptažodį, kurį galite prisiminti. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių sukuria per sudėtingus kodus, kuriuos patys pamiršta. Geriau naudoti ilgesnį, bet lengviau įsimenantį kodą nei trumpą, bet visiškai atsitiktinį. Pavyzdžiui, keturių žodžių frazė gali būti ir saugi, ir įsimenama.

Antra, aktyvuokite biometrinę autentifikaciją. Pirštų atspaudai ar veido atpažinimas leidžia retai naudoti slaptažodį, todėl mažesnė tikimybė jį pamiršti. Tačiau vis tiek turite žinoti ir pagrindinį kodą – sistema periodiškai jo paprašys.

Trečia, užsirašykite slaptažodį ir laikykite saugioje vietoje. Taip, tai prieštarauja saugumo principams, bet jei gyvenate vienas ir galite laikyti užrašą namie seife ar kitoje saugioje vietoje, tai gali būti protingas kompromisas tarp saugumo ir patogumo.

Ketvirta, naudokite slaptažodžių valdymo programas. Jos gali saugiai laikyti visus jūsų slaptažodžius, įskaitant telefono užrakto kodą. Žinoma, tada turite prisiminti bent vieną slaptažodį – nuo pačios slaptažodžių valdymo programos.

Kai telefonas tampa saugykla, o ne įrankiu

Įdomu, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė mūsų santykis su telefonais. Anksčiau telefonas buvo tiesiog įrankis skambinti ir rašyti žinutes. Dabar tai mūsų gyvenimo archyvas – nuotraukos, susirašinėjimai, bankinės programėlės, svarbūs dokumentai. Netekti prieigos prie viso šito jaučiasi kaip netekti dalies savęs.

Todėl slaptažodžio pamiršimas tapo tokia rimta problema. Tai ne tik nepatogumas – tai potenciali katastrofa. Ypač jei nedarote atsarginių kopijų ir viskas saugoma tik telefone.

Gamintojai bando rasti balansą tarp saugumo ir patogumo. Per daug griežti saugumo reikalavimai reiškia, kad žmonės pamirš slaptažodžius ir praras duomenis. Per daug atlaidūs – ir vagys galės lengvai prieiti prie pavogtų telefonų. Kol kas sprendimas nėra tobulas, ir kiekvienas iš mūsų kartais tampa šios kovos auka.

Geriausias patarimas? Būkite proaktyvūs. Nelauk, kol nutiks bėda – pasirūpinkite atsarginėmis kopijomis dabar, kol dar turite prieigą prie telefono. Pasirinkite įsimenantį slaptažodį. Aktyvuokite visas galimas atkūrimo funkcijas. Ir galbūt, tiesiog galbūt, kai kitą kartą žiūrėsite į užrakintą ekraną, jūsų pirštai automatiškai įves teisingą kodą, ir visa ši informacija liks tik teorinė.

The post Kaip atrakinti telefoną pamirus slaptažodį appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonu akimirką, kai telefono ekranas pradeda mirgėti kaip diskotekos šviesos. Viena akimirka viskas veikia puikiai, kita – jau žiūri į ekraną, kuris trūkinėja, virpa ar tiesiog elgiasi keistai. Pirmiausia – nereikia panikuoti ir bėgti į servisą. Dažniausiai ši problema turi gana paprastas priežastis ir sprendimus.

Ekrano mirgėjimas gali pasireikšti įvairiai. Kartais tai būna subtilus šviestumo svyravimas, kurį pastebite tik tamsioje aplinkoje. Kitais atvejais – visas ekranas pradeda trūkinėti horizontaliomis linijomis arba tam tikros sritys tiesiog „šoka”. Kai kurie vartotojai pastebi, kad mirgėjimas prasideda tik naudojant konkrečias programas, o kiti susiduria su nuolatine problema.

Dažniausiai kalti būna programiniai sutrikimai, o ne sugadintas ekranas. Tai gera žinia, nes reiškia, kad problemą galima išspręsti be brangių remontų. Tačiau kartais mirgėjimas gali signalizuoti ir apie rimtesnius gedimus – pavyzdžiui, pažeistą ekraną po kritimo ar drėgmės patekimą į telefoną.

Programinės klaidos – dažniausias kaltininkas

Modernūs išmanieji telefonai – tai iš esmės maži kompiuteriai su sudėtinga operacine sistema. Kaip ir bet kuris kompiuteris, jie kartais „pasiklysta” ir pradeda elgtis keistai. Ekrano mirgėjimas dažnai yra būtent tokio programinio sutrikimo rezultatas.

Viena iš dažniausių priežasčių – automatinio šviestumo reguliavimo funkcijos klaida. Telefonas naudoja specialų jutiklį, kuris matuoja aplinkos šviesą ir atitinkamai reguliuoja ekrano ryškumą. Kai šis jutiklis užsiteršia arba programinė įranga, valdanti šią funkciją, sutrinka, ekranas gali pradėti neadekvatai keisti ryškumą – tai ir atrodo kaip mirgėjimas.

Kita dažna problema – GPU (grafinio procesoriaus) perpildymas. Kai telefone veikia per daug programų vienu metu arba naudojate labai reiklią grafiką programą, procesorius gali nespėti apdoroti visos informacijos. Rezultatas – ekranas pradeda „strigti”, mirgėti ar rodomas vaizdas tampa trūkinėjantis.

Neseniai atnaujinę operacinę sistemą taip pat galite susidurti su tokia problema. Kartais nauji atnaujinimai turi klaidų, kurios nebuvo pastebėtos testavimo metu. Ypač tai aktualu tiems, kurie naudoja beta versijas ar ankstyvas programinės įrangos versijas.

Ką galite padaryti patys – praktiniai sprendimai

Pirmas ir paprasčiausias dalykas – išjunkite automatinį šviestumo reguliavimą. Eikite į nustatymus, raskite ekrano ar displėjaus skiltį ir išjunkite „Adaptive brightness” ar „Auto brightness” funkciją. Jei mirgėjimas išnyksta – problema buvo būtent čia. Galite pabandyti vėliau vėl įjungti šią funkciją po telefono perkrovimo – kartais tai padeda.

Antra – perkraukite telefoną. Taip, tai skamba kaip tas klasikinis IT specialisto patarimas, bet jis veikia. Paprastas perkrovimas išvalo operatyvinę atmintį, sustabdo visus foninius procesus ir leidžia sistemai pradėti iš naujo. Laikykite nuspaudę maitinimo mygtuką ir pasirinkite „Restart” arba „Reboot”.

Jei tai nepadeda, pabandykite paleisti telefoną saugiuoju režimu (Safe Mode). Šis režimas leidžia telefonui veikti tik su pagrindinėmis funkcijomis, be jokių papildomai įdiegtų programų. Kiekvieno telefono modelio įjungimo būdas skiriasi, bet dažniausiai reikia laikyti nuspaudus maitinimo mygtuką, o tada ilgai laikyti pirštą ant „Power off” opcijos ekrane. Jei saugiuoju režimu mirgėjimas išnyksta – problema slypi kažkurioje jūsų įdiegtoje programoje.

Kada kaltas fizinis pažeidimas

Ne visada problema būna programinė. Jei neseniai numėtėte telefoną, jis buvo sudrėkintas ar patyrė stiprų smūgį, mirgėjimas gali būti fizinio pažeidimo požymis. Ekranas susideda iš kelių sluoksnių – jutiklinio stiklo, LCD ar OLED skydelio, apšvietimo (jei LCD) ir valdymo elektronikos. Bet kurio iš šių komponentų pažeidimas gali sukelti mirgėjimą.

Ypač dažnai problemų kyla su ekrano jungtimi prie pagrindinės plokštės. Tai plona, lanksti juostelė, kuri gali atsilaisvinti po smūgio. Kartais pakanka telefono nukritimu iš nedidelio aukščio, kad ši jungtis šiek tiek pajudėtų. Jei turite patirties ir drąsos, galite pabandyti atidaryti telefoną ir patikrinti šią jungtį, bet dažniausiai tai geriau palikti profesionalams.

OLED ekranai turi specifinę problemą – vadinamąjį „burn-in” efektą. Tai nėra tiksliai mirgėjimas, bet gali atrodyti panašiai. Kai tam tikras vaizdas ilgai rodomas toje pačioje vietoje (pavyzdžiui, navigacijos mygtukai ar laikrodis), jis gali „įsidegti” į ekraną ir palikti šmėklišką vaizdą. Tai labiau pastebima tamsiais vaizdais ir gali sukurti iliuziją, kad ekranas mirga.

Programų konfliktai ir kaip juos išspręsti

Kartais ekrano mirgėjimą sukelia konkreti programa, kuri blogai suderinama su jūsų telefono sistema. Ypač dažnai tai būna programos, kurios keičia ekrano parametrus – filtrai mėlynai šviesai, nakties režimai, ekrano įrašymo programos ar net kai kurios žaidimų optimizavimo aplikacijos.

Norėdami rasti kaltininką, pradėkite nuo neseniai įdiegtų programų. Pabandykite jas paeiliui ištrinti ir stebėti, ar problema išnyksta. Jei naudojate ekrano filtro programą (pvz., „Twilight”, „Night Screen” ar panašias), pabandykite ją laikinai išjungti. Šios programos sukuria papildomą sluoksnį virš viso ekrano turinio, o tai gali sukelti konfliktus su sistema.

Taip pat verta patikrinti, ar neturite įjungtos kūrėjų parinkties, kuri vadinasi „Show screen updates” ar „Show surface updates”. Ši funkcija skirta programuotojams ir priverčia ekraną mirgėti kiekvieną kartą, kai atnaujinamas ekrano turinys. Jei atsitiktinai ją įjungėte, tai ir bus mirgėjimo priežastis. Kūrėjų parinktys paprastai pasiekiamos nustatymuose, jei septynis kartus spustelėsite „Build number” telefono informacijos skiltyje.

Sistemos atnaujinimai ir jų įtaka

Operacinės sistemos atnaujinimai – dviprasmiškas dalykas. Viena vertus, jie taiso klaidas ir gerina saugumą. Kita vertus, kartais patys atneša naujų problemų. Jei mirgėjimas prasidėjo iškart po sistemos atnaujinimo, greičiausiai problema būtent jame.

Pirmiausia patikrinkite, ar nėra dar vieno atnaujinimo. Gamintojai dažnai greitai išleidžia pataisymus, kai paaiškėja, kad atnaujinimas sukėlė problemų. Eikite į nustatymus, raskite „System updates” ar „Software update” ir patikrinkite, ar yra naujų versijų.

Jei naujo atnaujinimo nėra ir problema rimta, galite apsvarstyti grįžimą į ankstesnę versiją. Tai sudėtingesnis procesas, kuris dažniausiai reikalauja kompiuterio ir specialios programinės įrangos. Android telefonams tai galima padaryti per gamintojo oficialią programą (pvz., Samsung Smart Switch, LG Bridge ir pan.), o iPhone – per iTunes ar Finder. Tačiau atminkite, kad tai ištrins visus duomenis telefone, todėl prieš tai būtinai padarykite atsarginę kopiją.

Kartais pakanka išvalyti sistemos talpyklą (cache). Tai neištrins jūsų duomenų, bet pašalins laikinus sistemos failus, kurie gali būti sugadinti. Android telefonuose tai daroma per Recovery režimą – išjunkite telefoną, tada laikykite nuspaudę tam tikrą mygtukų kombinaciją (skiriasi priklausomai nuo gamintojo) ir pasirinkite „Wipe cache partition”.

Kada laikas kreiptis į specialistus

Yra situacijų, kai savarankiški bandymai išspręsti problemą gali tik pabloginti padėtį. Jei ekranas ne tik mirga, bet ir turi matomų fizinių pažeidimų – įtrūkimų, dėmių ar visai neveikiančių sričių – tai aiškus signalas, kad reikia profesionalios pagalbos.

Taip pat verta kreiptis į servisą, jei telefonas vis dar yra garantinis. Bandymas patys atidaryti telefoną dažniausiai panaikina garantiją, todėl geriau leisti tai padaryti įgaliotiems specialistams. Jie turi tinkamas įrangas ir gali diagnozuoti problemą tiksliau.

Jei išbandėte visus programinius sprendimus – perkrovėte telefoną, išjungėte automatinį ryškumą, pašalinėte įtartinas programas, išvalėte talpyklą – o problema išlieka, greičiausiai tai aparatinė problema. Gali būti, kad reikia pakeisti ekraną arba pataisyti vidinius komponentus.

Prieš nešdami telefoną į servisą, padarykite atsarginę duomenų kopiją. Nors dažniausiai servisai stengiasi išsaugoti duomenis, visada yra rizika, kad teks iš naujo įdiegti sistemą ar net keisti komponentus, kuriuose saugomi duomenys.

Kaip išvengti problemų ateityje

Geriau užkirsti kelią problemai nei vėliau ją spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai sumažinti tikimybę susidurti su ekrano mirgėjimu ar kitais gedimais.

Visų pirma – naudokite kokybišką apsauginį stiklą ir dėklą. Tai apsaugo ne tik nuo įbrėžimų, bet ir nuo smūgių, kurie gali pažeisti vidinius komponentus. Ypač svarbu apsaugoti ekraną, nes jo keitimas – viena iš brangiausių telefono remonto procedūrų.

Reguliariai valykite telefoną, ypač jutiklius aplink ekraną. Dulkės ir purvas gali trukdyti šviesumo jutikliui tinkamai veikti, o tai gali sukelti mirgėjimą. Naudokite minkštą mikropluošto šluostę ir, jei reikia, specialų ekranų valiklį.

Stebėkite, kiek programų veikia fone. Kuo daugiau programų aktyvių, tuo didesnis krūvis procesoriui ir GPU. Reguliariai uždarykite nenaudojamas programas ir ištrinkite tas, kurių nebenaudojate. Taip pat venkite įdiegti abejonės keliančias programas iš nežinomų šaltinių – jos gali ne tik sukelti ekrano problemas, bet ir kelti grėsmę jūsų duomenų saugumui.

Atnaujinkite sistemą ir programas, bet ne iškart. Palaukite kelias dienas po naujų atnaujinimų išleidimo ir paskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus. Jei daug žmonių skundžiasi problemomis, geriau palaukti, kol bus išleista pataisyta versija.

Kai problema išspręsta – ką išmokome

Ekrano mirgėjimas, nors ir nemalonus, dažniausiai nėra telefono mirties nuosprendis. Didžioji dalis atvejų išsprendžiama paprastais veiksmais – perkrovimu, nustatymų pakeitimu ar probleminės programos pašalinimu. Svarbiausia – nepulti į paniką ir sistemingai tikrinti galimas priežastis.

Pradėkite nuo paprasčiausių sprendimų: išjunkite automatinį ryškumą, perkraukite telefoną, patikrinkite neseniai įdiegtas programas. Jei tai nepadeda, gilinkitės toliau – valykite talpyklą, bandykite saugųjį režimą, tikrinkite atnaujinimus. Tik kai visi programiniai sprendimai neduoda rezultatų, galvokite apie fizinį pažeidimą ir kreipkitės į specialistus.

Atminkite, kad šiuolaikiniai telefonai – sudėtingi įrenginiai, kuriuose aparatinė ir programinė įranga glaudžiai susietos. Kartais problema, kuri atrodo kaip ekrano gedimas, iš tikrųjų yra tik programinė klaida. O kartais – atvirkščiai. Svarbiausia – metodiškai tikrinti ir neskubėti su išvadomis. Dažniausiai sprendimas yra paprastesnis, nei iš pradžių atrodo.

The post Ką daryti jei telefono ekranas mirga? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas nešiojamojo kompiuterio savininkas yra susidūręs su ta keista situacija – įkišai kištuką, užsidega lemputė, bet baterijos lygis vis tiek krenta arba tiesiog stovi vietoje. Kompiuteris veikia tik nuo kištuko, o vos tik ištraukus maitinimą – iškart išsijungia. Arba dar įdomiau: sistema rodo, kad kraunasi, bet procentai nejuda iš vietos. Tokios problemos gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, pradedant nuo paprasčiausių programinių sutrikimų ir baigiant fiziškai sugadinta baterija ar įkrovimo grandine.

Pirmiausia reikia suprasti, kad šiuolaikinio nešiojamojo kompiuterio įkrovimo sistema – tai ne tik baterija ir kištukas. Čia veikia sudėtinga grandinė: maitinimo adapteris, įkrovimo valdiklis (charge controller), pati baterija su integruota apsaugos schema, BIOS/UEFI programinė įranga ir operacinė sistema, kuri visa tai stebi. Bet kurioje šios grandinės vietoje gali atsirasti gedimas ar sutrikimas.

Programiniai triukai, kurie dažnai padeda

Prieš skubant į servisą ar perkant naują bateriją, verta išbandyti kelis paprastus, bet dažnai veiksmingus sprendimus. Pirmasis ir paprasčiausias – visiškas kompiuterio išjungimas ir baterijos „perkrovimas”. Išjunkite kompiuterį, ištraukite maitinimo kištuką, tada išimkite bateriją (jei ji išimama). Palaikykite nuspaudę maitinimo mygtuką apie 30-60 sekundžių. Taip išsikrauna visi kondensatoriai ir atsistato valdymo mikroschemos. Po to įdėkite bateriją atgal, prijunkite maitinimą ir bandykite įjungti.

Windows operacinėje sistemoje dažnai padeda baterijos tvarkyklių perkrovimas. Eikite į Įrenginių tvarkytuvę (Device Manager), raskite skyrių „Baterijos” (Batteries), dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant „Microsoft AC Adapter” ir „Microsoft ACPI-Compliant Control Method Battery”, pasirinkite „Uninstall device”. Po to paleiskite kompiuterį iš naujo – Windows automatiškai įdiegs tvarkykles iš naujo. Skamba keistai, bet baterijos valdymas yra ne tik aparatinė, bet ir programinė problema.

Dar vienas dalykas, kurį verta patikrinti – BIOS/UEFI nustatymai. Kai kurie gamintojai turi specialias baterijos priežiūros funkcijas, kurios gali apriboti įkrovimą iki 60% ar 80%, kad pratęstų baterijos tarnavimo laiką. Jei tokia funkcija įjungta, kompiuteris tiesiog nesikraus toliau, nors ir rodys, kad viskas gerai. Įeikite į BIOS (paprastai spaudžiant F2, Del ar F10 įjungimo metu) ir pažiūrėkite baterijos nustatymus.

Kada kaltas maitinimo adapteris

Maitinimo adapteris – tai ta juoda dėžutė su laidais, kuri dažnai būna užmiršta, kai ieškome problemos priežasties. O juk būtent ji paverčia 220V kintamąją srovę į 19V (ar kitą reikiamą įtampą) nuolatinę srovę. Adapteriai genda gana dažnai, ypač jei juos daug tampote, lenkiate laidus ar paliekate dulkėtose vietose.

Pirmiausia patikrinkite, ar adapterio lemputė dega. Jei ne – adapteris greičiausiai sugedo. Bet net jei lemputė dega, tai dar nereiškia, kad adapteris veikia tinkamai. Jis gali duoti per mažą įtampą ar srovę. Idealiu atveju reikėtų multimetru išmatuoti išėjimo įtampą – ji turėtų atitikti ant adapterio nurodytą vertę (paprastai 19-20V). Jei įtampa žymiai mažesnė arba visai jos nėra, adapteris tikrai sugedo.

Dažna problema – pažeistas laidas prie kištuko ar prie adapterio. Palenkite laidą įvairiose vietose ir stebėkite, ar lemputė mirksi ar gęsta. Jei taip – laidas turi vidinį trūkį. Teoriškai galima bandyti suremontuoti, bet saugiau nusipirkti naują adapterį. Tik būtinai pirkite originalų arba kokybišką analogą su tinkamais parametrais – pigūs kinų adapteriai gali ne tik nesikrauti, bet ir sugadinti kompiuterį.

Kai baterija paseno ar sugedo

Ličio jonų baterijos, naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose nešiojamuosiuose, turi ribotą tarnavimo laiką. Paprastai jos išlaiko apie 300-500 pilnų įkrovimo ciklų, po to jų talpa pradeda sparčiai mažėti. Jei jūsų kompiuteriui jau 3-5 metai ir jis intensyviai naudojamas, baterija tiesiog galėjo pasenti.

Patikrinti baterijos būklę galima specialiomis programomis arba net standartinėmis Windows priemonėmis. Atidarykite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite komandą: `powercfg /batteryreport`. Sistema sukurs detalų HTML ataskaitą apie baterijos būklę, kur matysite pradinę ir dabartinę talpą. Jei dabartinė talpa yra mažiau nei 50% pradinės – baterija tikrai paseno ir reikia keitimo.

Baterija gali sugesti ir anksčiau laiko dėl įvairių priežasčių: perkaitimo, fizinio pažeidimo, gamyklinių defektų. Išsipūtusi baterija – labai pavojingas dalykas. Jei pastebėjote, kad kompiuterio dugnas išsigaubė, klaviatūra pakilo arba touchpad’as nebespaudi normaliai – nedelsiant išjunkite kompiuterį ir išimkite bateriją. Išsipūtusi ličio jonų baterija gali užsidegti ar net sprogti.

Įkrovimo lizdas ir jo problemos

Vieta, kur kištukas jungiasi prie kompiuterio, yra viena labiausiai mechaniškai apkraunamų dalių. Kiekvieną kartą įkišant ir ištraukiant kištuką, lizdas patiria mechaninę įtampą. Laikui bėgant jis gali atsilaisvinti, atsitraukti nuo pagrindinės plokštės arba net nutrūkti kontaktai.

Paprasčiausias būdas patikrinti – švelniai pajudinti kištuką, kai jis įkištas. Jei kompiuteris pradeda ar nustoja krauti, kai judinate kištuką – problema greičiausiai lizdas. Kartais padeda rasti tam tikrą „saldžią” kištuko padėtį ir jį kuo nors prispausti, bet tai tik laikinas sprendimas. Ilgalaikiam remontui reikės keisti lizdą, o tai jau reikalauja litavimo įgūdžių ir kompiuterio išardymo.

Kai kuriuose kompiuteriuose lizdas prijungtas prie pagrindinės plokštės atskirais laidais – tokiu atveju remontas paprastesnis ir pigesnis. Bet daugelyje šiuolaikinių ultrabook’ų lizdas yra tiesiogiai prilituotas prie pagrindinės plokštės, todėl remontas sudėtingesnis ir brangesnis.

Pagrindinės plokštės įkrovimo kontroleris

Įkrovimo kontroleris (charge controller) – tai specialus mikroschema pagrindinėje plokštėje, kuri valdo visą įkrovimo procesą. Ji stebi baterijos būklę, reguliuoja įkrovimo srovę ir įtampą, apsaugo nuo perkrovimo. Jei ši mikroschema sugenda, kompiuteris gali visai nesikrauti arba krauti netinkamai.

Tokio gedimo diagnozuoti namuose beveik neįmanoma – reikia specialios įrangos ir žinių. Simptomai gali būti įvairūs: kompiuteris kraunasi labai lėtai, staiga nustoja krauti pasiekus tam tikrą procentą, sistema rodo neteisingus duomenis apie baterijos būklę. Dažnai tokios problemos atsiranda po skysčių išsiliejimo ant kompiuterio arba po perkaitimo.

Remontas paprastai reiškia mikroschemos keitimą, o tai reikalauja profesionalaus litavimo įgūdžių ir originalios arba tinkamos pakaitinės dalies. Kartais ekonomiškai prasmingiau pakeisti visą pagrindinę plokštę, ypač jei kompiuteris jau senas.

Ką daryti su USB-C įkrovimu

Naujesni nešiojamieji kompiuteriai vis dažniau naudoja USB-C jungtį įkrovimui. Tai patogiau, bet atneša ir naujų problemų. USB-C palaiko įvairius maitinimo profilius (USB Power Delivery), ir ne kiekvienas USB-C kroviklis tinka kiekvienam kompiuteriui.

Jei jūsų kompiuteris kraunasi per USB-C ir kyla problemų, pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamą kroviklį. Kompiuteriui gali reikėti 45W, 65W ar net 100W galios, o jūsų naudojamas kroviklis gali duoti tik 18W (kaip telefonų krovikliai). Sistema gali rodyti, kad kraunasi, bet faktiškai energijos suvartojimas viršija įkrovimo greitį, todėl baterija vis tiek krenta.

Taip pat svarbu naudoti kokybišką USB-C kabelį. Pigūs kabeliai gali nepalaikyti didelės galios perdavimo arba turėti per didelę varžą, dėl ko kraunasi lėčiau. Geriausia naudoti originalų kroviklį ir kabelį, kuris buvo tiekiamas su kompiuteriu.

Kai viskas kartu veikia, bet neveikia

Kartais problema slypi ne vienoje konkrečioje vietoje, o keliuose elementuose kartu. Pavyzdžiui, šiek tiek pasendusi baterija + šiek tiek pažeistas lizdas + ne visai tinkamas adapteris = kompiuteris nesikrauna. Kiekvienas elementas atskirai dar veikia, bet kartu jau ne.

Tokiais atvejais diagnostika tampa sudėtinga. Geriausia strategija – bandyti keisti po vieną elementą ir stebėti rezultatus. Pasiskolinkite panašų adapterį ir pabandykite su juo. Jei turite galimybę, išbandykite savo bateriją kitame tokio pat modelio kompiuteryje. Sistemingai eliminuojant galimybes, galima rasti tikrąjį kaltininką.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – dulkės ir purvas. Jei kompiuteris niekada nebuvo valomas, dulkės gali užkimšti vėdinimo angas, dėl ko kompiuteris perkaista. Perkaitęs kompiuteris gali automatiškai sumažinti įkrovimo greitį arba visai sustabdyti įkrovimą, kad apsisaugotų. Taip pat dulkės gali sukelti trumpuosius jungimus ar padidinti varžą įkrovimo grandinėje.

Programiniai konfliktai taip pat gali trukdyti normaliam įkrovimui. Kai kurios energijos valdymo programos, ypač trečiųjų šalių, gali konfliktuoti su standartiniais Windows nustatymais. Jei neseniai įdiegėte kokią nors energijos valdymo ar baterijos optimizavimo programą – pabandykite ją pašalinti.

Galiausiai, nors tai skamba keistai, kartais padeda tiesiog palaukti. Jei baterija visiškai išsikrovė ir buvo tokia ilgą laiką, jai gali prireikti 15-30 minučių prijungus prie maitinimo, kol pradės rodytis įkrovimo požymiai. Ličio jonų baterijos turi apsauginę schemą, kuri neleidžia krauti pernelyg išsikrovusios baterijos per greitai, kad ji nesugriūtų.

Taigi, kai kompiuteris atsisako krauti bateriją, nereikia iškart panikuoti ir bėgti į servisą. Dažnai problema išsprendžiama paprastais veiksmais: programinių tvarkyklių atnaujinimu, adapterio pakeidimu ar tiesiog dulkių išvalimu. Bet jei išbandėte viską ir niekas nepadeda – tuomet tikrai laikas kreiptis į profesionalus. Baterijos ir įkrovimo sistemos remontas reikalauja specialių žinių ir įrangos, todėl kai kurie darbai geriau palikti specialistams. Svarbiausia – neignoruoti problemos, nes tai gali privesti prie rimtesnių gedimų ar net saugos problemų, ypač jei baterija pradeda pūstis.

The post Kompiuteris neįkrauna baterijos – ką daryti? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdi pasiruošęs žaisti, įsijungi konsolę arba kompiuterį, o valdiklis tiesiog ignoruoja visus tavo paspaudimus. Frustruojanti situacija, ypač kai prieš kelias minutes viskas veikė sklandžiai. Xbox valdikliai, nors ir patikimi, kartais sugenda ar tiesiog nusprendžia pasidaryti pertrauką. Dažniausiai problema nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pirmiausia reikia suprasti, kad valdiklis – tai sudėtingas belaidis įrenginys su daugybe komponentų. Jame yra Bluetooth modulis arba Xbox belaidžio ryšio sistema, baterijos kontaktai, keliolika mygtukų, analoginiai pulteliai, vibracijos varikliai ir mikroschemos, kurios visa tai valdo. Bet kuris iš šių elementų gali sukelti problemų, tačiau laimei, dauguma gedimų išsprendžiami namuose be specialių įrankių.

Baterijos ir maitinimo šaltinio patikrinimas

Skamba banaliai, bet dauguma valdiklių problemų prasideda būtent nuo maitinimo. Jei valdiklis visiškai nereaguoja – neužsidega joks švieselė paspaudus Xbox mygtuką – greičiausiai problema slypi baterijose. Net jei vakar žaidei ir viskas veikė, baterijos galėjo išsikrauti.

Išimk baterijas ir įdėk naujas arba pilnai įkrautas. Jei naudoji įkraunamą bateriją, pabandyk ją įkrauti kelias valandas. Kartais įkrovimo kabelis gali būti pažeistas – pabandyk kitą USB kabelį. Svarbus niuansas: kai kurie pigūs USB kabeliai skirti tik duomenų perdavimui, bet ne įkrovimui, todėl geriau naudoti originalų arba kokybišką kabelį.

Patikrink baterijų skyriaus kontaktus. Jei jie oksidavęsi (matosi žalsva ar balta apnašų), švelniai nuvalyk juos sausu šepetėliu arba vatos pagaliuku, lengvai suvilgytu izopropilo alkoholiu. Niekada nenaudok vandens – jis gali pažeisti elektroniką. Leisk visiškai išdžiūti prieš vėl įdėdamas baterijas.

Ryšio su konsole atstatymas

Jei valdiklis įsijungia (mirksi arba šviečia Xbox logotipas), bet nesusijungia su konsole, reikia atnaujinti susiejimą. Xbox naudoja specialų belaidį protokolą, kuris kartais tiesiog „pamiršta” valdiklį.

Ant Xbox konsolės rask nedidelį apvalų mygtuką – tai susiejimo mygtukas. Xbox One jis paprastai yra kairėje konsolės pusėje, Xbox Series X/S – priekyje, šalia USB prievado. Ant valdiklio susiejimo mygtukas yra viršuje, šalia LB mygtuko. Štai kaip atlikti susiejimą:

Įjunk konsolę ir valdiklį. Paspausk ir laikyk konsolės susiejimo mygtuką apie 3 sekundes, kol pradės mirksėti švieselė. Tada per 20 sekundžių paspausk ir laikyk valdiklio susiejimo mygtuką, kol Xbox logotipas pradės greitai mirksėti. Kai abu įrenginiai susijungs, švieselė nustos mirksėti ir liks šviesti.

Jei naudoji valdiklį su kompiuteriu per Bluetooth, procesas šiek tiek kitoks. Windows nustatymuose eik į Bluetooth ir įrenginiai, paspausk „Pridėti Bluetooth arba kitą įrenginį”, pasirink Bluetooth ir laikyk valdiklio susiejimo mygtuką, kol jis pasirodys sąraše kaip „Xbox Wireless Controller”.

Programinės įrangos atnaujinimas gali išgelbėti

Microsoft reguliariai išleidžia valdiklių programinės įrangos atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą. Pasenusi programinė įranga gali sukelti įvairiausių keistenybių – nuo atsitiktinio atsijungimo iki mygtukų nereagavimo.

Prijunk valdiklį prie Xbox konsolės USB kabeliu. Eik į Settings → Devices & connections → Accessories. Pasirink savo valdiklį ir jei matai „Update” parinktį, spausk ją. Atnaujinimas trunka kelias minutes, per tą laiką neatjunk kabelio ir neišjunk konsolės.

Kompiuteryje gali naudoti Xbox Accessories programėlę iš Microsoft Store. Prijunk valdiklį USB kabeliu, paleisk programėlę ir ji automatiškai pasiūlys atnaujinti, jei reikia. Šis metodas veikia tik su Windows 10 ir naujesnėmis versijomis.

Vienas svarbus patarimas – jei valdiklis veikia nestabiliai po atnaujinimo, pabandyk jį visiškai išjungti (išimk baterijas) ir palaukti 30 sekundžių prieš vėl įjungdamas. Kartais programinei įrangai reikia „švaraus” paleidimo.

Kai mygtukai gyvena savo gyvenimą

Jei valdiklis prisijungia, bet konkretūs mygtukai neveikia arba „įstringa” (veikia tarsi nuolat paspausti), problema greičiausiai mechaninė. Po ilgalaikio naudojimo po mygtukais kaupiasi nešvarumai, dulkės, maisto likučiai ir kitas šlamštas.

A, B, X, Y mygtukai ir D-pad paprastai lengvai išvalomi. Išjunk valdiklį ir išimk baterijas. Panaudok suspausto oro balionėlį (tokius parduoda elektronikos parduotuvėse) ir pūsk į tarpelius aplink mygtukus. Jei turi izopropilo alkoholio (ne mažiau kaip 90%), lengvai suvilgyk vatos pagaliuką ir nuvalyk aplink mygtukus. Alkoholis greitai garuoja ir nepakenks elektronikai.

Analoginiai pulteliai – sudėtingesnis atvejis. Jei jie dryfina (personažas juda nors nepalieti pultelio), problema gali būti potenciometrų nusidėvėjime. Kartais padeda išardyti valdiklį ir išvalyti potenciometrus, bet tam reikia specialių Torx atsuktuvo antgalių ir bent minimalių įgūdžių. Jei nejauti pasitikėjimo, geriau kreipkis į servisą arba tiesiog pakeisk valdiklį.

Trigeriai (LT, RT) taip pat gali užsikimšti. Paspausk juos kelis kartus iki galo ir paleisk, kartais tai išjudina įstrigusį mechanizmą. Jei trigeris visiškai neveikia, gali būti nutrūkusi vidinė spyruoklė – tokiu atveju reikės ardyti.

Belaidžio ryšio trukdžiai ir kaip jų išvengti

Xbox valdikliai naudoja 2.4 GHz dažnių juostą – tą pačią kaip Wi-Fi maršrutizatoriai, belaidės pelės, klaviatūros, mikrobanginės krosnelės ir daugybė kitų įrenginių. Jei kambaryje yra daug belaidžių prietaisų, jie gali trukdyti valdiklio signalui.

Pastebėjau, kad valdikliai blogiau veikia, kai konsolė stovi uždaroje spintelėje arba už televizoriaus. Xbox belaidis signalas nėra labai stiprus – optimalus atstumas apie 6 metrus be kliūčių. Jei konsolė stovi toli arba už sienos, ryšys gali būti nestabilus.

Pabandyk pastatyti konsolę atviroje vietoje, ne ant grindų ir ne uždaroje erdvėje. Jei naudoji kompiuterį su Bluetooth, įsitikink, kad Bluetooth adapteris nėra gale prie visų kitų kabelių – ten elektromagnetiniai trukdžiai stipriausi. Geriau naudoti USB pratęsimo kabelį ir adapterį pastatyti ant stalo arčiau valdiklio.

Kai kurie žmonės praneša, kad LED lempos gali trukdyti belaidžiam ryšiui. Skamba keistai, bet pigios LED lempos kartais skleidžia elektromagnetinius trukdžius. Jei valdiklis veikia nestabiliai, pabandyk išjungti netoliese esančias LED lempas.

Fiziniai pažeidimai ir kritimų pasekmės

Valdikliai krenta – tai neišvengiama. Dažniausiai jie atlaikia kritimus ant kilimo ar sofos, bet kietesnės grindys gali padaryti žalos. Po kritimo gali atsilaisvinti vidiniai jungtys, atsijungti baterijų kontaktai arba net įskilti spausdintinė plokštė.

Jei valdiklis nukrito ir nustojo veikti, pirmiausia patikrink, ar baterijų skyriaus dangtelis vis dar tvirtai užsidaro. Kartais po smūgio jis šiek tiek išsikraipo ir nebespaudžia kontaktų kaip reikia. Pabandyk lengvai paspausti dangtelį įdėjęs baterijas – jei valdiklis įsijungia, problema būtent čia.

Viduje gali atsilaisvinti plokščias kabelis, jungiantis priekinę plokštę su pagrindinė. Jei esi pasiruošęs ardyti valdiklį, reikės T8 ir T6 Torx atsuktuvo antgalių. Atsargiai nuimk korpuso dalis (jos laikomos plastmasiniais fiksatoriais, kurie lengvai lūžta) ir patikrink, ar visi kabeliai tvirtai įkišti į lizdus.

Svarbu: jei valdiklis dar garantijoje, neardyk jo pats – prarasite garantiją. Microsoft garantija paprastai trunka 90 dienų, bet kai kurios parduotuvės siūlo pratęstą garantiją.

Kai nieko nepadeda – paskutinės priemonės

Jei išbandei viską – naujus baterijas, susiejimą iš naujo, atnaujinimus, valymus – o valdiklis vis tiek neveikia, liko kelios galimybės. Pirmiausia, pabandyk valdiklį su kita konsole arba kompiuteriu. Jei ten jis veikia, problema ne valdiklyje, o tavo konsolėje.

Konsolės belaidis modulis taip pat gali sugesti. Tai rečiau pasitaiko, bet galimu. Pabandyk prijungti valdiklį USB kabeliu – jei taip veikia, o belaidžiu ne, greičiausiau problema konsolės belaidžiame modulyje. Deja, jo pakeisti namie nepavyks, reikės kreiptis į servisą.

Jei valdiklis neveikia niekur – nei su konsole, nei su kompiuteriu, nei per kabelį – greičiausiai sugedo pagrindinė plokštė. Tokiu atveju remontas dažnai kainuoja tiek pat arba daugiau nei naujas valdiklis. Oficialūs Xbox valdikliai kainuoja apie 60-70 eurų, o remontas servise gali kainuoti 30-50 eurų, neįskaitant diagnostikos.

Alternatyva – pabandyti suremontuoti pačiam, jei turi įgūdžių. YouTube pilnas video instrukcijų, kaip keisti analoginius pultelius, mygtukus ar kitus komponentus. Atsarginės dalys parduodamos eBay ir AliExpress už kelių eurų. Bet jei nesi tikras savo gebėjimais, geriau nekentėti – gali galutinai sugadinti valdiklį.

Ką daryti, kad valdiklis tarnautų ilgiau

Prevencija visada geresnė už gydymą. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti valdiklio gyvenimą. Pirma, nelaikyk valdiklio ten, kur jis gali nukristi – ant sofos krašto, ant lovos, ant netvirtų paviršių. Skamba akivaizdžiai, bet dauguma gedimų atsiranda būtent po kritimų.

Antra, reguliariai valyk valdiklį. Kartą per mėnesį nuvalyk jį šiek tiek suvilgytu audiniu (ne šlapia!) ir pūsk suspaustu oru į tarpelius. Tai užkerta kelią nešvarumų kaupimui po mygtukais. Jei žaidi pavalgęs riebių užkandžių, nusiplaukite rankas prieš imdami valdiklį – riebalai ir druska kenkia elektronikai.

Trečia, jei nenaudoji valdiklio ilgesnį laiką, išimk baterijas. Jos gali pratekėti ir sugadinti kontaktus. Ypač tai aktualu pigesnėms šarminėms baterijoms – jos linkusios tekėti dažniau nei įkraunamos.

Ketvirta, atnaujink programinę įrangą, kai tik Microsoft išleidžia naujinimus. Tai ne tik taiso klaidas, bet ir optimizuoja energijos vartojimą, pratęsdamas baterijų tarnavimo laiką.

Ir galiausiai – būk atsargus su analoginiais pulteliais. Nespaudyk jų per stipriai, neversk iki galo į kraštines padėtis be reikalo. Potenciometrai nusidėvi nuo mechaninio trinties, o agresyvus naudojimas paspartina šį procesą. Taip, žinau, kad intensyviuose žaidimuose sunku susitvardyti, bet bent jau stenkis nepalikti pultelių nuspaustų, kai neaktyviai stovi meniu.

Valdikliai nėra amžini, bet su minimalia priežiūra vienas valdiklis gali tarnauti kelerius metus. Mano asmeninis rekordas – Xbox 360 valdiklis, kuris veikė beveik 8 metus, kol galiausiai nusidėvėjo kairysis analoginis pultelis. O tai buvo intensyvaus naudojimo metai, ne retkarčio žaidimų.

The post Xbox valdiklis neveikia: sprendimai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Procesorius – tai kompiuterio širdis, kuri dirba neįtikėtinai intensyviai ir dėl to išskiria daug šilumos. Kai kurie modernūs procesoriai gali pasiekti net 100°C temperatūrą, jei jų tinkamai neatvėsintume. Čia ir ateina į pagalbą termopasta – tai speciali medžiaga, kuri užtikrina efektyvų šilumos perdavimą nuo procesoriaus paviršiaus į aušintuvą.

Daugelis žmonių nė nenutuokia, kad termopasta nėra amžina. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Jei pastebite, kad kompiuteris pradėjo triukšmauti labiau nei įprastai, staiga išsijungia arba veikia lėčiau – gali būti, kad kaltas būtent išdžiūvęs terminis sluoksnis. Paprastai termopastą rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, nors kai kurios kokybesnės pastos gali išlaikyti savybes ir 5 metus.

Aš pats prieš kelerius metus susidūriau su situacija, kai mano kompiuteris pradėjo savaime išsijunginėti vasaros metu. Pasimatavęs temperatūras buvau šokiruotas – procesorius veikimo metu siekė 95°C! Po termopastos keitimo temperatūra nukrito iki normalių 60-65°C. Skirtumas buvo akivaizdus ne tik skaičiais, bet ir kompiuterio veikimu.

Kas jums reikalinga šiam darbui

Prieš pradedant bet kokius darbus kompiuterio viduje, būtina tinkamai pasiruošti. Jums prireiks kelių pagrindinių dalykų, kuriuos nesunku įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje ar internetu.

Pirmiausia – nauja termopasta. Rinkoje jų yra daugybė, nuo pigių už kelis eurus iki profesionalių už 10-15 eurų. Pradedantiesiems puikiai tiks vidutinės klasės pastos kaip Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1. Jos nėra brangios, bet kokybiškai atlieka savo darbą. Jei turite galingą žaidimų kompiuterį ar darote „overclocking”, verta investuoti į geresnes pastas kaip Thermal Grizzly Kryonaut.

Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (90% ar daugiau) ir bekšlelių servetėlių ar kavos filtrų. Paprasti popieriniai rankšluosčiai netinka – jie palieka plaušelius. Kai kurie žmonės naudoja specialius termopastos valiklius, bet iš tiesų izopropilo alkoholis veikia puikiai ir kainuoja daug pigiau.

Jums dar reikės atsuktuvų – dažniausiai kryžminio, nors tai priklauso nuo jūsų kompiuterio korpuso ir aušintuvo konstrukcijos. Kai kuriems aušintuvams gali prireikti ir šešiakampio rakto. Patarčiau turėti po ranka ir plastmasinę kortelę ar specialų termopastos teptuką pastos paskirstymui, nors daugelis tai daro tiesiog aušintuvo pagrindu.

Pasiruošimas ir saugumas

Prieš pradedant bet kokius darbus, visiškai išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą iš lizdo. Tai nėra pernelyg atsargumo – tai būtinybė. Aš visada palaukiu bent 10-15 minučių, kol kompiuteris atvės. Darbas su karštu aušintuvu ne tik nepatogus, bet ir pavojingas.

Statinė elektra – tai dar viena grėsmė jūsų kompiuterio komponentams. Nors procesorius yra gana atsparus, geriau nesiriskuoti. Prieš liesdami bet ką kompiuterio viduje, paliesk kažką metalinio ir įžeminto, pavyzdžiui, radiatorių ar metalinį korpuso rėmą (kai jis jau atjungtas nuo maitinimo). Kai kurie entuziastai naudoja specialius antistatines apyrankes, bet paprastam namų vartotojui to nereikia.

Darbo vieta turėtų būti švari ir gerai apšviesta. Aš paprastai darbą atlieku ant stalo, ant kurio patiesiama švari medžiaginė servetėlė. Smulkūs varžtai turi savybę dingti pačiomis keisčiausiomis aplinkybėmis, todėl pasiruoškite nedidelį indelį ar magnetinę lėkštutę jiems laikyti.

Aušintuvo nuėmimas – atsargiai ir metodiškai

Dabar prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia reikia atidaryti kompiuterio korpusą. Dauguma šiuolaikinių korpusų turi šoninį dangtelį, kuris nuimamas atsukus vieną ar du varžtus arba tiesiog pastūmus. Kai kurie korpusai turi greito atlaisvinimo mechanizmus.

Kai korpusas atidarytas, pamatysite procesorių su ant jo pritvirtintu aušintuvu – paprastai tai didžiausias ir labiausiai į akis krintantis elementas motininėje plokštėje. Prieš liesdami aušintuvą, būtinai atjunkite jo ventiliatoriaus maitinimo laidą iš motininės plokštės. Šis lizdas paprastai yra netoli procesoriaus ir pažymėtas „CPU_FAN”.

Aušintuvų tvirtinimo mechanizmai labai skiriasi. Intel procesorių standartiniai aušintuvai dažniausiai turi keturis plastikinius kaiščius, kuriuos reikia pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir atsargiai ištraukti. AMD Ryzen aušintuvai dažnai naudoja metalinę spaustuvą su svirtimi. Dideli bokšto tipo aušintuvai gali turėti sudėtingesnius tvirtinimo mechanizmus su varžtais.

Štai svarbus patarimas: kai nuiminėjate aušintuvą, nedarkykite jo į šonus. Traukite tiesiai į viršų. Jei aušintuvas „prilipęs” prie procesoriaus dėl išdžiūvusios termopastos, švelniai pasukite jį į šonus (ne labiau nei kelis laipsnius) – tai padės atplėšti jį nuo procesoriaus. Niekada neveržkite jėga – galite ištraukti procesorių iš lizdo arba net pažeisti kontaktus.

Senų termopastos likučių valymas

Kai aušintuvas nuimtas, pamatysite termopastą ir ant procesoriaus paviršiaus, ir ant aušintuvo pagrindo. Ši sena pasta turi būti visiškai pašalinta – net mažiausi likučiai gali pabloginti naujos pastos efektyvumą.

Suvilgykite bekšlelę servetėlę izopropilo alkoholiu ir švelniai nuvalykite seną pastą nuo procesoriaus paviršiaus. Netrinkite per stipriai – procesorių galima pažeisti. Paprastai sena pasta nusivalo gana lengvai, bet jei ji labai sukietėjusi, galite šiek tiek palaukti, kol alkoholis ją suminkština. Kartais prireikia kelių servetėlių, kol paviršius tampa visiškai švarus.

Tas pats procesas kartojamas su aušintuvo pagrindu. Jei turite varinį aušintuvą, būkite atsargūs – varis yra minkštas metalas ir lengvai įsibraižo. Aliuminio aušintuvai kiek atsparesni, bet vis tiek neverta trinti kaip beprotis.

Kaip suprasti, kad paviršius švarus? Jis turėtų blizgėti ir būti visiškai lygus, be jokių matomų pastos likučių ar dėmių. Aš paprastai naudoju stiprią lempą ar telefono žibintuvėlį, kad įsitikinti, jog viskas švaru. Jei matote bet kokių likučių, valykite dar kartą.

Naujos termopastos užtepimas – mažiau reiškia daugiau

Dabar pats įdomiausias momentas – naujos termopastos užtepimas. Internete rasite dešimtis skirtingų metodų: „žirnio” metodas, linijos metodas, X metodas, pastos paskirstymas kortele… Tiesą sakant, skirtumas tarp jų yra minimalus, jei darote viską protingai.

Aš asmeniškai naudoju „žirnio” metodą – tai paprasčiausias ir patikimiausias būdas. Išspauskite nedidelį termopastos kiekį procesoriaus centre – maždaug žirnio ar ryžio grūdo dydžio. Daugelis pradedančiųjų daro klaidą ir užtepą per daug pastos. Per didelis kiekis ne tik nereikalingas, bet gali net pabloginti aušinimą, nes pasta veikia kaip izoliatorius – jos tikslas tik užpildyti mikroskopinius tarpus tarp procesoriaus ir aušintuvo paviršių.

Kai kurios pastos yra tirštos ir sunkiai išspaudžiamos. Jei jūsų pasta yra labai kieta, galite ją šiek tiek pašildyti rankose – nuo kūno šilumos ji taps plastišesnė. Tik neįkiškite jos į mikrobangų krosnelę ar pan. – tai ne juokas, kai kurie žmonės tai daro ir sugadina pastą.

Jei naudojate kortele paskirstymo metodą, užtepkite šiek tiek daugiau pastos ir plastikine kortele (pavyzdžiui, sena mokėjimo kortele) atsargiai paskirstykite ją plonu sluoksniu po visą procesoriaus paviršių. Šis metodas duoda šiek tiek geresnius rezultatus su labai dideliais procesoriais, bet reikalauja daugiau įgūdžių.

Aušintuvo grąžinimas į vietą

Kai termopasta užtepta, laikas grąžinti aušintuvą. Šis žingsnis reikalauja tikslumo ir kantrybės. Aušintuvą reikia uždėti tiesiai į viršų, be jokių šoninių judesių. Jei stumsite aušintuvą į šonus, pasta pasklis netolygiai ir gali išsiveržti už procesoriaus kraštų.

Kai aušintuvas uždėtas, švelniai prispaudžiate jį ir tvirtinate pagal jūsų aušintuvo tipo instrukcijas. Intel standartiniams aušintuvams – įstatote plastikinių kaiščių kampus ir paspaudi kiekvieną, kol išgirsti „klik”. AMD Ryzen aušintuvams – užveriate metalinę spaustuvą. Bokšto tipo aušintuvams – prisukate varžtus kryžminiu būdu (viršutinį kairįjį, tada apatinį dešinįjį ir t.t.), kad spaudimas būtų tolygus.

Svarbu nepersisukti varžtų, jei jūsų aušintuvas juos turi. Užtenka prisukti tik tiek, kad aušintuvas tvirtai laikytųsi. Persukus galite pažeisti procesorių ar motininę plokštę. Jei jaučiate didelį pasipriešinimą – sustokite.

Nepamirškite vėl prijungti ventiliatoriaus maitinimo laido! Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro net patyrę vartotojai. Kompiuteris be procesoriaus ventiliatoriaus gali perkaisti per kelias sekundes.

Patikrinimas ir pirmasis paleidimas

Prieš uždarydami korpusą, dar kartą viską patikrinkite. Ar ventiliatoriaus laidas prijungtas? Ar aušintuvas tvirtai laikosi? Ar nepalikote jokių įrankių ar varžtų kompiuterio viduje? Gali skambėti juokingai, bet tikrai yra žmonių, kurie paliko atsuktuvo viduje ir tik po keistų garsų tai suprato.

Dabar galite uždaryti korpusą ir prijungti maitinimo laidą. Pirmojo paleidimo metu būkite budrus. Įjunkite kompiuterį ir iš karto klausykitės – ar ventiliatorius sukas? Jei ne, nedelsiant išjunkite kompiuterį ir patikrinkite prijungimą.

Jei viskas gerai, leiskite kompiuteriui įsikrauti į operacinę sistemą. Dabar laikas patikrinti temperatūras. Yra daug nemokamų programų temperatūroms stebėti: HWMonitor, Core Temp, HWiNFO. Parsisiųskite bet kurią iš jų ir stebėkite procesoriaus temperatūrą.

Ramybės būsenoje (kai nieko nedarote) procesorius turėtų būti 30-45°C temperatūros, priklausomai nuo kambario temperatūros ir procesoriaus modelio. Norėdami patikrinti temperatūras apkrovos metu, galite paleisti kokį nors reiklų žaidimą ar streso testą (pavyzdžiui, Prime95 ar AIDA64). Apkrovos metu temperatūra neturėtų viršyti 80-85°C. Jei temperatūros yra aukštesnės, gali būti, kad termopasta užtepta netinkamai arba aušintuvas netvirtai pritvirtintas.

Ką daryti, jei kažkas ne taip, ir kaip prižiūrėti sistemą toliau

Jei po termopastos keitimo temperatūros nepagerėjo arba net pablogėjo, neverta panikuoti. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia tiesiog pakartoti procesą. Galbūt užtepėte per daug arba per mažai pastos, arba aušintuvas nevisiškai gerai prigludo prie procesoriaus.

Kartais problema slypi ne termopastoje, o pačiame aušintuve. Jei ventiliatorius užsikimšęs dulkėmis, jis negali efektyviai vėsinti net su nauja termopasta. Verta išvalyti visą aušintuvą – radiatorių galite išpūsti suslėgtu oru arba dulkių siurbliu (tik atsargiai, nelaikykite per arti). Ventiliatoriaus menteles galima nuvalyti šlapia servetėle.

Dar vienas dalykas, apie kurį daugelis pamiršta – korpuso ventiliacija. Jei jūsų kompiuterio korpusas blogai vėdinamas arba visi ventiliatoriai užsikimšę dulkėmis, net puiki termopasta ir aušintuvas nepadės. Įsitikinkite, kad oro srautai korpuse cirkuliuoja laisvai.

Ateityje stebėkite savo kompiuterio temperatūras bent kartą per kelis mėnesius. Tai padės laiku pastebėti problemas. Jei temperatūros pradeda kilti, nors nieko nekeičiate kompiuteryje, greičiausiai vėl atėjo laikas keisti termopastą arba valyti dulkes.

Termopastos keitimas nėra sudėtinga procedūra, bet ji reikalauja atsargumo ir kantrybės. Pirmą kartą gali užtrukti valandą ar net ilgiau, bet su praktika visą procesą galite atlikti per 20-30 minučių. Svarbiausia – nesiskubėti, būti atsargiems ir sekti instrukcijas. Jūsų kompiuteris atsilygis geresniu veikimu, mažesniu triukšmu ir ilgesne procesorių tarnavimo truke. O ir sutaupysite pinigų, nes nereikės vežti kompiuterio į servisą dėl tokio paprasto dalyko.

The post Kaip pakeisti terminę pastą procesoriuje appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą akimirką, kai skubiai reikia atspausdinti svarbų dokumentą, o spausdintuvas nusprendžia parodyti charakterį – vietoj aiškaus teksto ant popieriaus atsiranda keistos juostos, dryžai ar net visiškai balti plotai. Ypač įkyrūs tokie niuansai būna tada, kai spausdini nuotraukas ar spalvotus dokumentus. Bet kas gi iš tikrųjų vyksta spausdintuvo viduje, kai jis pradeda „dryžuoti”?

Dažniausiai problema slypi ne pačiame spausdintuvo mechanizme, o jo paruošime darbui. Rašalinio spausdintuvo atveju tai dažniausiai užsikimšusios purkštuvo antgalių angos, o lazeriniame – tonerių ar būgnų problemos. Kartais gali būti ir paprasčiau – tiesiog neteisingai įdėtas popierius ar seniai nekeisti kasetės.

Įdomu tai, kad spausdintuvas nėra koks nors ypač sudėtingas įrenginys – jis tiesiog labai tiksliai turi atlikti pasikartojančius veiksmus. Kai kurie iš tų veiksmų atliekami mikrometrų tikslumu, todėl net mažiausia kliūtis gali sukelti matomus defektus ant popieriaus.

Rašaliniai spausdintuvai ir jų kaprizai

Rašaliniuose spausdintuvuose dažniausiai naudojamas terminis arba pjezoelektrinis metodas. Terminis metodas veikia taip: mažytis kaitinimo elementas akimirksniu įkaitina rašalą, kuris išsiplečia ir išsiskiria per mikroskopinę angą tiesiai ant popieriaus. Pjezoelektriniame variante specialus kristalėlis deformuojasi nuo elektros impulso ir išspaudžia rašalo lašelį.

Problema ta, kad tos angos yra tikrai mažytės – maždaug 50 mikrometrų skersmens. Palyginkime: žmogaus plauko storis yra apie 70 mikrometrų. Vadinasi, bet kokia dulkelė, išdžiūvęs rašalas ar oro burbulas gali užkimšti tokią angą. Kai kurios angos užsikemša, o kitos veikia normaliai – štai ir atsiranda tie dryžai.

Dar viena problema – kai spausdintuvas ilgai nenaudojamas, rašalas tiesiog išdžiūsta ant antgalių. Tai ypač aktualu pigesnių spausdintuvų atveju, kur naudojamas vandens pagrindu pagamintas rašalas. Profesionalesniuose modeliuose dažnai naudojami specialūs rašalai su priedais, kurie užkerta kelią greitam džiūvimui.

Lazerinių spausdintuvų specifika

Lazeriniai spausdintuvai veikia visiškai kitaip. Čia nėra jokio skysčio – vietoj to naudojamas miltelių pavidalo toneris. Lazerio spindulys „nupiešia” vaizdą ant fotojautrios būgno paviršiaus, kuris tampa elektringai įkrautas. Tonerio milteliai prilimpa prie įkrautų vietų, o paskui pernešami ant popieriaus ir įkaitinami, kad susilydytų ir tvirtai priliptų.

Kai lazerinis spausdintuvas pradeda spausdinti dryžuotai, dažniausiai kaltas būgnas arba perkėlimo diržas. Būgnas – tai cilindro formos detalė, kuri sukasi ir ant kurios formuojamas vaizdas. Jei ant būgno yra įbrėžimų, nešvarumų ar jis tiesiog nusidėvėjęs, tai atsispindės ant kiekvieno atspausdinto lapo.

Kitas dažnas kaltininkas – tonerių kasečių kokybė. Originalios kasečės paprastai veikia nepriekaištingai, bet perpildytos ar pigios analogiškos kasečės gali turėti netolygų tonerio pasiskirstymą arba prastos kokybės miltelius, kurie netolygiai prilimpa prie būgno.

Pirmieji žingsniai sprendžiant problemą

Prieš lendant į sudėtingesnius sprendimus, verta patikrinti paprasčiausius dalykus. Pirma – ar tikrai kasečių rašalas ar toneris nepasibaigė? Daugelis spausdintuvų rodo apytikrį likusio rašalo kiekį, bet tas rodmuo ne visada tikslus.

Antra – pabandykite paleisti automatinį galvučių valymą. Beveik visi šiuolaikiniai spausdintuvai turi tokią funkciją nustatymuose arba specialų mygtuką ant korpuso. Šis procesas paprastai užtrunka kelias minutes ir sunaudoja šiek tiek rašalo, bet dažnai išsprendžia problemą.

Jei po vieno valymo nieko nepasikeitė, galite pakartoti procedūrą dar kartą ar du. Tačiau neperdarykite – per dažnas valymas gali tiesiog išeikvojti brangų rašalą. Tarp valymų padarykite testinį spaudą, kad pamatytumėte, ar situacija gerėja.

Gilesnė priežiūra rašaliniams spausdintuvams

Jei automatinis valymas nepadėjo, laikas imtis rankų. Daugelyje rašalinių spausdintuvų galvutės yra ant pačių kasečių – tai reiškia, kad pakeitus kasetę, pakeičiate ir galvutę. Tokiu atveju galite pabandyti išimti kasetę ir švelniai nuvalyti galvutę.

Štai kaip tai padaryti saugiai: pasiimkite minkštą, pūkuotą servetėlę (geriausia mikropluošto) ir šiek tiek distiliuoto vandens. Būtent distiliuoto – paprastas vanduo iš čiaupo turi mineralų, kurie gali dar labiau užkimšti angas. Švelniai prispauskite galvutę prie drėgnos servetėlės ir palaikykite kelias sekundes. Pamatysite, kaip rašalas pradeda sunkti į servetėlę – tai geras ženklas.

Kai kurie entuziastai naudoja specialius valymo skysčius, kuriuos galima įsigyti internetinėse parduotuvėse. Jie efektyvesni už vandenį, ypač kai rašalas jau gerai išdžiūvęs. Bet būkite atsargūs – netinkamas skystis gali sugadinti galvutę visam laikui.

Yra ir radikalesnis metodas – galvutės „mirkymas”. Išimkite kasetę, įpilkite į plokščią indą šiek tiek šilto distiliuoto vandens (ne karštesnio nei 40°C) ir pastatykite kasetę taip, kad galvutė būtų pamerkta vandenyje. Palikite taip valandai ar net kelioms. Išdžiūvęs rašalas turėtų sušlubti.

Lazerinių spausdintuvų tvarkymas

Su lazeriniais spausdintuvais reikalai šiek tiek kitaip. Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti – išimti tonerių kasetę ir švelniai ją papurtyti iš šono į šoną. Tai padeda tolygiau paskirstyti tonerio miltelius viduje. Tik darykite tai atsargiai ir geriausia virš šiukšliadėžės ar laikraščio – toneris yra labai smulkūs milteliai, kurie gali išsibarstyti.

Pažiūrėkite į būgną (jei jūsų modelyje jis atskirtas nuo tonerių). Būgnas paprastai būna žalias ar mėlynas cilindras. Ar matote ant jo įbrėžimų, dėmių ar kitų pažeidimų? Jei taip, greičiausiai būgną reikės keisti. Būgnai nėra amžini – vidutiniškai jie išlaiko 10-30 tūkstančių puslapių, priklausomai nuo modelio.

Svarbus niuansas – būgno negalima liesti pirštais! Jūsų odos riebalai gali palikti dėmes, kurios vėliau atsispindės ant kiekvieno spausdinto puslapio. Jei jau netyčia palietėte, švelniai nuvalykite minkšta, sausa servetėle.

Kartais problema slypi paprasčiau – spausdintuvo viduje susikaupė tonerio miltelių. Galite atsargiai išvalyti vidų naudodami sausą minkštą šepetėlį arba specialų dulkių siurblį, skirtą elektronikai. Tik niekada nenaudokite paprastų dulkių siurblių su šepečiais – jie gali sugeneruoti statinius krūvius ir sugadinti elektroniką.

Programinės įrangos ir nustatymų patikrinimas

Kartais problema visai ne aparatinė. Patikrinkite spausdintuvo tvarkykles – ar jos naujausios versijos? Pasenusios tvarkyklės gali sukelti įvairiausių keistenybių, įskaitant ir dryžuotą spaudą. Nueikite į gamintojo svetainę ir atsisiųskite naujausią versiją.

Dar vienas dalykas – spausdinimo kokybės nustatymai. Jei spausdinate „juodraščio” režimu arba su sumažinta raiška, tai gali atrodyti kaip dryžai, nors iš tikrųjų spausdintuvas veikia normaliai. Pabandykite pakeisti nustatymus į aukščiausią kokybę ir pažiūrėkite, ar tai padeda.

Kai kurie spausdintuvai turi specialų „lygiavimo” ar „kalibravimo” režimą. Šis procesas padeda spausdintuvui tiksliai suderinti skirtingų spalvų galvutes. Jei spausdinate spalvotai ir matote, kad spalvos „neatitinka” viena kitos arba yra dryžuoti tarpai tarp spalvų, kalibravimas gali išspręsti problemą.

Kai nieko nepadeda: kada kreiptis į profesionalus

Jei išbandėte visus šiuos metodus, o spausdintuvas vis tiek dryžuoja, gali būti, kad problema rimtesnė. Rašaliniuose spausdintuvuose gali būti sugadęs pats galvučių mechanizmas arba užsikimšę rašalo tiekimo kanalai. Lazeriniuose – sugedęs lazerio blokas, terminio fiksavimo mazgas ar kiti sudėtingi komponentai.

Čia reikia pasverti ekonomiką. Jei jūsų spausdintuvas kainavo 50-100 eurų, profesionalus remontas gali kainuoti panašiai arba net daugiau. Tokiu atveju dažnai racionalu tiesiog nusipirkti naują. Bet jei turite brangesnį modelį ar daugiafunkcį įrenginį, remontas gali būti prasmingas.

Prieš nešdami į servisą, pabandykite susisiekti su gamintojo palaikymo tarnyba. Kartais jie gali pasiūlyti papildomų sprendimų arba net sutikti pakeisti įrenginį, jei jis dar garantinis. Kai kurie gamintojai turi labai gerą klientų aptarnavimą ir tikrai stengiasi padėti.

Kaip išvengti problemų ateityje

Geriausia strategija – prevencija. Jei naudojate rašalinį spausdintuvą, stenkitės spausdinti bent kartą per savaitę, net jei tai bus tik vienas testuojamasis puslapis. Tai neleidžia rašalui išdžiūti ant galvučių. Kai kurie spausdintuvai automatiškai atlieka profilaktinį valymą, jei jų ilgai nenaudojate, bet tai eikvoja rašalą.

Naudokite kokybišką popierių. Pigus popierius gali skaiduloti ir tos skaidulos gali užsikišti į spausdintuvo mechanizmą. Be to, ant prastos kokybės popieriaus net idealiai atspausdintas tekstas gali atrodyti prastai.

Jei perkate kasetės, geriau rinktis originalias arba patikimų trečiųjų šalių gamintojų produktus. Labai pigios kasetės dažnai būna pilnos problemų – netolygus rašalas, prastai veikiančios galvutės, greitas išdžiūvimas. Kartais pigiau išeina mokėti daugiau iš karto, nei vėliau spręsti problemas.

Laikykite spausdintuvą švaroje aplinkoje. Dulkės – spausdintuvų priešas numeris vienas. Jei galite, uždenkite spausdintuvą, kai jo nenaudojate. Taip pat venkite labai drėgnų ar labai sausų patalpų – ideali santykinė drėgmė yra apie 40-60%.

Ką daryti su dryžais čia ir dabar

Suprantu, kad visa ši informacija naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, bet kas daryti, jei jums DABAR reikia atspausdinto dokumento, o spausdintuvas dryžuoja? Štai keletas greitų sprendimų.

Pirma, jei spausdinate tekstą ir dryžai nėra per daug ryškūs, galite pabandyti pakeisti šriftą į storesnį arba padidinti šrifto dydį. Kartais tai padeda „užmaskuoti” nedidelius defektus. Taip pat galite pabandyti pakeisti dokumento formatavimą taip, kad svarbiausia informacija būtų ten, kur spausdintuvas spausdina normaliai.

Jei spausdinate nuotrauką ar kitą grafinį elementą, pabandykite šiek tiek pakoreguoti vaizdą – padidinkite kontrastą ar ryškumą. Kartais tai padeda sumažinti dryžų matomumą. Arba tiesiog apkarpykite vaizdą taip, kad problemingos vietos nebūtų matomos.

Dar vienas triukas – jei turite spalvotą spausdintuvą, bet jis dryžuoja tik vienoje spalvoje, galite pabandyti konvertuoti dokumentą į nespalvotą arba naudoti tik tas spalvas, kurios veikia gerai. Tai ne idealus sprendimas, bet kritinėje situacijoje gali padėti.

Ir žinoma, jei visiškai nieko nepadeda – visada yra galimybė nueiti į artimiausią kopijavimo centrą ar biblioteką. Taip, tai kainuoja pinigų, bet jei dokumentas tikrai skubus ir svarbus, geriau sumokėti kelis centus už puslapį, nei pristatyti prastos kokybės spaudą.

Spausdintuvai, nors ir atrodo kaip paprasti įrenginiai, iš tikrųjų yra gana sudėtingi ir jautrūs. Bet suprasdami, kaip jie veikia ir kas gali sukelti problemas, galime dažniausiai patys susitvarkyti su dryžuotais spaudais. Svarbiausia – kantrybė ir sistemiškas požiūris. Pradėkite nuo paprasčiausių sprendimų ir tik tada pereikite prie sudėtingesnių. Ir nepamirškite – reguliari priežiūra yra daug pigesnė nei remontas ar naujo spausdintuvo pirkimas.

The post Sprendimai kai spausdintuvas spausdina dryžuotai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Kai naršyklės žaidimas lieka šalia pagrindinio ekrano

Dalis žaidėjų vienu metu laiko atidarytą žaidimą, transliaciją, pokalbį ir dar kelis naršyklės skirtukus. Tokia situacija ypač dažna, kai pagrindinis žaidimas veikia visame ekrane, o antrame monitoriuje paliekami rezultatai, forumas arba kazino žaidimų puslapis. Kompiuteriui svarbu ne puslapio tema, o tai, kiek vaizdo, animacijos ir scenarijų jis turi apdoroti vienu metu.

Lietuviškas kazino informacijos puslapis Casinolt pateikia internetinių kazino sąrašus, žaidimų kategorijas, mokėjimo būdus ir pagrindinius pasirinkimo filtrus. Toks puslapis gali būti atidarytas kaip informacinis langas, kai žmogus tikrina žaidimų rūšis arba sąlygas. Jeigu tuo pačiu metu veikia sunkus žaidimas, transliacija ir įrašymo programa, naršyklė tampa dar vienu apkrovos šaltiniu.

Prieš svarbų žaidimą verta palikti tik reikalingus langus. Užtenka vieno pokalbio, vienos transliacijos valdymo kortelės ir pačio žaidimo. Visi papildomi skirtukai gali palaukti, ypač jeigu kompiuteris turi 8 arba 16 GB operatyviosios atminties.

Dulkės dažnai pasirodo per vėlai

Dulkių sluoksnis korpuse atrodo nekaltai, kol ventiliatoriai nepradeda suktis kaip mažas dulkių siurblys. Oras turi laisvai judėti per filtrus, radiatorių ir vaizdo plokštės aušinimą. Kai ten prisikaupia pūkų, kompiuteris šyla greičiau ir dažniau mažina našumą.

Sugedo.lt straipsnyje apie tai, kodėl nešiojamas kompiuteris pradeda kaisti, minimos uždengtos aušinimo angos, dulkės ir netinkamas paviršius. Namų sąlygomis svarbiausia patikrinti oro angas, korpuso filtrus ir vietą aplink kompiuterį. Jeigu stacionarus kompiuteris stovi ant kilimo, dulkės kaupiasi daug greičiau.

Kartą per kelis mėnesius verta nuimti filtrus ir juos išvalyti. Nešiojamą kompiuterį geriau laikyti ant kieto paviršiaus, nes lovatiesė uždengia aušinimo angas. Jei po metų naudojimo ventiliatorius ūžia net naršant, jau laikas profilaktikai.

Diskas gali būti pilnas net tada, kai atrodo tvarkingai

Žaidimų kompiuteryje vietą dažnai suvalgo ne tik patys žaidimai. Dideli atnaujinimai, ekrano įrašai, laikini failai ir seni diegimo paketai tyliai kaupiasi mėnesiais. Kai diske lieka labai mažai laisvos vietos, sistema sunkiau tvarko atmintį ir lėčiau įkelia naujus duomenis. Prieš svarbų vakarą verta patikrinti kelis paprastus dalykus:

• Sistemos diske palikti bent 15-20 procentų laisvos vietos.
• Ištrinti senus vaizdo įrašus iš įrašymo programos aplanko.
• Pašalinti žaidimus, kurie nebuvo paleisti kelis mėnesius.
• Išvalyti atsisiuntimų aplanką, nes ten dažnai lieka diegimo failai.
• Patikrinti, ar žaidimas įrašytas į greitesnį SSD diską.

Toks tvarkymas neužima viso vakaro, jeigu daromas reguliariai. Didžiausia klaida – pradėti trinti failus likus dešimčiai minučių iki žaidimo. Tada lengva pašalinti tai, ko vėliau prireiks.

Disko būklę taip pat verta stebėti. Jei žaidimai anksčiau kraudavosi greitai, o dabar kiekvienas žemėlapis atsidaro vangiai, priežastis gali būti disko sveikata. Tokiu atveju naudinga pasidaryti atsarginę svarbių failų kopiją.

Atnaujinimai mėgsta blogą laiką

Operacinė sistema, vaizdo plokštės tvarkyklės ir žaidimų platformos dažnai laukia tinkamo momento atsinaujinti. Deja, tas momentas kartais sutampa su tiesiogine transliacija arba komandiniu žaidimu. Staigus atsisiuntimas fone gali apkrauti diską, procesorių ir interneto ryšį.

Geriausia atnaujinimus atlikti tada, kai kompiuterio nereikės bent pusvalandį. Po tvarkyklių atnaujinimo verta perkrauti sistemą ir paleisti žaidimą bandomajam raundui. Taip aiškiai matosi, ar viskas veikia stabiliai.

Automatinį žaidimų atnaujinimą galima palikti dienos metui. Jeigu interneto greitis ribotas, foninis atsisiuntimas gali sukelti vėlavimą pokalbių programoje ir pačiame žaidime. Ypač tai jaučiasi, kai namuose tuo pačiu metu žiūrimas filmas arba siunčiami dideli failai.

Slaptažodžiai ir paskyros irgi susiję su našumu

Kartais lėtėjimas prasideda nuo saugumo problemų. Įtartini naršyklės plėtiniai, automatiškai paleidžiamos programos ir neaiškūs prisijungimai gali apkrauti sistemą. Žaidimų kompiuteryje dažnai saugoma daug paskyrų, todėl prisijungimų tvarka neturėtų būti palikta atsitiktinumui.

„Google“ paskyros pagalba aiškina, kad slaptažodžių tvarkyklė gali kurti ir saugoti sudėtingus, unikalius skirtingų internetinių paskyrų slaptažodžius. Žaidimų, el. pašto ir mokėjimo paskyros turėtų turėti atskirus prisijungimus. Tokia tvarkyklė padeda išvengti užrašų telefone, pasikartojančių derinių ir naršyklėje padrikai išsaugotų slaptažodžių.

Saugumo patikra turi ir praktinę naudą našumui. Pašalinus nereikalingus plėtinius, automatinio paleidimo programas ir senas paskyrų sinchronizacijas, kompiuteris dažnai startuoja švariau. Tai ypač jaučiasi senesnėse sistemose.

Prieš svarbų vakarą reikia trumpo patikrinimo

Geras žaidimų vakaras prasideda ne nuo sudėtingos diagnostikos. Užtenka kelių įpročių, kurie neleidžia problemoms kauptis. Patikrinama temperatūra, laisva disko vieta, atnaujinimai ir atidaryti langai.

Jeigu kompiuteris jau kelias dienas garsiai ūžia, svarbaus žaidimo dieną jis staiga netaps tylesnis. Geriau sutvarkyti priežastį anksčiau, kol dar nėra skubos. Tada svarbiausiu metu dėmesys lieka žaidime, o ne ventiliatoriaus garse.

The post Kodėl žaidimų kompiuteris pradeda lėtėti svarbiausiu metu appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdi vakare ant sofos, nori pasižiūrėti naują serialą Netflix’e ar YouTube’e, o televizorius tartum tyčia nebenori prisijungti prie interneto. Ekrane šviečia klaidos pranešimas arba tiesiog begalinis krautos ratelis. Tokia situacija pažįstama daugeliui Smart TV savininkų – technologija kartais tiesiog nusprendžia „pasipriešinti”.

Dažniausiai problema slypi ne pačiame televizoriuje. Interneto ryšio sutrikimai gali kilti dėl kelių priežasčių: nuo paprasčiausio Wi-Fi signalo silpnumo iki sudėtingesnių programinės įrangos konfliktų. Kartais kaltas interneto paslaugų teikėjas, kartais – namų tinklo nustatymai, o kartais – pats televizorius, kuriam reikia atnaujinimų ar nustatymų pakeitimų.

Įdomu tai, kad daugelis šių problemų sprendžiamos per kelias minutes, nereikalaujant jokių specialių techninių žinių. Tereikia žinoti, kur ieškoti ir ką daryti. Pirmiausia verta suprasti, kad Smart TV – tai iš esmės kompiuteris su ekranu, tad daugelis sprendimų panašūs į tuos, kuriuos taikytume įprastam kompiuteriui ar išmaniajam telefonui.

Pirmieji žingsniai sprendžiant ryšio problemas

Prieš lendant į sudėtingesnius nustatymus, verta išbandyti keletą paprastų dalykų, kurie kartais veikia kaip magija. Pirmasis ir efektyviausias būdas – visiškas televizoriaus ir maršrutizatoriaus perkrovimas. Ne tik išjungimas pulteliu, o būtent kištuko ištraukimas iš lizdo.

Štai kaip tai padaryti teisingai: išjunkite televizorių iš maitinimo tinklo ir palaukite bent 30 sekundžių. Per tą laiką išsikrauna kondensatoriai ir išsivalo laikina atmintis. Tuo pačiu metu atjunkite ir Wi-Fi maršrutizatorių – palaukite apie minutę. Pirmiausia vėl įjunkite maršrutizatorių, palaukite kol visiškai užsikraus (paprastai 2-3 minutės), tada įjunkite televizorių.

Jei tai nepadeda, patikrinkite, ar kiti įrenginiai namuose normaliai prisijungia prie interneto. Paimkite telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir pabandykite naršyti. Jei ir jiems nepavyksta – problema tikrai slypi jūsų namų tinkle ar interneto paslaugų teikėjo pusėje, o ne televizoriuje.

Wi-Fi signalo stiprumas ir atstumas iki maršrutizatoriaus

Viena dažniausių priežasčių, kodėl Smart TV „nedraugauja” su internetu – per silpnas Wi-Fi signalas. Televizoriai paprastai stovi svetainėje, o maršrutizatorius dažnai būna koridoriuje ar net kitame kambaryje. Tarp jų – sienos, durys, baldai, kurie silpnina signalą.

Galite patikrinti signalo stiprumą pačiame televizoriuje. Eikite į tinklo nustatymus – ten paprastai matosi signalo juostelės arba procentais rodomas stiprumas. Jei signalas silpnesnis nei 50%, tai jau gali kelti problemų, ypač žiūrint aukštos kokybės vaizdo turinį.

Ką daryti, jei signalas silpnas? Pirmiausia pabandykite perkelti maršrutizatorių arčiau televizoriaus arba bent jau į vietą, kur tarp jų būtų mažiau kliūčių. Jei tai neįmanoma, apsvarstykite Wi-Fi signalo stiprintuvų (repeater) įsigijimą – jie kainuoja nuo 20 eurų ir gali gerokai pagerinti situaciją.

Dar vienas sprendimas – pereiti prie 5 GHz dažnio, jei jūsų maršrutizatorius ir televizorius tai palaiko. Šis dažnis greičiau perduoda duomenis, nors veikia trumpesniu atstumu. Tačiau jei televizorius ir maršrutizatorius yra gana arti, tai gali būti idealus variantas.

Tinklo nustatymų tikrinimas ir keitimas televizoriuje

Kartais problema slypi pačiuose televizoriaus tinklo nustatymuose. Gali būti, kad televizorius „užsifiksavo” prie seno tinklo arba neteisingai išsaugojo slaptažodį. Geriausia išeitis – visiškai pamiršti tinklą ir prisijungti iš naujo.

Eikite į televizoriaus nustatymus, suraskite tinklo skiltį ir pasirinkite „Pamiršti tinklą” arba „Forget network”. Tada iš naujo ieškokite savo Wi-Fi tinklo, įveskite slaptažodį ir prisijunkite. Skamba paprastai, bet tikrai padeda dažniau nei galėtumėte pagalvoti.

Jei naudojate statinį IP adresą (nors dauguma žmonių to nedaro), pabandykite perjungti į automatinį IP gavimą (DHCP). Tai reiškia, kad maršrutizatorius pats priskiria televizoriui IP adresą, o jums nereikia nieko rankinio konfigūruoti. Šis nustatymas paprastai vadinasi „Obtain IP automatically” arba panašiai.

DNS serverių keitimas taip pat gali padėti. Vietoj numatytųjų jūsų interneto teikėjo DNS, galite naudoti Google DNS (8.8.8.8 ir 8.8.4.4) arba Cloudflare (1.1.1.1). Tai kartais pagreitina ryšį ir išsprendžia keistas klaidas, kai televizorius prisijungia prie Wi-Fi, bet „negali pasiekti interneto”.

Programinės įrangos atnaujinimai ir jų svarba

Pasenusi televizoriaus programinė įranga – tai kaip važiuoti automobiliu, kurio niekas niekada neaptarnavo. Gali veikti, bet ne taip gerai, kaip turėtų. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas, įskaitant ir ryšio su internetu problemas.

Patikrinti atnaujinimus paprastai galima nustatymuose, skiltyje „Apie” arba „Sistemos atnaujinimas”. Kai kurie televizoriai atnaujinimus siunčia automatiškai, bet jei internetas neveikia, tai tampa problema. Tokiu atveju galite atnaujinti per USB raktą – reikia atsisiųsti naujausią programinę įrangą iš gamintojo svetainės į kompiuterį, perkopijuoti į USB ir prijungti prie televizoriaus.

Samsung, LG, Sony ir kiti gamintojai turi savo svetainėse palaikymo skyrius, kur galite rasti savo modelio atnaujinimus. Tiesiog įveskite savo televizoriaus modelio numerį (jis paprastai nurodomas ant lipduko televizoriaus nugarėlėje) ir ieškokite „firmware” arba „software update”.

Dažnai po atnaujinimo televizorius veikia kaip naujas – ne tik internetas geriau veikia, bet ir aplikacijos greičiau kraunasi, mažiau striginėja vaizdas. Tai tikrai verta daryti bent kartą per kelis mėnesius.

Maršrutizatoriaus nustatymai ir galimos kliūtys

Jūsų namų maršrutizatorius gali turėti nustatymų, kurie blokuoja ar riboja televizoriaus prieigą prie interneto. Tai ypač aktualu, jei neseniai keitėte maršrutizatorių arba interneto paslaugų teikėją.

Prisijunkite prie maršrutizatoriaus administravimo sąsajos – paprastai tai daroma naršyklėje įvedus 192.168.1.1 arba 192.168.0.1. Slaptažodis ir vartotojo vardas dažniausiai nurodyti ant maršrutizatoriaus lipduko arba instrukcijoje. Jei niekada nekeitėte, tai gali būti „admin/admin” arba „admin/password”.

Patikrinkite, ar nėra įjungta MAC adresų filtravimo funkcija. Jei ji aktyvi, televizoriaus MAC adresas turi būti įtrauktas į leidžiamų įrenginių sąrašą. MAC adresą rasite televizoriaus tinklo nustatymuose – tai unikalus įrenginio identifikatorius, atrodantis maždaug taip: 00:1A:2B:3C:4D:5E.

Taip pat verta patikrinti, ar maršrutizatoriuje nėra įjungta „AP isolation” funkcija – ji neleidžia įrenginiams tinkle bendrauti tarpusavyje. Nors tai saugumo funkcija, kartais ji gali kelti problemų Smart TV veikimui, ypač jei naudojate tokias funkcijas kaip ekrano transliavimas iš telefono.

Kabelinis ryšys kaip patikimiausia alternatyva

Jei viskas kita nepavyksta arba tiesiog norite stabilesnio ryšio, kabelinis (Ethernet) prijungimas – tai aukso standartas. Wi-Fi patogus, bet kabelis visada greitesnis ir patikimesnis, ypač jei žiūrite 4K kokybės turinį ar žaidžiate žaidimuose.

Dauguma Smart TV turi Ethernet lizdą galinėje pusėje. Tiesiog prijunkite tinklo kabelį iš maršrutizatoriaus į televizorių, ir dažniausiai viskas veikia automatiškai. Nereikia jokių slaptažodžių ar sudėtingų nustatymų – televizorius pats gauna IP adresą ir prisijungia.

Jei televizorius ir maršrutizatorius yra skirtinguose kambariuose, galite naudoti ilgesnį kabelį (jie parduodami iki 30 metrų ilgio) arba PowerLine adapterius. Pastarieji perduoda internetą per elektros laidus – vienas adapteris jungiamas prie maršrutizatoriaus ir elektros lizdo, kitas – prie televizoriaus ir kito lizdo. Labai patogu, kai nenorite traukti kabelių per visą butą.

Kabelinis ryšys taip pat sumažina vėlavimą (latency), kas svarbu žaidimų mėgėjams. Ir nereikia jaudintis dėl signalo stiprumo ar kaimynų Wi-Fi tinklų trukdžių.

Kai viskas kitas nepadeda – gamykliniai nustatymai ir techninė pagalba

Kartais televizorius tiesiog „susimeta” taip, kad padeda tik visiška nustatymų atkūrimas į gamyklinius. Tai reiškia, kad prarasite visus savo nustatymus, prisijungimus prie aplikacijų ir kanalų sąrašus, bet dažnai tai išsprendžia net pačias keisčiausias problemas.

Prieš tai būtinai užsirašykite savo aplikacijų prisijungimus ir slaptažodžius, nes turėsite viską nustatyti iš naujo. Gamyklinių nustatymų atkūrimas paprastai randamas nustatymuose, skiltyje „Bendra” arba „Sistema”, paskui „Atkurti” arba „Reset”. Kai kuriuose televizoriuose tai vadinama „Factory reset” arba „Initial settings”.

Po atkūrimo televizorius perkraus ir pasiūlys viską nustatyti iš naujo, tarsi jis būtų ką tik nupirktas. Vėl turėsite prisijungti prie Wi-Fi, įvesti visas paskyras ir pan. Skamba kaip daug darbo, bet jei internetas vėl veiks – verta.

Jei net ir tai nepadeda, laikas kreiptis į techninę pagalbą. Gali būti, kad televizoriaus Wi-Fi modulis fiziškai sugedo – tai retai pasitaiko, bet būna. Garantijos atveju gamintojas turėtų sutaisyti nemokamai. Jei garantija baigėsi, kartais pigiau nusipirkti Wi-Fi adapterį, kuris jungiamas per USB, nei taisyti televizorių servise.

Ką daryti, kad problema nepasikartotų

Geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti. Keletas paprastų įpročių padės išvengti interneto problemų ateityje. Pirmiausia – reguliariai atnaujinkite televizoriaus programinę įrangą. Nustatykite automatinius atnaujinimus, jei tokia galimybė yra.

Maršrutizatorių irgi verta kartais perkrauti – bent kartą per mėnesį. Tai išvalo laikinąją atmintį ir atnaujina ryšius. Kai kurie šiuolaikiniai maršrutizatoriai turi automatinio perkrovimo funkciją – galite nustatyti, kad jis persikrautų, pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį naktį.

Stebėkite savo interneto greitį. Jei pastebite, kad viskas namuose lėtėja, galbūt laikas pakeisti interneto planą į greitesnį arba pakeisti seną maršrutizatorių į naują. Technologijos tobulėja, ir 5-7 metų senumo maršrutizatorius gali tiesiog nebespėti apdoroti šiuolaikinio duomenų srauto.

Ir paskutinis patarimas – nelaikykite maršrutizatoriaus uždarytame spintelėje ar už baldų. Jam reikia ventiliacijos ir laisvos erdvės signalui sklisti. Idealiai – kažkur centre namuose, aukštai, atviroje vietoje. Taip signalas pasiekia visus kampelius geriau.

Interneto problemos Smart TV gali būti nervų ėdančios, bet dažniausiai sprendžiamos paprastais būdais. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – perkrovimo ir signalo tikrinimo, tada pereikite prie sudėtingesnių sprendimų. Dauguma atvejų išsisprendžia per 10-15 minučių, o jūs vėl galite mėgautis savo mėgstamu turiniu be jokių trukdžių.

The post Smart TV neveikia internetas: sprendimai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai spaudžiame kompiuterio mygtuką, o nieko nevyksta. Arba dar blogiau – kažkas suūžia, sumirga, bet ekranas lieka juodas kaip naktis. Tokiais atvejais galvoje iškart šmėkšteli mintis apie brangų remontą ar net naują kompiuterį. Tačiau dažnai problema būna daug paprastesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kompiuteris – tai sudėtinga sistema, kurioje turi veikti dešimtys komponentų harmoningai. Jei bent vienas iš jų „streikuoja”, visa mašina gali atsisakyti dirbti. Gera žinia ta, kad daugelį problemų galima diagnozuoti ir išspręsti patiems, net neturint gilių techninių žinių. Tiesiog reikia žinoti, kur ieškoti.

Maitinimo šaltinio problemos – klasika žanro

Pradėkime nuo banaliausio, bet kartu ir dažniausio kaltininko – maitinimo. Jei kompiuteris visiškai neduoda jokių gyvybės ženklų, pirmiausia patikrinkite, ar kabelis iš tiesų įkištas į lizdą. Skamba juokingai, bet net patyrę vartotojai kartais pamiršta, kad valytojas galėjo ištraukti kištuką arba jis tiesiog atsilaisvino.

Maitinimo blokas (PSU) yra komponentas, kuris paverčia kintamąją srovę iš lizdo į nuolatinę, tinkamą kompiuterio komponentams. Šis įrenginys dirba sunkiai ir dažnai kaista, todėl su laiku gali sugesti. Jei girdite, kad PSU ventiliatorius nesisuka, arba užuodžiate degėsių kvapą – problema aiški.

Daugelyje maitinimo blokų yra atskiras jungiklis gale. Jis gali būti netyčia perjungtas į išjungtą padėtį. Taip pat verta patikrinti, ar lizdas, į kurį jungiate kompiuterį, apskritai veikia – įkiškite į jį kokį kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefonų įkroviklį.

Nešiojamųjų kompiuterių atveju problema gali būti baterija. Jei ji visiškai išsikrovė ir jau sena, ji gali atsisakyti įsikrauti. Pabandykite išimti bateriją (jei tai įmanoma) ir paleisti kompiuterį tik su įkrovikliu. Jei veikia – baterija baigė savo dienų skaičių.

Atmintis ir jos kaprizai

RAM atmintis – tai vieta, kur kompiuteris laiko duomenis, su kuriais dirba šiuo metu. Be veikiančios RAM, kompiuteris tiesiog negali paleisti operacinės sistemos. Problema ta, kad RAM plokštės yra gana jautrios – jos gali atsipalaiduoti lizdų, užsiteršti dulkėmis arba tiesiog sugesti.

Jei kompiuteris įsijungia (girdite ventiliatorius, šviečia lemputės), bet ekrane nieko nėra, arba girdite pyptelėjimus, problema gali būti būtent RAM. Dauguma pagrindinių plokščių turi garsinių signalų sistemą – skirtingi pyptelėjimai reiškia skirtingas problemas. Vienas ilgas ir du trumpi pyptelėjimai dažniausiai reiškia RAM problemą.

Ką daryti? Išjunkite kompiuterį, atjunkite nuo maitinimo, atidarykite korpusą ir atsargiai išimkite RAM plokštes. Nuvalykite jų kontaktus (aukso spalvos dalis) guma arba švaria šluoste. Tada įstatykite atgal, įsitikindami, kad jos tvirtai įsispaudė į lizdus – turėtumėte išgirsti aiškų spragtelėjimą.

Jei turite kelias RAM plokštes, pabandykite paleisti kompiuterį su viena. Jei veikia – kita plokštė gali būti sugadinta. Taip pat galite pabandyti įstatyti RAM į kitus lizdus – kartais sugenda pats lizdas pagrindinėje plokštėje.

Vaizdo kortos ir ekrano ryšio problemos

Kartais kompiuteris veikia puikiai, bet ekrane nieko nematote. Čia gali būti kelios priežastys. Pirma, patikrinkite monitoriaus kabelį – ar jis tvirtai prijungtas prie kompiuterio ir monitoriaus? Ar monitorius įjungtas ir nustatytas teisingas įvesties šaltinis (HDMI, DisplayPort, VGA)?

Jei turite diskretinę vaizdo kortą (atskirą, ne integruotą į procesorių), įsitikinkite, kad monitorius prijungtas prie jos, o ne prie pagrindinės plokštės. Tai labai dažna klaida, ypač surenkant naują kompiuterį ar po valymo. Vaizdo išėjimai pagrindinėje plokštėje paprastai neveikia, kai įdėta atskira vaizdo korta.

Vaizdo korta, kaip ir RAM, gali atsipalaiduoti lizde. Ypač tai aktualu, jei neseniai perkėlėte kompiuterį. Modernios vaizdo kortos yra gana sunkios, todėl transportuojant jos gali pajudėti. Atidarykite korpusą ir patikrinkite, ar korta tvirtai įsėdusi PCI-E lizde. Taip pat įsitikinkite, kad prie jos prijungti visi reikalingi maitinimo kabeliai – galingoms kortoms reikia papildomo maitinimo tiesiog iš PSU.

Dar vienas niuansas – jei ką nors keitėte kompiuteryje, BIOS gali bandyti naudoti integruotą grafiką vietoj diskretinės kortos. Tokiu atveju reikės atjungti diskretinę kortą ir prijungti monitorių prie pagrindinės plokštės, kad galėtumėte patekti į BIOS ir pakeisti nustatymus.

Pagrindinė plokštė ir jos gedulai

Pagrindinė plokštė – tai kompiuterio nervų sistema, kuri jungia visus komponentus. Jos gedimas yra viena nemalonesnių problemų, nes dažnai reiškia brangų remontą ar keitimą. Tačiau kartais tai, kas atrodo kaip pagrindinės plokštės gedimas, iš tikrųjų yra kažkas paprastesnio.

Viena dažnų problemų – CMOS baterijos išsikrovimas. Tai maža, apvali baterija pagrindinėje plokštėje, kuri palaiko BIOS nustatymus ir laikrodį, kai kompiuteris išjungtas. Jei ji išsikrovė, kompiuteris gali nesileisti arba elgtis keistai. Simptomas – nuolat klaidingai rodomas laikas ir data. Baterijos keitimas kainuoja vos kelis eurus.

Statinė elektra – tai pagrindinių plokščių priešas numeris vienas. Jei neseniai keitėte komponentus ir nesilaikėte atsargumo priemonių (neliečiate metalo paviršiaus prieš liesdami komponentus), galėjote sugadinti plokštę. Kartais pagalba gali būti „ištuštinimas” – atjunkite visus kabelius, išimkite CMOS bateriją, palaikykite maitinimo mygtuką 30 sekundžių, tada viską surinkite atgal.

Jei pagrindinė plokštė turi diagnostikos LED indikatorius ar skaitmeninį ekranėlį, jie gali daug papasakoti apie problemą. Pasižiūrėkite į plokštės instrukciją, kad suprastumėte, ką reiškia konkretūs kodai ar lemputės.

Kietasis diskas ir sistemos įkėlimo nesėkmės

Kartais kompiuteris įsijungia, bet sustoja ties pranešimu „No bootable device” arba panašiu. Tai reiškia, kad BIOS neranda disko, iš kurio galėtų paleisti operacinę sistemą. Priežasčių gali būti kelios.

Pirmiausia – kietasis diskas ar SSD gali būti atjungtas. Patikrinkite, ar prie jo prijungti abu kabeliai: duomenų (SATA) ir maitinimo. Kartais maitinimo kabelis gali būti atsilaisvinęs. Jei turite atsarginį SATA kabelį, pabandykite jį pakeisti – šie kabeliai nėra labai patikimi ir gali sugesti.

Diskas gali būti visiškai sugadęs. Jei girdite keistus garsus (cypimą, spragtelėjimus), tai blogas ženklas – mechaninis kietasis diskas greičiausiai miršta. SSD diske tokių garsų nebūna, bet jis taip pat gali sugesti be įspėjimo. Pabandykite prijungti diską prie kito kompiuterio – jei jis nematomas ir ten, problema aiški.

BIOS nustatymai taip pat gali būti kalti. Jei CMOS baterija išsikrovė arba kas nors keitė nustatymus, įkrovos tvarka galėjo pasikeisti. Patekite į BIOS (paprastai spaudžiant Delete, F2 ar F12 paleidimo metu) ir patikrinkite, ar jūsų diskas yra nustatytas kaip pirmasis įkrovos įrenginys.

Perkaitimas ir ventiliacija

Modernūs kompiuteriai turi apsaugos mechanizmus nuo perkaitimo. Jei procesorius ar kiti komponentai tampa per karšti, sistema tiesiog išsijungia, kad išvengtų gedimo. Jei jūsų kompiuteris įsijungia kelioms sekundėms ar minutėms, o paskui išsijungia – greičiausiai tai perkaitimo problema.

Dažniausia priežastis – dulkės. Per metus kompiuterio vidus gali tapti tikru dulkių bunkeriu, ypač jei jis stovi ant grindų. Dulkės užkemša ventiliatorius ir radiatorius, trukdydamos normaliai cirkuliacijai. Sprendimas paprastas – reguliarus valymas. Naudokite suslėgtą orą (galima nusipirkti specialių balionėlių) ir atsargiai išpūskite dulkes. Tik nedarykite to kambaryje – geriau lauke ar bent jau prie atviro lango.

Termopasta tarp procesoriaus ir aušintuvo laikui bėgant išdžiūsta ir praranda savo savybes. Jei kompiuteriui jau keli metai ir jis niekada nebuvo aptarnaujamas, termopastos keitimas gali išspręsti perkaitimo problemą. Tai jau šiek tiek sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti atsargumo, bet visiškai įmanoma padaryti pačiam.

Ventiliatoriai taip pat gali sugesti. Jei girdite, kad ventiliatorius keistai ūžia arba visai nesisuka, jį reikia pakeisti. Ypač svarbu procesoriaus ventiliatorius – be jo kompiuteris išsijungs per kelias sekundes.

Programinės įrangos ir operacinės sistemos klaidos

Ne visada problema būna aparatinė. Kartais kompiuteris įsijungia, bet operacinė sistema nesikrauna arba kraunasi į „mėlyną ekraną” (BSOD – Blue Screen of Death). Tai gali būti sugadintos sisteminės bylos, blogai įdiegti tvarkyklės ar netgi virusai.

Jei Windows nesikrauna normaliai, pabandykite paleisti saugų režimą (Safe Mode). Paleidimo metu spauskite F8 arba Shift+F8. Saugus režimas įkelia minimalų tvarkyklių rinkinį, todėl jei problema kilo dėl neseniai įdiegtos tvarkyklės ar programos, saugus režimas gali paleisti sistemą.

Windows turi atkūrimo įrankius, kuriuos galima pasiekti per Advanced Boot Options. Ten rasite „System Restore” (sistemos atkūrimas), kuris gali grąžinti kompiuterį į ankstesnę būseną, kai viskas veikė. Taip pat yra „Startup Repair”, kuris automatiškai bando sutvarkyti įkrovos problemas.

Jei nieko nepadeda, gali tekti iš naujo įdiegti operacinę sistemą. Tai skamba bauginančiai, bet šiuolaikinės Windows versijos leidžia tai padaryti išsaugant asmeninius failus. Tiesa, prieš tai vis tiek verta pasidaryti atsarginę kopiją, jei tai įmanoma.

Kai viskas veikia, bet vis tiek neveikia

Yra situacijų, kai visi komponentai atrodo veikiantys, bet kompiuteris vis tiek nesikrauna. Tai gali būti subtilesnės problemos, kurias sunkiau diagnozuoti. Pavyzdžiui, maitinimo blokas gali duoti įtampą, bet ne pakankamai galingą arba ne visoms linijoms. Tai gali sukelti keistus simptomus.

Kartais problema būna periferijoje. Atjunkite visus nereikalingus įrenginius – USB atmintukus, išorinius diskus, spausdintuvus. Palikite tik klaviatūrą ir pelę. Sugadęs USB įrenginys gali trukdyti kompiuteriui normaliai pasileisti.

BIOS atnaujinimas kartais gali išspręsti keistas problemas, ypač jei naudojate naujus komponentus su senesne pagrindine plokšte. Tačiau BIOS atnaujinimas – tai rizikinga operacija. Jei kažkas nutiks proceso metu (pvz., dingsta elektra), galite visiškai „užmušti” pagrindinę plokštę. Tai darykite tik jei tikrai žinote, ką darote, ir turite svarbią priežastį.

Galiausiai, problema gali būti tiesiog per daug sudėtinga diagnozuoti be specialios įrangos. Profesionalūs servisai turi diagnostines plokštes, multimetrus ir kitus įrankius, kurie gali tiksliai nustatyti, kuris komponentas sugadęs. Jei išbandėte viską, kas aprašyta šiame straipsnyje, ir nieko nepadėjo – laikas kreiptis į specialistus.

Kai technologija primena, kad ji – tik technologija

Kompiuteriai gali atrodyti kaip sudėtingi, nepasiekiami įrenginiai, bet iš tikrųjų daugelis problemų turi paprastus sprendimus. Dažniausiai tai būna atsilaisvinęs kabelis, išsikrovusi baterija ar prisikaupusios dulkės. Prieš skubant į servisą ar perkant naują kompiuterį, verta skirti pusvalandį sisteminiam patikrinimui.

Svarbu išmokti klausytis savo kompiuterio. Keisti garsai, netikėti išsijungimai, lėtėjimas – visa tai gali būti ankstyvieji gedimo ženklai. Reguliarus valymas, termopastos keitimas kas kelerius metus, atsarginių kopijų darymas – šie paprasti įpročiai gali pratęsti kompiuterio gyvenimą ir išvengti staigių gedimų.

Ir atminkite – kiekvienas kompiuteris anksčiau ar vėliau suges. Tai normalus technologijų ciklas. Svarbu ne tai, kad jis niekada nesugestų, o tai, kad žinotumėte, kaip reaguoti, kai tai įvyksta. Su šiame straipsnyje aprašytomis žiniomis jau turite gerą startą diagnozuoti ir išspręsti daugumą įprastų problemų. O jei ne – bent jau galėsite kompetentingai paaiškinti serviso specialistui, kas vyksta, ir galbūt sutaupyti laiko bei pinigų.

The post 10 dažniausių priežasčių kodėl kompiuteris neįsijungia appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Pirmiausia verta suprasti, kad nešiojamasis kompiuteris iš esmės yra tas pats galingas įrenginys kaip ir stacionarus, tik sugrūstas į daug mažesnį korpusą. Įsivaizduokite, kad bandytumėte visą šildymo sistemą įkišti į batų dėžę – maždaug toks pats principas veikia ir čia. Procesorius, vaizdo plokštė, atmintis, kietasis diskas – visi šie komponentai generuoja šilumą, o vietos jai išsisklaidyti yra labai mažai.

Nešiojamuose kompiuteriuose naudojamos miniatiūrinės aušinimo sistemos, dažniausiai susidedančios iš vieno ar dviejų mažų ventiliatorių ir plonučių šilumos vamzdelių. Palyginti su stacionariais kompiuteriais, kur galima įdiegti didžiulius aušintuvus ir galingas ventiliacijos sistemas, nešiojamieji dirba ties savo galimybių riba. Todėl kai kompiuteris pradeda intensyviai dirbti – renderinti vaizdo įrašą, žaisti žaidimus ar tiesiog turi atvirų dešimtis naršyklės skirtukų – temperatūra kyla žymiai greičiau.

Kas nutinka, kai temperatūra pasiekia kritinę ribą

Šiuolaikiniai procesoriai turi įmontuotą apsaugos mechanizmą, vadinamą „thermal throttling”. Kai temperatūra pasiekia tam tikrą slenkstį (paprastai apie 90-100°C), procesorius automatiškai sumažina savo darbo dažnį, kad sugeneruotų mažiau šilumos. Tai tarsi automobilio variklis, kuris automatiškai pereina į lėtesnę pavarą, kad neperkaistų.

Jei net ir šis mechanizmas nepadeda, o temperatūra toliau kyla, kompiuteris tiesiog išsijungia. Tai nėra gedimas – tai paskutinė apsaugos linija, skirta apsaugoti brangius komponentus nuo fizinio sugadinimo. Procesorius, veikiantis per aukštoje temperatūroje ilgą laiką, gali patirti negrįžtamų pažeidimų, todėl staigus išsijungimas iš tikrųjų yra mažesnė blogybė.

Dulkės – tylus našumo žudikas

Viena dažniausių priežasčių, kodėl senėjantys nešiojamieji kompiuteriai pradeda kaisti, yra paprasčiausios dulkės. Per mėnesius ir metus ventiliatoriai įsiurbia orą kartu su smulkiomis dulkių dalelėmis, kurios kaupiasi ant aušinimo sparnuotės, ventiliatoriaus mentėse ir oro kanaluose. Tai veikia kaip šiltas pledas – šiluma tiesiog negali išeiti.

Dulkių problema ypač aktuali tiems, kurie nešiojamąjį naudoja lovoje, ant antklodės ar sofos. Minkšti paviršiai užkemša oro įsiurbimo angas kompiuterio apačioje, o tekstilės skaidulos dar greičiau užkemša vidinius komponentus. Pastebėjau, kad kompiuteriai, naudojami tik ant kietų paviršių – stalų ar specialių padėklų – išlieka švaresni gerokai ilgiau.

Valymas nėra sudėtingas, bet reikalauja atsargumo. Daugelyje nešiojamųjų galima pasiekti ventiliatorių atsukus apatinį dangtį. Suspausto oro balionėlis iš elektronikos parduotuvės puikiai išpučia dulkes. Tik niekada nenaudokite dulkių siurblio įsiurbimo režimu – statinė elektra gali pakenkti komponentams. Ir svarbu: pučiant orą, laikykite ventiliatoriaus menteles, kad jos nesisktų per greitai – tai gali sugadinti guolius.

Termopastos reikšmė ir jos senėjimas

Tarp procesoriaus ir aušintuvo yra plonas termopastos sluoksnis. Ši pasta užpildo mikroskopines nelygumas tarp dviejų paviršių, užtikrindama efektyvų šilumos perdavimą. Problema ta, kad termopasta nėra amžina – per 2-4 metus ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes.

Kai termopasta nebeatlieka savo funkcijos, šiluma negali efektyviai persiduoti nuo procesoriaus į aušintuvą. Rezultatas – procesorius kaista, nors ventiliatorius sukasi visu pajėgumu. Tai tarsi bandyti vėsinti kambarį oro kondicionieriumi, kurio filtrai visiškai užsikimšę.

Termopastos keitimas yra šiek tiek sudėtingesnis procesas nei dulkių valymas, nes reikia visiškai išmontuoti aušinimo sistemą. Jei neturite patirties, geriau kreiptis į servisą. Tačiau jei ryžtatės patys, būtinai naudokite kokybišką termopastą (Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar panašią) ir užtepkite labai ploną sluoksnį – per daug pastos gali būti net blogiau nei per mažai.

Programinės priežastys ir foniniai procesai

Ne visada problema slypi aparatūroje. Kartais kompiuteris kaista dėl to, kad procesorius dirba visu pajėgumu, nors jūs, atrodo, nieko nedarote. Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows sistemoje arba Activity Monitor Mac’e) ir pažiūrėkite, kurie procesai naudoja daugiausiai procesoriaus resursų.

Dažnai kalti būna automatiniai atnaujinimai, antivirusinės programos, kurios skenavo visą diską fone, arba koks nors užstrigęs procesas. Kartais naršyklės skirtukas su Flash ar JavaScript intensyvia reklama gali apkrauti sistemą labiau nei tikitės. Chrome naršyklė yra ypač garsėjanti tuo, kad suryja resursus kaip alkanas vilkas.

Kitas dažnas kaltininkas – kriptovaliutų kasimo virusai. Taip, tokie egzistuoja ir gali slapta veikti jūsų kompiuteryje, naudodami procesoriaus galią kažkieno Bitcoin’ams kasti. Jei pastebite, kad procesorius nuolat apkrautas 80-100%, net kai nieko nedarote, verta patikrinti sistemą rimta antivirusine programa.

Energijos valdymo nustatymai ir jų optimizavimas

Windows ir macOS turi įvairius energijos valdymo profilius. Kai kurie iš jų prioritizuoja našumą, o kiti – energijos taupymą ir mažesnį triukšmą. Jei jūsų kompiuteris nuolat kaista, galite pasirinkti subalansuotą arba energijos taupymo režimą.

Windows 10/11 sistemoje galite sukurti savo energijos planą su pasirinktiniais nustatymais. Pavyzdžiui, galite apriboti maksimalų procesoriaus dažnį iki 90% – tai šiek tiek sumažins našumą, bet žymiai sumažins šilumos generavimą. Daugeliui kasdienių užduočių šis našumo sumažėjimas bus visiškai nepastebimas.

Taip pat verta patikrinti, ar jūsų vaizdo plokštė (jei turite diskretinę) nepersijungia į aukšto našumo režimą be reikalo. Kai kurie nešiojamieji turi dvi vaizdo plokštes – integruotą energijos taupymui ir diskretinę našumui. Jei sistema nuolat naudoja diskretinę vaizdo plokštę net paprastoms užduotims, tai gali būti didelė karšto kompiuterio priežastis.

Fizinės sąlygos ir naudojimo aplinka

Aplinkos temperatūra turi didesnę įtaką nei daugelis mano. Jei kambaryje 30°C, jūsų kompiuteris pradės nuo šios bazinės temperatūros. Vasarą, ypač be oro kondicionavimo, nešiojamieji kompiuteriai kenčia žymiai labiau. Paprastas kambario vėdinimas ar ventiliatorius gali padaryti didelį skirtumą.

Paviršius, ant kurio naudojate kompiuterį, taip pat svarbus. Idealus variantas – kietas, lygus paviršius su gera oro cirkuliacija. Specialūs nešiojamųjų kompiuterių padėklai su įmontuotais ventiliatoriais tikrai veikia, nors ir nėra būtini. Net paprastas padėklas, kuris pakelia kompiuterį keliais centimetrais virš stalo ir leidžia orui cirkuliuoti apačioje, gali sumažinti temperatūrą 5-10 laipsnių.

Kai kurie žmonės naudoja kompiuterius tiesiog ant kelių – tai blogiausias galimas variantas. Jūsų kūnas skleidžia šilumą, blokuojate oro įsiurbimo angas, ir kompiuteris neturi kur dėti savo šilumos. Jei jau būtinai reikia naudoti ant kelių, bent jau padėkite kietą pagrindą – knygą ar specialų padėklą.

Kada laikas kreiptis į profesionalus ir ko tikėtis

Jei išbandėte visus paprastus sprendimus – išvalėte dulkes, optimizavote programinę įrangą, pagerinote ventiliaciją – o problema išlieka, gali būti rimtesnių aparatūros problemų. Sugedęs ventiliatorius, pažeisti šilumos vamzdeliai ar net defektyvus procesorius reikalauja profesionalios pagalbos.

Požymiai, kad laikas eiti į servisą: ventiliatorius skleidžia keistus garsus (girgždėjimą, barškėjimą), kompiuteris išsijungia net atliekant paprastas užduotis, arba temperatūra pakyla iki kritinių reikšmių per kelias minutes po įjungimo. Taip pat jei po dulkių valymo ir termopastos keitimo situacija nepagerėjo, problema greičiausiai gilesnė.

Geras servisas turėtų atlikti išsamią diagnostiką, patikrinti visų ventiliatorių veikimą, išmatuoti temperatūras specialia programine įranga ir nustatyti tikslią problemos priežastį. Paprastai dulkių valymas ir termopastos keitimas kainuoja 20-40 eurų, ventiliatoriaus keitimas – apie 50-80 eurų, priklausomai nuo modelio. Jei problema procesoriuje ar pagrindinėje plokštėje, remontas gali būti neapsimokantis, ypač senesnių kompiuterių atveju.

Svarbiausia – neignoruokite problemos. Kompiuteris, kuris nuolat veikia aukštoje temperatūroje, ne tik lėtėja, bet ir greičiau sensta. Komponentai, veikiantys ties savo temperatūros riba, turi žymiai trumpesnį tarnavimo laiką. Kelių valandų investicija į problemos sprendimą gali pratęsti jūsų kompiuterio gyvenimą metais.

The post Nešiojamas kompiuteris kaista ir išsijungia: sprendimo būdai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.