Kompiuteris lėtėja, programos stringa, o kartais net nebeįsijungia? Galbūt jau kelinti metai naudojate tą pačią Windows versiją ir sistema tapo tokia apkrauta, kad paprasčiau viską išvalyti ir pradėti iš naujo. Formatavimas ir šviežios operacinės sistemos įdiegimas – tai tarsi generalinis kompiuterio tvarkymas, kai išmetame visus susikaupusius „šlamštus” ir gauname beveik naują mašiną.

Žinoma, formatavimas nėra vienintelis sprendimas. Kartais užtenka išvalyti laikinus failus, pašalinti nereikalingas programas ar paleisti antivirusinę programą. Tačiau kai kompiuteris jau tikrai nebeveikia kaip anksčiau, kai sistemoje įsivyravęs chaosas arba tiesiog norite pereiti prie naujos Windows versijos – formatavimas tampa logiškiausiu pasirinkimu. Procesas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti, bet reikia žinoti kelias svarbias detales.

Pasirengimas – svarbiausia dalis

Prieš pradedant formatuoti kompiuterį, būtina pasirūpinti duomenų atsarginėmis kopijomis. Tai ne patarimas, o būtinybė. Formatuojant diską, visi jame esantys failai bus ištrinti negrįžtamai. Todėl pirmiausia peržiūrėkite, kas jums svarbu: nuotraukos, dokumentai, muzika, vaizdo įrašai, išsaugoti žaidimų progresas, naršyklės žymelės.

Duomenų atsarginę kopiją galite sukurti keliais būdais. Paprasčiausias – nukopijuoti viską į išorinį kietąjį diską arba USB atmintinę. Jei failų daug, galite pasinaudoti debesijos paslaugomis kaip Google Drive, OneDrive ar Dropbox. Svarbu nepamiršti ir mažiau akivaizdžių vietų: darbalaukio, dokumentų aplanko, parsisiųstų failų. Daugelis žmonių pamiršta, kad kai kurios programos saugo nustatymus specialiuose aplankuose – pavyzdžiui, el. pašto klientai gali turėti lokaliai saugomus laiškus.

Taip pat pasirūpinkite, kad turėtumėte visų reikalingų programų diegimo failus ar žinotumėte, kur juos parsisiųsti. Užsirašykite slaptažodžius, licencijos raktus, aktyvacijos kodus. Kai kurios programos leidžia deaktyvuoti licenciją prieš formatuojant, kad vėliau galėtumėte ją aktyvuoti naujoje sistemoje.

Windows diegimo laikmenos paruošimas

Norint įdiegti Windows, reikia turėti diegimo laikmeną – paprastai tai USB atmintinė, nors teoriškai galima naudoti ir DVD diską. USB atmintinė turi būti bent 8 GB talpos, o geriausia – 16 GB, ypač jei diegsite naujausią Windows 11 versiją.

Microsoft oficialiai siūlo įrankį, vadinamą „Media Creation Tool”, kuris viską padaro už jus. Tiesiog parsisiunčiate šią programą iš Microsoft svetainės, paleidžiate ją ir pasirenkate, ar norite atnaujinti esamą kompiuterį, ar sukurti diegimo laikmeną kitam kompiuteriui. Programa automatiškai atsisiunčia naujausią Windows versiją ir įrašo ją į USB atmintinę.

Svarbu žinoti, kad šis procesas ištrins viską, kas yra USB atmintinėje, todėl įsitikinkite, kad joje nėra svarbių failų. Procesas gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo interneto greičio ir USB atmintinės spartos. Geriausia naudoti USB 3.0 atmintinę – ji ir greitesnė, ir patikimesnė.

Jei turite Windows licencijos raktą, pasiruoškite jį įvesti diegimo metu. Nors Windows 10 ir 11 dažnai automatiškai aktyvuojasi, jei kompiuteris anksčiau turėjo aktyvuotą sistemą, vis tiek geriau turėti raktą po ranka.

Įkrovimas iš USB ir BIOS nustatymai

Kai USB atmintinė paruošta, reikia nurodyti kompiuteriui, kad jis įsikrautų ne iš kietojo disko, o iš USB. Čia įsikiša BIOS arba UEFI – tai tokia programa, kuri veikia dar prieš paleidžiant operacinę sistemą ir valdo pagrindinius kompiuterio nustatymus.

Kad patektumėte į BIOS, reikia paspausti specialų klavišą kompiuteriui įsijungiant. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus klavišus: dažniausiai tai F2, F12, Delete, F10 arba Esc. Paprastai ekrane trumpam pasirodo užrašas, kuris nurodo, kurį klavišą spausti. Jei nespėjate perskaityti, tiesiog bandykite iš naujo – nieko nesulaužysite.

BIOS sąsaja gali atrodyti bauginančiai, ypač senesnėse sistemose, kur viskas tekstinė ir valdoma tik klaviatūra. Naujesnės UEFI versijos jau turi grafinę sąsają ir pele galima naudotis. Jums reikia rasti „Boot” arba „Įkrovimo tvarka” skiltį ir nustatyti, kad pirmiausiai būtų bandoma įsikrauti iš USB įrenginio.

Kai kuriuose kompiuteriuose yra trumpesnė „Boot Menu” funkcija – paprastai pasiekiama paspaudus F12. Tai leidžia vienkartiniu atveju pasirinkti, iš ko įsikrauti, nekeičiant nuolatinių BIOS nustatymų. Tai patogiau, nes po Windows įdiegimo sistema automatiškai grįš prie įprastos įkrovimo iš kietojo disko.

Formatavimo ir diegimo procesas žingsnis po žingsnio

Kai kompiuteris įsikrauna iš USB atmintinės, pamatysite Windows diegimo programos pradžios ekraną. Pirmiausia pasirenkami kalbos nustatymai, laiko juosta ir klaviatūros išdėstymas. Lietuvoje paprastai renkamės lietuvių kalbą, nors kai kas mėgsta anglišką sąsają.

Paspaudus „Install now” arba „Diegti dabar”, sistema paprašys įvesti produkto raktą. Jei jo neturite arba norite praleisti šį žingsnį, galite spustelėti „I don’t have a product key” – Windows vis tiek įsidiegs, tik bus neaktyvuota, kol vėliau neįvesite rakto. Neaktyvuota Windows veikia normaliai, tik turi kai kuriuos personalizavimo apribojimus ir vandens ženklą ekrano kampe.

Toliau reikės pasirinkti Windows versiją: Home, Pro, Education ir pan. Pasirinkite tą, kurią turite licencijuotą. Jei nežinote, greičiausiai tai Home versija. Perskaitykite ir sutikite su licencijos sąlygomis – kaip ir visada, niekas jų neskaito, bet reikia pažymėti langelį.

Dabar ateina svarbiausias momentas: pasirinkimas tarp „Upgrade” ir „Custom” diegimo. Jums reikia „Custom: Install Windows only (advanced)” arba „Pasirinktinis” variantas. Čia pamatysite visus kompiuterio diskus ir jų skirsnius.

Diskų valdymas ir skirstymas

Diskų valdymo ekranas gali atrodyti sudėtingai, ypač jei kompiuteryje yra keletas skirtingų skaidinių. Pamatysite sąrašą su „Drive 0”, „Drive 1” ir pan., o kiekvienas diskas gali turėti kelis „Partition” arba skirsnius.

Jei norite visiškai išvalyti diską ir pradėti nuo nulio, galite ištrinti visus skirsnius. Pasirinkite kiekvieną skirsnį ir spauskite „Delete”. Dėmesio: tai ištrins VISUS duomenis tame skirsnyje! Įsitikinkite, kad tikrai padarėte atsargines kopijas. Kartais sistema turi mažus sisteminius skirsnius (100-500 MB) – juos taip pat galima ištrinti, Windows diegimo programa sukurs naujus, kokių reikia.

Kai visi skirsniai ištrinti, turėsite vieną didelę „Unallocated space” arba nepaskirstytą vietą. Galite tiesiog pasirinkti ją ir spausti „Next” – Windows automatiškai sukurs reikalingus skirsnius ir įdiegs sistemą. Arba galite patys sukurti skirsnius: vieną sistemai, kitą asmeniniams failams. Tai patogu, nes ateityje formatuojant sistemą, asmeniniai failai atskirame skirsnyje išliks.

Jei kuriate skirsnius patys, sistemai skirkite bent 100 GB, o geriau 150-200 GB. Windows pati užima apie 20-30 GB, bet programos, atnaujinimai ir laikini failai greitai prisipildo. Likusią vietą galite skirti duomenims.

Laukimas ir pirminis nustatymas

Pasirinkus, kur diegti Windows, prasideda tikrasis diegimo procesas. Failai kopijuojami į diską, sistema instaliuojasi, kompiuteris keletą kartų persikrauna. Visas procesas gali užtrukti nuo 15 minučių iki valandos, priklausomai nuo kompiuterio spartos ir disko tipo. SSD diskuose viskas vyksta žymiai greičiau nei senuose HDD.

Šiuo metu galite tiesiog laukti. Ekrane matysite progreso juostą ir pranešimus apie tai, kas vyksta: „Copying files”, „Installing features”, „Installing updates”. Neišjunkite kompiuterio ir nebandykite nieko daryti – tiesiog kantriai laukite.

Kai diegimas baigtas, prasideda pirminis Windows nustatymas. Sistema paklaus daug klausimų: regiono, klaviatūros išdėstymo, ar norite pridėti antrą klaviatūros išdėstymą (pvz., anglų kalbos), tinklo nustatymai. Jei turite Wi-Fi, turėsite prisijungti prie tinklo ir įvesti slaptažodį.

Windows 11 ir naujesni Windows 10 variantai labai nori, kad sukurtumėte arba prisijungtumėte prie Microsoft paskyros. Sistema naudos šią paskyrą kaip pagrindinę vartotojo paskyrą. Tai turi privalumų – nustatymai sinchronizuojasi tarp įrenginių, lengviau atkurti slaptažodį – bet kai kas vis dar mėgsta lokalias paskyras. Norint sukurti lokalią paskyrą, kartais reikia gudrybių: atjungti internetą arba ieškoti mažyčio užrašo „Offline account” ar „Limited setup”.

Po diegimo: tvarkyklės ir atnaujinimai

Kai pagaliau pamatėte Windows darbalaukį, darbas dar nesibaigė. Pirmiausia sistema pradės siųstis atnaujinimus – jų gali būti labai daug, ypač jei diegiate ne naujausią Windows versiją. Leiskite sistemai atsisiųsti ir įdiegti visus atnaujinimus, net jei tai užtruks ilgai. Kompiuteris gali persikrauti kelis kartus.

Tvarkyklės – tai programos, kurios leidžia Windows bendrauti su kompiuterio aparatine įranga. Dažniausiai Windows Update automatiškai atsisiunčia pagrindines tvarkykles: vaizdo plokštės, garso, tinklo. Tačiau ne visada jos būna naujausios arba optimaliausios.

Vaizdo plokštės tvarkyklę geriausia parsisiųsti iš gamintojo svetainės. Jei turite NVIDIA vaizdo plokštę, eikite į nvidia.com, jei AMD – amd.com, jei Intel integruotą grafiką – intel.com. Ten rasite naujausias tvarkykles, specialiai pritaikytas jūsų modeliui. Tai ypač svarbu, jei žaidžiate žaidimus ar dirbate su grafika.

Kitų komponentų tvarkykles paprastai galima rasti kompiuterio ar pagrindinės plokštės gamintojo svetainėje. Jei turite nešiojamąjį kompiuterį, eikite į gamintojo svetainę (Dell, HP, Lenovo ir t.t.), raskite savo modelį ir ten bus visų reikalingų tvarkyklių. Tai gali būti specialios klaviatūros funkcijų tvarkyklės, jutiklinio kilimėlio, Wi-Fi ir pan.

Programų diegimas ir sistemos optimizavimas

Dabar turite švarią sistemą ir galite pradėti diegti programas. Rekomenduoju diegti tik tai, ko tikrai reikia. Viena iš priežasčių, kodėl kompiuteriai sulėtėja, yra per daug programų, kurios veikia fone ir naudoja resursus.

Pradėkite nuo būtiniausių dalykų: naršyklės (jei nepatinka Edge), antivirusinės programos (nors Windows Defender dažnai pakanka), biuro programų, komunikacijos įrankių. Daugelį programų dabar galima rasti Microsoft Store, kas palengvina diegimą ir atnaujinimus.

Kai kurios naudingos programos po formatavimo: 7-Zip archyvams, VLC media player vaizdo ir garso failams, Adobe Reader PDF failams. Jei dirbate su nuotraukomis, reikės grafikos redaktorių. Žaidimų mėgėjams – Steam, Epic Games ar kitos platformos.

Nepamirškite atkurti atsarginių kopijų, kurias sukūrėte prieš formatuojant. Nukopijuokite dokumentus, nuotraukas, muziką atgal į kompiuterį. Jei eksportavote naršyklės žymeles, dabar laikas jas importuoti.

Ką daryti, kai kyla problemų

Kartais formatavimas ir diegimas nevyksta sklandžiai. Viena dažniausių problemų – kompiuteris neįsikrauna iš USB atmintinės. Patikrinkite, ar BIOS nustatymuose teisingai nustatyta įkrovimo tvarka. Taip pat įsitikinkite, kad USB atmintinė teisingai paruošta – kartais Media Creation Tool sugenda ir reikia kartoti procesą.

Jei diegimo metu gaunate klaidos pranešimus apie diskus, gali būti, kad diskas sugadintas arba turi blogų sektorių. Pabandykite paleisti disko patikrinimo įrankius iš Windows diegimo aplinkos. Kartais padeda visiškai išvalyti diską specialiomis komandomis per Command Prompt.

Windows aktyvavimo problemos taip pat pasitaiko. Jei turėjote originalią Windows versiją, bet po formatavimo ji neaktyvuojasi, pabandykite palaukti kelias dienas – kartais aktyvavimas vyksta ne iš karto. Jei ir toliau neveikia, kreipkitės į Microsoft palaikymo tarnybą su savo licencijos raktu.

Tvarkyklių problemos paprastai pasireiškia tuo, kad kažkas neveikia: nėra garso, neveikia Wi-Fi, ekranas rodo keistą raišką. Eikite į Device Manager (Įrenginių tvarkytuvė) ir pažiūrėkite, ar nėra įrenginių su geltonais šauktukais – tai reiškia, kad trūksta tvarkyklių. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant įrenginio ir pasirinkite „Update driver”.

Kai viskas veikia kaip laikrodis

Formatavimas ir šviežios Windows įdiegimas gali atrodyti kaip sudėtingas procesas, bet iš tikrųjų tai daugiau kantrybės nei techninių žinių reikalaujantis darbas. Svarbiausia – nepaskubėti, atidžiai skaityti, kas rašoma ekrane, ir nesijaudinti, jei kas nors atrodo neaišku. Internete rasite atsakymus į beveik bet kokį klausimą, o YouTube pilna vaizdo pamokų.

Po sėkmingo formatavimo ir diegimo jūsų kompiuteris turėtų veikti žymiai greičiau. Sistema įsikrauna akimirksniu, programos atsidaro be vėlavimo, nebėra keistų klaidų pranešimų. Tai tarsi naujas gyvenimas senai mašinai. Žinoma, laikui bėgant sistema vėl pradės kauptis nereikalingais failais ir programomis, bet dabar jau žinote, kaip viską išvalyti ir pradėti iš naujo.

Patariu periodiškai daryti sistemos atsargines kopijas – Windows turi įmontuotą „System Image” funkciją, kuri leidžia sukurti visos sistemos kopiją. Jei ateityje kažkas nutiktų, galėsite greitai atkurti sistemą į tą būseną, kai viskas veikė puikiai, nereikės vėl formatuoti ir diegti visko iš naujo. Taip pat reguliariai valykite laikinuosius failus, šalinkite nereikalingas programas ir atnaujinkite sistemą – tai padės išlaikyti kompiuterį greitą ir stabilų ilgesniam laikui.

The post Kaip formatuoti kompiuterį ir įdiegti Windows appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nervingą akimirką, kai telefono ekranas tiesiog atsisako bendradarbiauti. Skambina mama, o tu desperatiškai bandai atsakyti – nieko. Nori nufotografuoti puikų vaizdą, bet kameros programa neatsidaro. Jutiklinis ekranas, kuris dar vakar veikė nepriekaištingai, šiandien elgiasi tarsi būtų užsispyręs vaikas.

Problema gali pasireikšti įvairiai. Kartais ekranas visiškai nereaguoja į prisilietimus, kartais reaguoja tik tam tikrose vietose, o kartais savavaliauja – pats atidaro programas ar rašo nesąmones. Prieš skubant į servisą ar galvojant apie naujo telefono pirkimą, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta po tuo stikliuku.

Kaip tas jutiklinis ekranas iš viso veikia

Dauguma šiuolaikinių telefonų naudoja vadinamąją talpinę jutiklinę technologiją. Tai skamba sudėtingai, bet principas gana paprastas. Ekrano paviršiuje yra neregimas elektrodų tinklelis, kuris kuria elektrinį lauką. Kai prisiliečiate pirštu (kuris, beje, puikiai veda elektros srovę dėl druskų ir vandens mūsų kūne), šis laukas pasikeičia.

Telefonas nuolat skenina visą ekraną – dažniausiai apie 60-120 kartų per sekundę. Kai užfiksuoja pokyčius elektrinėje talpoje, procesorius apskaičiuoja tikslią prisilietimo vietą ir perduoda šią informaciją operacinei sistemai. Visa tai vyksta per milisekundes, todėl mums atrodo, kad telefonas reaguoja akimirksniu.

Senesnės technologijos, kaip rezistyviniai ekranai (tokie buvo pirmųjų jutiklinių telefonų), veikė spaudimo principu. Jie turėjo du laidžius sluoksnius, kurie susiliesdavo paspaudus. Tokie ekranai reikalavo didesnės jėgos ir nepalaikė kelių prisilietimų vienu metu, bet veikė net su pirštinėmis ar stiliumi.

Dažniausios priežastys, kodėl ekranas tampa kurčias

Pirmoji ir banaliausia problema – nešvarus ekranas. Riebalai nuo pirštų, dulkės, kosmetikos likučiai sukuria izoliuojantį sluoksnį tarp jūsų piršto ir ekrano. Elektriniam laukui tampa sunkiau aptikti prisilietimą. Ypač problemiška tai tampa, kai ekranas šlapias – vanduo gali sukelti klaidingus signalus arba visiškai užblokuoti normalų veikimą.

Apsauginė plėvelė ar stikliukas taip pat gali būti kaltininkai. Jei jie netinkamai uždėti, su oro burbuliukais ar per stori, signalas gali nepraeiti. Pigios kokybės apsaugos priemonės dažnai neturi specialaus laidaus sluoksnio, kuris užtikrintų normalų ekrano veikimą.

Programinės įrangos strigtys – tai dar viena dažna priežastis. Operacinė sistema gali „pakibti”, atmintyje susikaupę procesai gali sulėtinti ekrano reakciją, o kartais konkretus atnaujinimas tiesiog turi klaidų, kurios veikia jutiklinį ekraną. Tai ypač aktualu po didelių sistemos atnaujinimų.

Fiziniai pažeidimai – nors ekranas gali atrodyti sveikas, viduje gali būti mikro įtrūkimų ar atsilipusių jungčių. Telefonas galbūt krito seniai, bet pasekmės pasireiškia tik dabar. Drėgmė, patekusi į vidų, gali pažeisti jutiklinį sluoksnį ar jo jungtis su pagrindiniu procesoriumi.

Greitieji sprendimai, kuriuos verta išbandyti pirmiausia

Pradėkite nuo paprasčiausio – nuvalykite ekraną. Naudokite mikrofibrą ir, jei reikia, specialų ekranų valiklį arba tiesiog drėgną (ne šlapią!) audinį. Nuvalykite kruopščiai, ypač kraštus, kur dažniausiai kaupiasi nešvarumai.

Perkraukite telefoną. Taip, tai skamba kaip IT specialisto klišė, bet veikia stebėtinai dažnai. Ilgas paspaudimas maitinimo mygtuko ir pilnas išjungimas su pakartotiniu įjungimu gali išspręsti programines problemas. Jei telefonas visiškai neatsako, pamėginkite priverstinį perkrovimą – paprastai tai daroma laikant maitinimo ir garsumo mažinimo mygtukus kartu 10-15 sekundžių.

Jei naudojate apsauginę plėvelę ar stikliuką, pabandykite jį nuimti. Kartais problema išnyksta akimirksniu. Jei ekranas pradeda veikti normaliai, reiškia apsauga buvo netinkama – reikės įsigyti geresnės kokybės.

Išbandykite telefoną saugiuoju režimu (safe mode). Tai leis suprasti, ar problema programinė. Saugiuoju režimu įkraunama tik pagrindinė operacinė sistema be jokių papildomų programų. Jei ekranas veikia normaliai šiuo režimu, kažkuri jūsų įdiegta programa kelia problemų.

Gilesnės problemos ir jų diagnostika

Kalibracija – kai kurie telefonai turi ekrano kalibravimo funkciją nustatymuose. Nors šiuolaikiniai įrenginiai dažniausiai kalibravosi automatiškai, kartais rankinis kalibravimas gali padėti. Ieškokite šios funkcijos nustatymuose, paprastai skyriuje „Ekranas” ar „Pasiekiamumas”.

Gamyklinių nustatymų atkūrimas (factory reset) – tai drastiškesnis žingsnis, bet dažnai veiksmingas, kai problemos programinės. Prieš tai būtinai pasidarykit atsarginę kopiją – nuotraukų, kontaktų, svarbių failų. Gamykliniai nustatymai ištrins viską ir grąžins telefoną į tokią būseną, kokia buvo perkant.

Temperatūros įtaka – telefonai nekenčia kraštutinumų. Jei jūsų telefonas buvo labai šaltas (pavyzdžiui, žiemą lauke) arba perkaito (paliekamas ant saulės automobilio torpedoje), jutiklinis ekranas gali laikinai neveikti. Leiskite telefonui grįžti į normalią temperatūrą – paprastai 20-25 laipsnių.

Drėgmės tikrinimas – daugelyje telefonų yra specialūs indikatoriai, kurie keičia spalvą, jei į vidų pateko vandens. Paprastai jie yra SIM kortelės lizde. Jei indikatorius raudonas ar rožinis (vietoj balto ar sidabrinio), tai reiškia, kad telefonas buvo sudrėkintas. Net „vandeniui atsparūs” telefonai gali prarasti šią savybę dėl nusidėvėjimo ar pažeidimų.

Kada be specialisto neprasiversi

Jei išbandėte visus paprastus sprendimus, o ekranas vis tiek neveikia, greičiausiai problema aparatinė. Dažniausiai tai būna atsilipusi ar pažeista jutiklinio ekrano jungtis su pagrindiniu plokštės procesoriu. Tai ypač aktualu telefonams, kurie krito ar buvo stipriai sutrenkti.

Ekrano keitimas – kartais pažeidžiamas pats jutiklinis sluoksnis, nors LCD ar OLED ekranas veikia normaliai. Tai reiškia, kad matote vaizdą, bet negalite valdyti. Tokiu atveju reikia keisti visą ekrano modulį, o tai nėra pigi procedūra, ypač naujesnių modelių telefonuose.

Pagrindinės plokštės problemos – tai blogiausias scenarijus. Jei pažeistas pats procesorius ar jo jungtys su ekranu, remontas gali kainuoti daugiau nei telefonas vertas. Serviso specialistai gali tai diagnozuoti specialia įranga.

Garantinis aptarnavimas – jei telefonas dar garantijoje ir nebuvo mechaniškai pažeistas, problema turėtų būti išspręsta nemokamai. Tačiau atminkite, kad vandens pažeidimas ar kritimo pėdsakai paprastai panaikina garantiją.

Prevencinės priemonės ateičiai

Kokybiškas apsauginis stikliukas ar plėvelė – investuokite į gerus produktus. Pigūs variantai už porą eurų dažnai kelia daugiau problemų nei naudos. Ieškokite produktų su žymėjimu „oleophobic coating” (atsparūs riebalams) ir „touch sensitive”.

Dėklas su pakeltais kraštais – kai telefonas gula ekranu žemyn, dėklas turėtų būti šiek tiek aukštesnis už ekraną. Tai apsaugo nuo tiesioginio kontakto su paviršiais ir sumažina smūgio jėgą kritimo atveju.

Reguliarus valymas – įpratimas kartą per dieną nuvalyti ekraną mikrofibrą ne tik pagerina higieną, bet ir pratęsia ekrano gyvavimą. Nešvarumai laikui bėgant gali įsiskverbti į mikroskopines plyšeles ir sukelti problemų.

Programinės įrangos atnaujinimai – nors kartais jie sukelia problemų, dažniausiai atnaujinimai taiso klaidas ir pagerina stabilumą. Tačiau venkite skubėti su atnaujinimais pirmąją dieną – palaukite savaitę ir paskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus.

Kai ekranas tampa nenuspėjamas partneris

Jutiklinis ekranas – tai sudėtinga technologija, kuri kasdien atlieka milijonus operacijų. Kad ji veiktų sklandžiai, turi sutapti daugybė faktorių: švarus paviršius, tinkama temperatūra, nesugedę komponentai, stabili programinė įranga.

Susidūrus su problemomis, neverta iškart panikuoti. Dauguma situacijų išsprendžiamos paprastais veiksmais – nuo ekrano nuvalymo iki telefono perkrovimo. Net jei problema rimtesnė, šiuolaikiniai servisai dažnai gali atlikti remontą per kelias valandas. O žinojimas, kaip visa tai veikia, padeda ne tik išspręsti problemas, bet ir jų išvengti ateityje. Galiausiai, telefonas – tai įrankis, kuris turėtų tarnauti mums, o ne kelti nervų įtampą kiekvieną kartą, kai norime juo pasinaudoti.

The post Telefono jutiklinis ekranas nereaguoja appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdi prie kompiuterio, dirbi ar žaidi, ir staiga pajunti, kad tavo ramybę drumstų vis garsėjantis ūžesys. Ventiliatoriai kompiuteryje – tai tie patys maži propeleriai, kurie sukasi tūkstančius apsisukimų per minutę, kad išlaikytų tavo procesorių, vaizdo plokštę ir kitus komponentus vėsius. Kai jie pradeda triukšmauti, paprastai yra kelios pagrindinės priežastys.

Pirmiausia – dulkės. Jos kaupiasi ant ventiliatoriaus menčių, varikliuko guolių, radiatorių. Per metus vidutinis kompiuteris gali prikaupti stebėtiną kiekį šiukšlių, plaukų, net smulkių vabzdžių likučių. Visa tai trukdo ventiliatoriui suktis lygiai, didina trinties jėgą ir verčia variklį dirbti sunkiau. Rezultatas – garsas.

Antra priežastis – susidėvėję guoliai. Kiekvienas ventiliatorius turi mažytį guolį, kuris leidžia jam suktis. Laikui bėgant, ypač jei ventiliatorius dirba aukštais apsisukimais, šis guolis pradeda skilti, išsidėvėti. Tada girdisi ne tik ūžesys, bet ir traškėjimas, žviegimas ar net vibruojantis garsas.

Trečia problema – temperatūra. Kai kompiuteris įkaista labiau nei įprastai (pavyzdžiui, vasarą arba žaidžiant reiklų žaidimą), ventiliatoriai automatiškai sukasi greičiau, bandydami atvėsinti sistemą. Didesnis greitis = didesnis triukšmas. Tai normalu, bet jei ventiliatoriai ūžia net tuščiąja eiga, kai nieko nedarai – turime problemą.

Kaip nustatyti triukšmo šaltinį

Prieš imantis veiksmų, reikia suprasti, kuris ventiliatorius kelia triukšmą. Vidutiniame stacionariame kompiuteryje jų gali būti 3-5: procesoriaus aušintuvo, vaizdo plokštės, maitinimo bloko, korpuso priekyje ir gale, kartais dar papildomi ant šiaurės tilto ar kietojo disko.

Paprasčiausias būdas – atsargiai atidaryti kompiuterio šoninį dangtelį (išjungus iš elektros!) ir įjungti kompiuterį. Taip galėsite pamatyti, kuris ventiliatorius sukasi neįprastai ar skleidžia garsą. Tik būkite atsargūs – nesikiškit pirštų ar kitų daiktų į besisukančius ventiliatorius.

Jei nenorite ardyti kompiuterio, galite naudoti programas kaip HWMonitor, SpeedFan ar MSI Afterburner. Jos rodo kiekvieno ventiliatoriaus apsisukimus per minutę (RPM). Jei matote, kad kažkuris ventiliatorius sukasi 3000-4000 RPM, kai kiti tik 1000-1500 – greičiausiai jis ir yra problemos šaltinis.

Nešiojamuose kompiuteriuose situacija sudėtingesnė, nes ten paprastai yra tik vienas ar du ventiliatoriai, ir jų pasiekti sunkiau. Bet principas tas pats – reikia nustatyti, ar triukšmas atsiranda esant didelei apkrovai, ar nuolat.

Dulkių šalinimas – pirmasis žingsnis

Jei kompiuteris nebuvo valomas bent metus, beveik garantuotai dulkės yra problema. Valymas nėra sudėtingas, bet reikia tai daryti teisingai.

Pirmiausia – išjunkite kompiuterį iš elektros tinklo. Ne tik užmigdykite ar išjunkite, bet būtinai ištraukite maitinimo laidą. Atidarykite šoninius dangtelius (paprastai jie laikomi varžtais ar specialiais fiksatoriais).

Dabar jums reikia suspausto oro balionėlio. Jį galite nusipirkti bet kurioje elektronikos ar kompiuterių parduotuvėje už 3-5 eurus. Nepūskite į kompiuterį burna – jūsų kvėpavime yra drėgmė, kuri gali pakenkti elektronikai.

Laikydami balionėlį vertikaliai (ne aukštyn kojomis!), trumpais paspaudimais išpūskite dulkes iš visų ventiliatorių, radiatorių, kampelių. Svarbu: laikydami ventiliatorių vieną ranką, kad jis nesuktuisi nuo oro srovės. Jei ventiliatorius laisvai suksis nuo oro, galite sugadinti jo guolį.

Ypatingą dėmesį skirkite procesoriaus radiatoriui – ten dulkės kaupiasi labiausiai. Kartais radiatorius būna tiek užkimštas, kad atrodo kaip pilkas kilimas. Tokiu atveju galite atsargiai panaudoti minkštą šepetėlį (pavyzdžiui, dažymo teptuką), kad atlaisvintumėte užsikirtusias dulkes prieš jas išpūsdami.

Jei turite vaizdo plokštę, jos ventiliatoriai taip pat renka daug dulkių. Dažnai reikia išimti vaizdo plokštę iš lizdo, kad gerai ją išvalytumėte. Tai nėra sunku – paprastai ji laikoma vienu ar dviem varžtais ir plastikine fiksavimo skląste.

Guolių tepimas ir ventiliatorių priežiūra

Jei dulkių šalinimas nepadėjo, o ventiliatorius vis tiek triukšmauja, galbūt reikia patepti guolį. Ne visi ventiliatoriai tai leidžia, bet daugelis turi nuimamą lipdukų dangtelį centre, po kuriuo slepiasi guolis.

Jums reikės labai nedidelio kiekio silikono arba mašininio aliejaus. Nepilkite WD-40 ar kitų universalių purškiamų tepalų – jie per trumpą laiką išgaruoja ir gali net pabloginti situaciją. Idealus variantas – specialus guolių tepalas arba silikono aliejus.

Atsargiai nuimkite lipdukų dangtelį (kartais jis užfiksuotas, kartais tiesiog priklijuotas). Pamatysite mažą skylutę – tai guolio vieta. Įlašinkite vieną-du lašus aliejaus, pasukiokite ventiliatorių ranka kelis kartus, kad tepalas pasiskirstytų. Uždėkite dangtelį atgal.

Kai kurie ventiliatoriai turi guminius amortizatorius kampuose, kurie slopina vibraciją. Laikui bėgant šie guminiai elementai gali sukietėti ar net ištrupėti. Jei taip atsitiko, galite nusipirkti naujų guminių tvirtinimų arba panaudoti mažus guminius žiedelius.

Dar vienas triukas – patikrinti, ar ventiliatorius tvirtai pritvirtintas. Kartais varžtai atsilaisvina nuo vibracijos, ir ventiliatorius pradeda drebėti. Paprastas varžtų priveržimas gali išspręsti problemą.

Temperatūrų kontrolė ir ventiliatorių greičio reguliavimas

Jei ventiliatoriai sukasi per greitai, nes kompiuteris įkaista, reikia spręsti temperatūros problemą. Pirmiausia patikrinkite temperatūras programomis kaip HWMonitor ar Core Temp.

Normalios temperatūros tuščiąja eiga: procesorius 30-45°C, vaizdo plokštė 30-50°C. Esant apkrovai: procesorius iki 70-80°C, vaizdo plokštė iki 80-85°C. Jei matote didesnes temperatūras, turime problemą.

Dažniausia priežastis – išdžiūvusi terminė pasta tarp procesoriaus ir aušintuvo. Ši pasta perduoda šilumą nuo procesoriaus į radiatorių. Po 3-5 metų ji išdžiūsta ir tampa nebeefektyvi. Pastos keitimas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja atsargumo.

Jums reikės nusipirkti naujos terminės pastos (geros pastos kaina 5-15 eurų, pavyzdžiui, Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1). Nuimkite procesoriaus aušintuvą (paprastai jis laikomas keturių varžtų ar specialios fiksavimo sistemos), nuvalykite seną pastą alkoholiu ir vatos pagaliuku, uždėkite plonyčiausią naujosios pastos sluoksnį (apie ryžio grūdo dydžio lašelį centre) ir pritvirtinkite aušintuvą atgal.

Jei nenorite keisti pastos, galite pabandyti sureguliuoti ventiliatorių greičius BIOS nustatymuose arba specialiomis programomis. Daugelis motininių plokščių leidžia nustatyti ventiliatorių kreives – t.y. kaip greitai jie turi suktis esant tam tikrai temperatūrai. Galite nustatyti, kad ventiliatoriai suktuisi lėčiau, jei temperatūros leidžia.

Kada reikia keisti ventiliatorių

Kartais ventiliatorius tiesiog per senas ir jokia priežiūra nebepadeda. Guoliai gali būti taip susidėvėję, kad ventiliatorius virpa, žviegia ar net periodiškai sustoja.

Naujo ventiliatorius kaina priklauso nuo dydžio ir kokybės. Paprastas 120mm korpuso ventiliatorius kainuoja 5-15 eurų, geresni (tylūs) modeliai kaip Noctua ar be quiet! – 15-30 eurų. Procesoriaus aušintuvai su ventiliatoriumi – 20-100 eurų.

Rinkdamiesi naują ventiliatorių, atkreipkite dėmesį į keletą parametrų:
– Dydis (80mm, 92mm, 120mm, 140mm – matuokite seną ventiliatorių)
– Jungtis (3-pin ar 4-pin PWM)
– Triukšmo lygis (matuojamas dBA – kuo mažesnis, tuo geriau)
– Oro srautas (CFM – kuo didesnis, tuo geriau vėsina)

PWM (4-pin) ventiliatoriai yra geresni, nes jų greitis gali būti tiksliai reguliuojamas motininės plokštės. 3-pin ventiliatoriai taip pat veikia, bet jų greičio kontrolė mažiau tiksli.

Jei keičiate procesoriaus aušintuvą, įsitikinkite, kad jis suderinamas su jūsų procesoriaus lizdu (socket). Informaciją rasite gamintojo svetainėje. Taip pat patikrinkite, ar aušintuvas tilps į jūsų korpusą – kai kurie bokšto tipo aušintuvai būna labai aukšti.

Programiniai sprendimai ir optimizavimas

Ne visada problema yra aparatinė. Kartais kompiuteris tiesiog dirba per sunkiai dėl programinių priežasčių.

Patikrinkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows sistemoje), kurios programos naudoja daug procesoriaus ar vaizdo plokštės resursų. Kartais fone veikia programos, kurių net nežinote – kriptovaliutų kasėjai, reklaminės programos, atsinaujinimai.

Jei pastebite, kad ventiliatoriai ūžia net nieko nedarant, gali būti, kad fone vyksta Windows atnaujinimai, antivirusinė programa skanuoja sistemą, arba kažkokia programa „pakibusi” ir naudoja resursus.

Galite naudoti programas kaip SpeedFan ar Argus Monitor, kurios leidžia sukurti individualias ventiliatorių kreives. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad ventiliatorius suktuisi tik 30% greičiu, kai temperatūra žemesnė nei 50°C, ir tik didėjant temperatūrai didintų greitį.

Nešiojamiems kompiuteriams yra specialios aušinimo padėklos su papildomais ventiliatoriais. Jos kainuoja 15-40 eurų ir gali žymiai sumažinti vidinių ventiliatorių apkrovą, nes padeda atvėsinti visą kompiuterį iš apačios.

Kai triukšmas tampa draugo, o ne priešo

Išsprendus ventiliatorių triukšmo problemą, kompiuteris vėl dirba tyliai ir efektyviai. Dažniausiai pakanka paprastos profilaktikos – dulkių valymo kas 6-12 mėnesių, terminės pastos keitimo kas 3-4 metus, ir dėmesio temperatūroms.

Svarbu suprasti, kad ventiliatorių triukšmas – tai ne tik diskomfortas, bet ir signalas, kad kažkas negerai. Ignoruojant problemą, kompiuteris gali pradėti perkaisti, dėl to komponentai greičiau sensta, gali atsirasti stabilumo problemų ar net gedimų.

Reguliari priežiūra nėra sudėtinga ir nereikalauja specialių įgūdžių. Net jei niekada neatidarysite kompiuterio, dabar žinote, ką daryti ir ko ieškoti. O jei nejaučiate pasitikėjimo, visada galite kreiptis į kompiuterių remonto specialistus – paprasto valymo kaina paprastai 15-30 eurų, o tai tikrai verta ramybės ir tylesnio darbo aplinkos.

Galiausiai, atminkite, kad visiškai begarsis kompiuteris – tai beveik neįmanoma, nebent turite pasyvų aušinimą arba vandeninį. Bet skirtumas tarp sveiką protą drumščiančio ūžesio ir švelnaus fono ošimo yra milžiniškas, ir jūsų ausys tikrai įvertins pastangas.

The post Kompiuterio ventiliatorius triukšmauja: ką daryti? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Telefonas lėtėja, aplikacijos užstringa, baterija senka akimirksniu, o ekrane šmėkščioja keistos klaidos – skamba pažįstama? Kartais vienintelis būdas išspręsti šias problemas yra grįžti prie pat pradžios. Gamyklinių nustatymų atkūrimas, arba kaip dar sakoma – „factory reset”, yra tarsi telefono atgimimas. Viskas, kas buvo sukaupta, sugrąžinama į pradinę būseną, kokia ji buvo, kai įrenginys tik išriedėjo iš gamyklos.

Tačiau prieš paspaudžiant tą lemtingą mygtuką, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta telefono viduje, kada tai daryti prasminga, o kada – ne. Nes gamyklinių nustatymų atkūrimas nėra magiškas sprendimas visoms problemoms, o kai kuriais atvejais gali net pakenkti, jei nepasiruošiate tinkamai.

Kas nutinka telefono viduje paspaudus „reset”

Kai inicijuojate gamyklinių nustatymų atkūrimą, telefonas iš esmės išvalo visą vartotojo duomenų sritį. Įsivaizduokite telefono atmintį kaip daugiabučio namą: vienas aukštas skirtas operacinei sistemai (ji lieka), kitas – jūsų programoms, nuotraukoms, kontaktams ir nustatymams (šis aukštas išvalomas iki pamatų).

Techniškai kalbant, ištrinama visa /data particija – tai vieta, kur saugomi jūsų asmeniniai duomenys, programų nustatymai, prisijungimo informacija ir kaupiamieji duomenys. Tuo tarpu /system particija, kurioje gyvena pati Android ar iOS operacinė sistema, lieka nepaliesta. Būtent todėl po atkūrimo telefonas vis tiek veikia su ta pačia OS versija, kokia buvo prieš tai.

Procesas paprastai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, priklausomai nuo telefono modelio ir atminties kiekio. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Samsung, leidžia pasirinkti, ar norite ištrinti ir SD kortelės turinį – būkite atirgūs, nes šis pasirinkimas gali kainuoti jums vertingų nuotraukų ar dokumentų.

Kada tikrai reikia spausti tą mygtuką

Gamyklinių nustatymų atkūrimas nėra kasdienė procedūra. Tai labiau paskutinė priemonė, kai kiti sprendimai nepadeda. Štai keletas situacijų, kai tai tikrai prasminga:

Telefonas virto vėžliu. Jei jūsų kadaise greitaveikis įrenginys dabar kraunasi po minutę, aplikacijos užstringa viduryje darbo, o ekranas kartais tiesiog užšąla – tai gali būti programinės įrangos konfliktų ar sukauptų šiukšlių pasekmė. Atkūrimas dažnai grąžina prarastą greitį.

Keičiate savininką. Parduodate ar dovanojate telefoną? Gamyklinių nustatymų atkūrimas būtinas. Kitaip naujas savininkas turės prieigą prie jūsų paskyrų, nuotraukų, žinučių ir kitų asmeninių duomenų. Net jei manote, kad viską ištrinote rankiniu būdu – patikėkite, profesionalūs duomenų atkūrimo įrankiai gali daug ką atgaivinti.

Užsikrėtėte kenkėjiška programa. Jei telefonas pradėjo elgtis keistai – siunčia žinutes be jūsų žinios, rodo įtartinas reklamas, o antivirusinės programos nieko neranda – radikalus atkūrimas gali būti vienintelis būdas atsikratyti giliai įsišaknijusios grėsmės.

Ruošiatės dideliam atnaujinimui. Kai kurie techniniai ekspertai rekomenduoja atlikti gamyklinį atkūrimą prieš didelius OS atnaujinimus. Tai padeda išvengti suderinamumo problemų ir užtikrina švarų perėjimą prie naujos versijos.

Kaip pasirengti, kad neprarastumėte nieko svarbaus

Čia prasideda pats svarbiausias etapas. Gamyklinių nustatymų atkūrimas yra negrįžtamas procesas – kartą paspaudus „taip”, kelio atgal nebėra. Todėl pasiruošimas yra kritiškai svarbus.

Atsarginė kopija – jūsų gelbėjimo ratas. Šiuolaikiniai telefonai siūlo automatines atsargines kopijas į debesį. Android telefonuose tai Google Drive, iPhone – iCloud. Patikrinkite nustatymuose, ar atsarginė kopija aktyvi ir ar ji nauja. Eikite į nustatymus, suraskite „Backup” ar „Atsarginė kopija” sekciją ir įsitikinkite, kad paskutinė kopija buvo sukurta neseniai.

Tačiau debesų kopijos ne visada apima viską. Kai kurios programos, ypač žaidimai ar specializuotos aplikacijos, gali saugoti duomenis tik lokaliai. Todėl:

– Nuotraukas ir vaizdo įrašus perkelkite į kompiuterį arba įsitikinkite, kad jos sinchronizuojamos su Google Photos ar iCloud
– Kontaktus patikrinkite – ar jie susieti su Google ar Apple paskyra, o ne saugomi tik telefone
– Svarbius dokumentus, atsisiųstus failus nukopijuokite atskirai
– Žaidimų pažangą sinchronizuokite su Google Play Games ar Game Center
– Autentifikavimo programas (kaip Google Authenticator) perkonfigūruokite arba išsaugokite atsarginius kodus

Prisiminkite slaptažodžius. Po atkūrimo turėsite iš naujo prisijungti prie savo Google ar Apple paskyros. Jei nežinote slaptažodžio – dabar pats laikas jį atstatyti, kol dar turite prieigą prie telefono.

Praktinis vadovas Android telefonams

Android pasaulyje gamyklinių nustatymų atkūrimas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo, bet pagrindinis principas išlieka tas pats.

Standartinis būdas per nustatymus:

Atidarykite Nustatymus ir ieškokite skyriaus „Sistema” arba „Bendrieji nustatymai”. Kai kuriuose telefonuose tai gali būti „Papildomi nustatymai” ar tiesiog „Atkūrimas”. Suraskite „Atkurti” (Reset) arba „Gamyklinių duomenų atkūrimas” (Factory data reset). Čia pamatysite, kas bus ištrinta – atidžiai perskaitykite.

Prieš paspausdami galutinį patvirtinimą, telefonas paprastai paprašys įvesti PIN kodą, slaptažodį ar piešti atrakinimo raštą. Tai apsaugos mechanizmas, kad niekas negalėtų atkurti jūsų telefono be leidimo.

Paspaudę „Ištrinti viską” ar „Reset phone”, telefonas persikraus ir pradės procesą. Ekrane pamatysite Android robotuką ir progreso juostą. Nepajudinkite telefono ir neišjunkite jo – pertraukus procesą galite gauti visiškai neveikiantį įrenginį.

Atkūrimas per Recovery režimą:

Jei telefonas taip užstrigęs, kad net neįjungia nustatymų, yra kitas kelias – per Recovery režimą. Tai specialus režimas, kuris veikia nepriklausomai nuo pagrindinės sistemos.

Išjunkite telefoną visiškai. Tada laikykite tam tikrą mygtukų kombinaciją – dažniausiai tai Garsumas žemyn + Maitinimas, bet kai kuriuose modeliuose gali būti Garsumas aukštyn + Maitinimas arba net visų trijų mygtukų (abu garsumo + maitinimas) spaudimas. Konkretų derinį savo modeliui lengvai rasite internete ieškant „recovery mode [jūsų telefono modelis]”.

Recovery meniu naršysite garsumo mygtukais (aukštyn/žemyn) ir pasirinksite maitinimo mygtuku. Suraskite „Wipe data/factory reset” arba panašų variantą. Patvirtinkite pasirinkimą ir palaukite, kol procesas baigsis. Tada pasirinkite „Reboot system now”.

Kaip tai padaryti iPhone

Apple ekosistemoje viskas šiek tiek paprastesnė ir labiau standartizuota, nes yra mažiau modelių ir viena operacinė sistema.

Per nustatymus (rekomenduojamas būdas):

Atidarykite Settings (Nustatymai) ir eikite į „General” (Bendrieji). Slinkite žemyn iki „Transfer or Reset iPhone” (naujesnėse versijose) arba tiesiog „Reset” (senesnėse iOS versijose). Pasirinkite „Erase All Content and Settings” (Ištrinti visą turinį ir nustatymus).

Sistema paprašys įvesti jūsų Apple ID slaptažodį – tai svarbu, nes taip išjungiama „Find My iPhone” funkcija. Jei šios funkcijos neišjungsite, po atkūrimo telefonas bus užrakintas ir prašys jūsų Apple ID – tai vadinamasis Activation Lock, apsaugantis nuo vagysčių.

iPhone pasiūlys sukurti atsarginę kopiją prieš ištrinant – jei dar nepadarėte, tai puiki proga. Galite pasirinkti iCloud arba kompiuterio kopiją per iTunes/Finder.

Per kompiuterį:

Prijunkite iPhone prie kompiuterio ir atidarykite iTunes (Windows ar senesnės macOS versijos) arba Finder (macOS Catalina ir naujesni). Pasirinkite savo įrenginį, kai jis atsiras. Skirtuke „Summary” ar „General” rasite mygtuką „Restore iPhone”. Šis metodas naudingas, kai telefonas neįsijungia normaliai arba užstrigęs.

Ką daryti po atkūrimo

Telefonas persikrovė, ekrane matote pasisveikinimo ekraną – dabar prasideda antroji dalis. Neskubėkite, atlikite viską nuosekliai.

Pirminis nustatymas. Pasirinkite kalbą, prisijunkite prie Wi-Fi. Android paprašys prisijungti prie Google paskyros, iPhone – prie Apple ID. Čia ir prasideda jūsų duomenų atkūrimas. Sistema aptiks, kad turite atsarginę kopiją, ir pasiūlys ją atkurti.

Svarbus niuansas: neskubėkite iškart diegti visų programų. Atkūrimo procesas gali automatiškai pradėti diegti visas anksčiau turėtas aplikacijas. Jei telefonas buvo lėtas būtent dėl per daug programų, dabar puiki proga įdiegti tik tai, ko tikrai reikia.

Programų duomenų atkūrimas. Kai kurios programos automatiškai atkurs jūsų duomenis iš debesų – pavyzdžiui, WhatsApp atkurs pokalbius iš Google Drive ar iCloud. Tačiau turėsite iš naujo prisijungti prie daugelio programų – čia pravers, jei prieš tai išsaugojote visus slaptažodžius.

Saugos nustatymai. Nustatykite piršto atspaudą, veido atpažinimą ar PIN kodą. Po atkūrimo šie duomenys ištrinami saugumo sumetimais, todėl juos reikės konfigūruoti iš naujo.

Stebėkite našumą. Pirmas kelias dienas po atkūrimo telefonas gali atrodyti šiek tiek lėtesnis – tai normalu, nes fone vyksta indeksavimas, sinchronizacija ir kiti sisteminiai procesai. Duokite jam laiko „įsikurti”.

Kai viskas ne taip, kaip turėtų būti

Gamyklinių nustatymų atkūrimas paprastai vyksta sklandžiai, bet gyvenime būna įvairių situacijų. Štai keletas dažniausių problemų ir jų sprendimai.

Telefonas užstrigo atkūrimo metu. Jei procesas trunka ilgiau nei valandą ir ekrane nieko nevyksta – telefonas galbūt tikrai užstrigo. Pabandykite priverstinai išjungti (laikykite maitinimo mygtuką 10-15 sekundžių) ir tada įjunkite iš naujo. Jei telefonas neįsijungia normaliai, bandykite Recovery režimą ir pakartokite atkūrimą.

Activation Lock iPhone. Po atkūrimo iPhone prašo ankstesnio savininko Apple ID? Tai reiškia, kad „Find My iPhone” nebuvo išjungtas prieš atkūrimą. Vienintelis sprendimas – susisiekti su ankstesniu savininku ir paprašyti, kad jis nuotoliniu būdu pašalintų įrenginį iš savo paskyros per iCloud.com.

Google paskyros patvirtinimas (FRP). Android telefonuose yra panaši apsauga – Factory Reset Protection. Po atkūrimo telefonas prašo įvesti Google paskyrą, kuri buvo naudojama prieš atkūrimą. Jei perkate naudotą telefoną, įsitikinkite, kad pardavėjas prieš atkūrimą pašalino savo Google paskyrą iš nustatymų.

Duomenys neatkurti. Jei po atkūrimo paaiškėjo, kad atsarginė kopija neveikė arba buvo pasenusi – deja, prarastų duomenų atgauti beveik neįmanoma. Būtent todėl pasiruošimas yra toks svarbus. Kai kurios specializuotos programos gali bandyti atkurti duomenis iš telefono atminties, bet sėkmės tikimybė maža, ypač jei po atkūrimo jau pradėjote naudoti telefoną.

Kada gamyklinis atkūrimas nėra sprendimas

Nors gamyklinių nustatymų atkūrimas sprendžia daugelį problemų, jis nėra universalus vaistas. Yra situacijų, kai tai nepadės arba net pakenks.

Aparatinės įrangos problemos. Jei telefonas perkais, baterija išsipučia, ekranas turi fizinių defektų ar garsiakalbis neveikia – jokia programinė įranga to nepataisys. Čia reikia remonto ar naujo telefono.

Sisteminiai gedimai po atnaujinimo. Kartais po OS atnaujinimo telefonas pradeda keistai veikti. Gamyklinis atkūrimas gali padėti, bet jei problema slypi pačioje naujoje OS versijoje, atkūrimas nieko nepakeis – telefonas vis tiek veiks su ta pačia problematinga versija.

Nuolatiniai persikrovimai ar „bootloop”. Jei telefonas įstringa begaliniame perkrovimo cikle ir net Recovery režimas nepadeda, problema gali būti daug gilesnė – sugadinta atmintis, sisteminiai failai ar net pagrindinė plokštė.

Kai telefonas vėl tarsi naujas

Gamyklinių nustatymų atkūrimas – tai galingas įrankis, kuris gali sugrąžinti telefonui antrą jaunystę. Tačiau kaip ir su bet kokiu galingų įrankiu, svarbiausia žinoti, kada ir kaip jį naudoti. Pasiruošimas yra pusė sėkmės: atsarginės kopijos, išsaugoti slaptažodžiai ir supratimas, ko tikėtis, padaro visą procesą sklandų ir be streso.

Šiuolaikiniai telefonai yra sudėtingi kompiuteriai, kuriuose per metus ar dvejus susikaupią šimtai programų, tūkstančiai failų ir nesuskaičiuojami laikini duomenys. Kartais geriausias būdas išspręsti problemą – pradėti iš naujo. Ir nors tai gali atrodyti radikalu, rezultatas dažnai būna vertas – greitas, sklandžiai veikiantis telefonas, kuris primena, kodėl jį kadaise pasirinkote.

Tad jei jūsų telefonas jau seniai prarido savo greitį, o aplikacijos elgiasi nenuspėjamai – nebijokite to lemtingo mygtuko. Tik nepamirškite pasidaryti atsarginės kopijos. Ir kas žino, galbūt po atkūrimo atrasite, kad jums iš tikrųjų nereikia pusės tų programų, kurias turėjote, o telefonas gali tarnauti dar ne vienerius metus.

The post Kaip atkurti gamyklinius telefono nustatymus appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Skambini draugui, o jis klausia „ar tu čia esi?” arba dar blogiau – iškart meta ragelį manydamas, kad pokštas. Bandai įrašyti garso žinutę, bet programėlė net nereaguoja. Tai klasikinis scenarijus, kai telefono mikrofonas nusprendžia imti neplanuotas atostogas.

Mikrofonų gedimas – viena iš tų problemų, kuri iškart paralyžiuoja pusę telefono funkcionalumo. Ne tik skambučiai tampa neįmanomi, bet ir balso asistentas virsta bevertžiu, vaizdo įrašai be garso atrodo keistai, o apie pokalbius per vaizdo skambučius net nekalbam. Gera žinia ta, kad dažniausiai problema išsprendžiama be kelionės į servisą.

Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose paprastai yra ne vienas, o keli mikrofonai. Pagrindinis būna apačioje, šalia įkrovimo lizdo, antras – viršuje (triukšmo slopinimui), o kai kuriuose modeliuose yra ir trečias galinėje pusėje, skirtas vaizdo įrašams. Tai reiškia, kad kartais veikia tik dalis mikrofonų, todėl problema pasireiškia keistai – pavyzdžiui, įprastuose skambučiuose viskas gerai, bet garsiakalbio režime niekas negirdi.

Pirmieji žingsniai: patikrink akivaizdžius dalykus

Prieš pradedant panikuoti ir ieškoti telefono garantijos kvito, verta patikrinti kelis paprastus dalykus, kurie gali būti tikroji problemos priežastis.

Visų pirma – apsauga ir dėklas. Kai kurie storoki dėklai ar netinkamo dizaino apsauginiai stiklai gali fiziškai užblokuoti mikrofoną. Ypač tai aktualu tiems, kurie mėgsta „tanko” tipo dėklus su visomis įmanomomis apsaugomis. Nuimk dėklą ir pabandyk paskambinti – jei problema išnyko, tai ne telefono kaltė.

Antra akivaizdi priežastis – purvas ir dulkės. Mikrofonai telefone yra mažyčiai plyšeliai, į kuriuos per mėnesius ar metus susirenka neįtikėtinas kiekis šiukšlių. Kišenėje nešiojamas telefonas renka tekstilės pūkus, rankinėje – kosmetikos likučius ir smulkius šiukšliukus, o jei telefonas kada lankėsi paplūdimyje – smėlio grūdeliai gali užsikimšti visur.

Paimk žibintuvėlį ir pažiūrėk į mikrofono angas. Matai ten kažkokią masę? Galima atsargiai pabandyti išvalyti minkštu šepetėliu (puikiai tinka sena dantų šepetėlis) arba suspaustu oru iš baionėlio. Tik niekada nekiškite adatos ar kitų aštrių daiktų – viduje yra labai jautri membrana, kurią lengva pažeisti.

Programinės įrangos keistenybės

Jei fiziškai viskas atrodo tvarkoje, problema gali slypėti programinėje pusėje. Telefonai – tai iš esmės kompiuteriai, o kompiuteriams būdingas keistas elgesys, kai kas nors „pakimba”.

Paprasčiausias sprendimas – perkrauti telefoną. Taip, skamba banaliai, bet veikia dažniau nei norėtųsi pripažinti. Išjunk telefoną visiškai (ne tik užrakink ekraną), palaukk 30 sekundžių ir vėl įjunk. Tai išvalo laikinąją atmintį ir nutraukia visus procesus, kurie galbūt blokuoja mikrofono prieigą.

Kitas dalykas – programėlių leidimai. Android ir iOS sistemose kiekviena programėlė turi atskirai prašyti leidimo naudoti mikrofoną. Kartais po sistemos atnaujinimo šie leidimai atsistato į numatytuosius nustatymus. Eik į nustatymus, rask programėlę, kuri neklauso tavęs (pvz., telefono, WhatsApp ar kitos), ir patikrink, ar ji turi leidimą naudoti mikrofoną.

Android telefonuose: Nustatymai → Programos → (pasirink programėlę) → Leidimai → Mikrofonas

iPhone: Nustatymai → Privatumas → Mikrofonas → įjunk konkrečią programėlę

Dar viena galimybė – Bluetooth įrenginiai. Jei kada nors jungei bevielius ausines ar garsiakalbį, telefonas gali bandyti nukreipti garsą į juos, net jei jie nebeaktyvi. Išjunk Bluetooth visiškai ir pabandyk vėl.

Diagnostikos režimas: kaip tiksliai nustatyti problemą

Norint suprasti, ar problema tikrai mikrofone, ar gal kur kitur, reikia atlikti kelis testus.

Įrašyk garso žinutę bet kurioje programėlėje (WhatsApp, Messenger, įprastoje diktofonų programėlėje). Jei įrašas tylus arba labai iškraipytas – problema tikrai mikrofone. Bet jei įrašas skamba normaliai, o skambučių metu vis tiek niekas negirdi – problema gali būti ryšio ar kitos programinės įrangos dalyje.

Pabandyk skirtingus mikrofono režimus. Paskambink ir perjunk į garsiakalbį – jei staiga pradeda veikti, tai reiškia, kad pagrindinis mikrofonas sugedęs, bet viršutinis (skirtas triukšmo slopinimui) dar veikia. Įrašyk video – jei video garso kokybė normali, tai patvirtina, kad bent vienas mikrofonas funkcionuoja.

Daugelis telefonų turi paslėptą diagnostikos meniu. Samsung telefonuose galima surinkti *#0*# ir patekti į testavimo režimą, kur yra atskiras mikrofono testas. Kituose Android telefonuose bandyk *#*#7378423#*#* arba *#*#3424#*#*. iPhone tokio meniu neturi, bet galima naudoti Voice Memos programėlę detaliam testavimui.

Saugus režimas ir programėlių konfliktai

Kartais problema kyla ne dėl aparatinės įrangos, bet dėl kokios nors neseniai įdiegtos programėlės, kuri kažkaip konfliktuoja su sistema.

Android telefonuose galima paleisti telefoną saugiuoju režimu (Safe Mode), kuris leidžia telefonui veikti tik su gamyklinėmis programomis. Būdas skiriasi priklausomai nuo gamintojo, bet dažniausiai reikia laikant įjungimo mygtuką, ilgai paspausti „Išjungti” opciją ekrane, kol pasiūlys perkrauti į saugų režimą.

Jei saugiajame režime mikrofonas veikia – problema tikrai kažkokioje programėlėje. Dabar reikia atsiminti, ką neseniai įdiegei. Galbūt kokia nors garso įrašymo programėlė, vaizdo redaktorius ar net žaidimas su balso funkcijomis? Ištrink įtartinas programėles po vieną ir tikrink, ar padeda.

Ypač dažnai problemas kelia įvairios „telefono valymo” ar „optimizavimo” programėlės, kurios žada pagreitinti telefoną, bet iš tikrųjų tik sukelia chaosą sistemoje.

Vandens pažeidimas ir drėgmė

Net jei tavo telefonas turi IP68 apsaugą nuo vandens, tai nereiškia, kad jis visiškai neįveikiamas. Mikrofonai – viena jautriausių vietų, nes jie turi turėti atvirą kelią garsui, o tai reiškia, kad ten gali patekti ir skysčiai.

Jei telefonas neseniai buvo šlapias (nukrito į baseiną, pateko po lietumi, atsidūrė greta dušo), drėgmė gali būti problema. Net jei telefonas atrodo sausas išoriškai, viduje gali būti sukaupęs kondensato.

Klasikinis patarimas su ryžiais iš tikrųjų nėra pats efektyviausias. Geriau veikia silikagelio pakeliai (tie maži maišeliai, kuriuos randi naujų batų dėžėse ar elektronikos pakuotėse). Sudėk telefoną į sandarų maišelį su keliais tokiais pakeliais ir palik 24-48 valandoms.

Svarbu: NIEKADA nebandyk džiovinti telefono fenu ar kitais šilumos šaltiniais. Aukšta temperatūra gali sukelti dar didesnę žalą nei pats vanduo. Taip pat neverta iškart bandyti krauti telefono – duok jam laiko išdžiūti.

Jei įtari, kad viduje yra vandens, o telefonas dar veikia, galima pabandyti paleisti programėlę, kuri generuoja žemo dažnio garsą (pvz., „Speaker Cleaner”). Šios programėlės sukuria vibraciją, kuri gali padėti išstumti vandens lašus iš garsiakalbio ir mikrofono angų. iPhone turi tokią funkciją integruotą į Apple Watch, bet Android telefonams reikia atskiros programėlės.

Sistemos atnaujinimai ir atkūrimas

Jei visos paprastesnės priemonės nepadėjo, laikas rimtesnių veiksmų.

Patikrink, ar nėra sistemos atnaujinimų. Kartais mikrofonų problemos kyla dėl programinių klaidų konkrečioje OS versijoje, o gamintojai išleidžia pataisymus. Eik į nustatymus ir patikrink, ar yra naujinimų.

Jei atnaujinimų nėra arba jie nepadėjo, galima bandyti atstatyti gamyklinius nustatymus (factory reset). DĖMESIO: tai ištrins visus duomenis telefone, todėl būtinai pasidaryk atsarginę kopiją prieš tai darydamas.

Android: Nustatymai → Sistema → Atkūrimo parinktys → Ištrinti visus duomenis

iPhone: Nustatymai → Bendri → Perkėlimas arba iPhone nustatymas iš naujo → Ištrinti visą turinį ir nustatymus

Prieš darydamas factory reset, galima pabandyti švelnesnį variantą – išvalyti sistemos talpyklą (cache partition). Tai daroma per atkūrimo režimą (recovery mode) ir neištrina asmeninių duomenų. Būdas skiriasi priklausomai nuo telefono modelio, todėl geriau paieškoti instrukcijų konkrečiam savo telefono modeliui.

Kada eiti į servisą ir ko tikėtis

Jei išbandei viską, kas aprašyta aukščiau, o mikrofonas vis tiek neveikia – greičiausiai problema aparatinė ir reikės profesionalios pagalbos.

Mikrofono keitimas paprastai nėra brangus remontas, jei telefonas nėra kažkoks egzotiškas modelis. Dažniausiai tai kainuoja 20-50 eurų, priklausomai nuo telefono modelio ir serviso. Pats komponentas pigus, bet reikia išardyti telefoną, o tai užima laiko.

Prieš nešdamas į servisą, patikrink garantiją. Jei telefonas jaunesnis nei 2 metai ir problema atsirado ne dėl mechaninio pažeidimo ar vandens, turėtų remontuoti nemokamai. Bet jei telefonas buvo šlapias ar nukritęs, garantija greičiausiai nebeveiks.

Renkantis servisą, geriau eiti į oficialius gamintojo servisus arba patikrintus nepriklausomus meistrus su gerais atsiliepimais. Pigiausi pasiūlymai ne visada geriausi – gali pakeisti nekokybišku komponentu, kuris vėl suges po mėnesio.

Dar vienas variantas – jei telefonas jau gana senas ir kitos problemos irgi pradeda reikštis, gal laikas pagalvoti apie naują įrenginį? Kartais remontas ekonomiškai neapsimoka, ypač jei telefono vertė jau nedidelė.

Gyvenimas su neveikiančiu mikrofonu (laikini sprendimai)

Jei dėl kokių nors priežasčių negalima iškart suremontuoti telefono, yra būdų, kaip laikinai išsiversti.

Bevielės ausinės su mikrofonu – paprasčiausias sprendimas. Bluetooth ausinės apeina telefono mikrofoną ir naudoja savo. Tai veikia skambučiams, vaizdo skambučiams ir garso įrašams. Net pigios ausinės už 10-15 eurų išspręs problemą laikinai.

Laidinės ausinės su mikrofonu taip pat veikia, jei tavo telefonas dar turi 3.5mm lizdą (arba gali naudoti adapterį). Privalumas – nereikia krauti, trūkumas – laidas.

Vaizdo skambučiams galima naudoti kompiuterį ar planšetę. WhatsApp Web, Messenger kompiuterio versija, Zoom, Teams – visos šios platformos veikia ir ne telefone. Taip bent svarbius darbinius pokalbius galima tvarkyti.

Tekstiniai pranešimai ir el. paštas tampa pagrindiniu bendravimo būdu. Taip, ne taip patogu kaip skambučiai, bet veikia. Kai kurios situacijos net geriau tinka raštu – lieka įrodymai, galima ramiai suformuluoti mintis.

Balso asistentas neveiks, bet daugumą funkcijų galima atlikti rankiniu būdu. Vietoj „Ok Google, nustatyk žadintuvą 7 valandai” tiesiog atidari programėlę ir nustati pats. Užtrunka 10 sekundžių ilgiau, bet ne galo pasaulio.

Kas tikrai neveiks – įprasti telefoniniai skambučiai be ausinių. Čia jau nieko nepadarysi, teks naudoti alternatyvas arba visada turėti ausines.

Kaip išvengti problemų ateityje

Geriau prevencija nei gydymas – tai galioja ir telefonų mikrofonams.

Reguliariai valyk telefono angas. Kartą per mėnesį švelniai pereik šepetėliu per visas angas – mikrofoną, garsiakalbį, įkrovimo lizdą. Tai užtrunka minutę, bet gali išgelbėti nuo problemų.

Rinkis dėklus, kurie neuždengia mikrofonų. Prieš perkant dėklą, patikrink, ar jis turi aiškias angas mikrofonų vietose. Kai kurie pigūs dėklai tiesiog užkemša viską.

Saugok telefoną nuo drėgmės. Net jei jis turi apsaugą nuo vandens, geriau ja nepiktnaudžiauti. Dušas, pirtis, paplūdimys – visos šios vietos rizikingos. Jei būtinai reikia telefoną turėti šlapioje aplinkoje, naudok vandeniui atsparų maišelį.

Būk atsargus su sistemos atnaujinimais. Kai išeina naujas atnaujinimas, palaukite kelias dienas ir paskaityk atsiliepimus – kartais nauji atnaujinimai turi klaidų, kurios sukelia problemas. Geriau atnaujinti po savaitės, kai jau aišku, kad viskas veikia.

Neįdieginėk abejotinų programėlių. Atsisiųsk programas tik iš oficialių parduotuvių (Google Play, App Store) ir skaityk atsiliepimus. Kai kurios programėlės gali kenkti sistemos stabilumui.

Taigi, neveikiantis mikrofonas – tai nemalonus, bet dažniausiai išsprendžiamas dalykas. Dauguma atvejų išsisprendžia paprastu išvalimu, perkrovimu ar nustatymų patikrinimu. Net jei reikia eiti į servisą, tai paprastai nebrangus ir greitas remontas. Svarbiausia – nekentėti ir nebandyti gyventi su problema, nes šiuolaikiniame pasaulyje telefonas be mikrofono – tai tik pusė telefono.

The post Ką daryti kai telefono mikrofonas neveikia? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Prisimenu, kaip prieš keletą metų kolega biure dirbo su vienu monitoriumi ir nuolat vartė langus – tai Excel lentelė, tai el. paštas, tai dar kokia programa. Atrodė kaip žongliravimas, tik su pelės paspaudimais. Kai galiausiai įsigijo antrą ekraną, produktyvumas pašoko taip, kad net vadovybė pastebėjo. Ir tai nėra vienintelis toks atvejis.

Du monitoriai – tai ne prabanga ar „geek’ų” išgalvojimas. Tai praktiškas sprendimas, kuris leidžia vienu metu matyti daugiau informacijos. Programuotojai vienoje pusėje mato kodą, kitoje – rezultatą. Dizaineriai viename ekrane laiko dizaino programą, kitame – referencines nuotraukas. Net paprastam biuro darbui, kai reikia duomenis iš vieno dokumento perkelti į kitą, du ekranai sutaupo daugybę laiko ir nervų.

Kas reikalinga prieš pradedant

Pirmiausia reikia patikrinti, ar jūsų kompiuteris apskritai palaiko kelis monitorius. Šiuolaikiniai kompiuteriai beveik visi tai daro, bet verta pasitikrinti. Atsukite kompiuterį ir pažiūrėkite į vaizdo plokštę (arba į motininę plokštę, jei naudojate integruotą grafiką). Turėtumėte matyti kelis vaizdo išvesties prievadus.

Dažniausiai sutinkamos jungtys:

• HDMI – labiausiai paplitusi šiuolaikinė jungtis, panaši į USB, tik plokštesnė
• DisplayPort – dažnai painiojama su HDMI, bet turi vieną kampą nupjautą
• DVI – senesnė jungtis, baltų spalvų su daug smulkių kontaktų
• VGA – seniausias variantas, mėlynos spalvos su sraigteliais šonuose
• USB-C – naujausia, ypač populiari nešiojamuose kompiuteriuose

Jei turite tik vieną prievadą, dar ne viskas prarasta. Galima naudoti USB adapterius, kurie sukuria papildomą vaizdo išvestį. Tiesa, jie šiek tiek lėtesni nei tiesioginė jungtis, bet paprastam darbui puikiai tinka.

Kabelių džiunglės: kaip viską sujungti

Dabar prasideda smagiausia dalis – fizinis prijungimas. Idealiu atveju, jūsų monitoriai ir kompiuteris turės vienodus prievadus. Pavyzdžiui, abu monitoriai su HDMI, o kompiuteryje – du HDMI prievadai. Tuomet tiesiog imame du HDMI kabelius ir jungiame. Paprasčiau nebūna.

Bet gyvenimas retai būna toks paprastas. Dažnai vienas monitorius turi HDMI, kitas – DisplayPort, o kompiuteryje dar ir DVI kažkur kyšo. Čia į pagalbą ateina adapteriai. Galite įsigyti HDMI į DisplayPort adapterį, DVI į HDMI ir panašiai. Svarbu žinoti, kad ne visi adapteriai veikia abiem kryptimis – patikrinkite prieš pirkdami.

Vienas patarimas iš patirties: jei turite pasirinkimą, naudokite DisplayPort arba HDMI. Jie palaiko aukštesnius atnaujinimo dažnius ir raišką. VGA ir DVI jau gerokai pasenę, nors vis dar veikia.

Prijungus kabelius, įjunkite abu monitorius ir kompiuterį. Dažniausiai Windows arba macOS automatiškai aptiks naują ekraną. Jei ne – nesijaudinkite, tai išspręsime kitame žingsnyje.

Nustatymų konfigūravimas Windows sistemoje

Windows 10 ir 11 versijose procesas beveik identiškas. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant darbalaukio ir pasirinkite „Display settings” (Ekrano nustatymai). Pamatysite du stačiakampius, pažymėtus „1” ir „2” – tai jūsų monitoriai.

Jei nematote antro monitoriaus, paspauskite mygtuką „Detect” (Aptikti). Paprastai tai išsprendžia problemą. Jei vis tiek neveikia, patikrinkite, ar kabeliai tvirtai įkišti, ar monitorius įjungtas ir ar pasirinktas teisingas įvesties šaltinis monitoriaus meniu (kartais monitoriai turi kelis prievadus ir reikia rankiniu būdu pasirinkti teisingą).

Kai abu ekranai matomi, galite juos išdėstyti taip, kaip jie fiziškai stovi ant stalo. Tiesiog vilkite tuos stačiakampius nustatymuose. Jei antrasis monitorius stovi dešinėje, nuvilkite „2” į dešinę nuo „1”. Tai svarbu, nes kitaip pelės žymeklis judės ne ta kryptimi, į kurią tikitės.

Žemiau rasite svarbų nustatymą: „Multiple displays” (Keli ekranai). Čia yra kelios parinktys:

Extend these displays (Išplėsti ekranus) – tai ko dažniausiai norite. Abu ekranai veikia kaip vienas didelis darbalaukis. Galite vilkti langus iš vieno į kitą.

Duplicate these displays (Dubliuoti ekranus) – abu ekranai rodo tą patį. Naudinga prezentacijoms, bet ne kasdieniam darbui.

Show only on 1/2 (Rodyti tik viename) – naudoja tik vieną ekraną. Praverčia, jei vienas monitorius laikinai nereikalingas.

Dar vienas svarbus dalykas – raišką. Kiekvienas monitorius gali turėti skirtingą optimalią raišką. Spustelėkite ant monitoriaus piktogramos nustatymuose ir žemiau pasirinkite rekomenduojamą raišką. Jei tekstas atrodo per smulkus arba per didelis, galite reguliuoti „Scale and layout” (Mastelio ir išdėstymo) nustatymus.

Kaip tai veikia macOS aplinkoje

Mac kompiuteriuose procesas šiek tiek skiriasi, bet ne mažiau paprastas. Eikite į „System Preferences” (Sistemos nustatymai) ir pasirinkite „Displays” (Ekranai). Jei laikote nuspaudę „Option” klavišą spustelėdami ant „Displays”, pamatysite „Detect Displays” mygtuką – tai Mac versija Windows „Detect” funkcijos.

macOS automatiškai aptinka monitorius ir dažniausiai puikiai nustato raišką. Skirtuke „Arrangement” (Išdėstymas) pamatysite savo ekranų išdėstymą. Kaip ir Windows, galite vilkti juos į teisingas pozicijas.

Viena įdomi macOS funkcija – galite pasirinkti, kuris ekranas bus pagrindinis (su meniu juosta). Tiesiog nuvilkite baltą juostelę nuo vieno ekrano piktogramos ant kitos. Kai kuriems žmonėms patinka turėti meniu juostą centre, tarp dviejų ekranų, bet tai asmeninis pasirinkimas.

Jei naudojate MacBook su išoriniu monitoriumi, galite pasirinkti „clamshell” režimą – kai nešiojamas kompiuteris uždarytas, bet vis tiek veikia su išoriniu ekranu. Tam reikia prijungti maitinimą, išorinį monitorių, klaviatūrą ir pelę, tada uždaryti MacBook dangtį. Jis automatiškai persijungs į išorinio ekrano režimą.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Per metus padėjęs dešimtims žmonių prijungti antrus monitorius, pastebėjau, kad tos pačios problemos kartojasi vėl ir vėl. Štai kaip jas spręsti:

Monitorius neaptinkamas
Pirmas dalykas – patikrinkite kabelį. Skamba banaliai, bet pusė problemų išsisprendžia tiesiog geriau įkišus kabelį arba pabandžius kitą. Jei naudojate adapterį, jis gali būti sugedęs. Pabandykite prijungti monitorių tiesiogiai, jei įmanoma. Taip pat įsitikinkite, kad monitorius įjungtas ir pasirinktas teisingas įvesties šaltinis jo meniu.

Skirtinga raiška ar spalvos
Jei vienas ekranas atrodo ryškesnis ar aštresnė, greičiausiai raišką ar spalvų nustatymus reikia derinti rankiniu būdu. Eikite į ekrano nustatymus ir pasirinkite kiekvieną monitorių atskirai. Sureguliuokite raišką, ryškumą ir spalvų profilį. Kai kurie monitoriai turi savo meniu mygtukus – pabandykite ir ten pakoreguoti.

Pelė „dingsta” tarp ekranų
Tai reiškia, kad ekranų išdėstymas nustatymuose neatitinka fizinio išdėstymo. Jei antrasis monitorius stovi kairėje, bet nustatymuose jis dešinėje, pelė dings ne ta pusė. Tiesiog pakeiskite ekranų pozicijas nustatymuose.

Žaidimai arba programos neveikia teisingai
Kai kurios programos, ypač žaidimai, gali pasimesti su keliais ekranais. Paprastai reikia programos nustatymuose nurodyti, kuriame ekrane ji turėtų veikti. Žaidimams dažnai padeda paleisti juos langiniame režime („windowed” arba „borderless windowed”), tada galite patys nuvilkti į norimą ekraną.

Našumo klausimai ir vaizdo plokštės galimybės

Čia prasideda techninė pusė. Kiekvienas papildomas monitorius apkrauna vaizdo plokštę. Jei tiesiog naršote internete ar dirbate su dokumentais, net sena vaizdo plokštė ar integruota grafika tvarkysis be problemų. Bet jei žaidžiate žaidimus, montuojate vaizdo įrašus ar dirbate su 3D grafika, reikia atsižvelgti į keletą dalykų.

Vaizdo plokštės turi ribotą kiekį vaizdo atminties (VRAM). Kuo didesnė raiška ir kuo daugiau ekranų, tuo daugiau atminties reikia. Du Full HD (1920×1080) monitorius nėra didelė problema net vidutinei vaizdo plokštei. Bet jei kalbame apie 4K monitorius, jau reikia stipresnės įrangos.

Atnaujinimo dažnis taip pat svarbus. Jei vienas monitorius 60Hz, o kitas 144Hz (populiaru tarp žaidėjų), gali kilti sinchronizacijos problemų. Kai kurios vaizdo plokštės su tuo tvarkosi geriau nei kitos. Nvidia ir AMD modernios plokštės paprastai neturi problemų, bet senesnės gali „nuleisti” greitesnį monitorių iki lėtesnio dažnio.

Dar vienas niuansas – jei naudojate skirtingas jungtis (pavyzdžiui, vieną monitorių per HDMI, kitą per DisplayPort), retkarčiais gali tekti atnaujinti tvarkykles arba BIOS nustatymus, kad viskas veiktų sklandžiai.

Programinės įrangos triukai produktyvumui

Turėti du ekranus – tai viena, bet efektyviai juos naudoti – visai kas kita. Yra keletas įrankių, kurie padaro darbą su keliais monitoriais dar patogesnį.

Windows 11 turi puikią „Snap Layouts” funkciją. Kai vilkite langą į ekrano viršų ar šoną, pasirodys įvairūs išdėstymo variantai. Galite greitai suskirstyti ekraną į kelis langus. Tai veikia kiekviename monitoriuje atskirai.

Windows 10 ir senesnėse versijose galite naudoti klaviatūros trumpinius: Windows + rodyklė kairėn/dešinėn „prikabina” langą prie pusės ekrano. Windows + Shift + rodyklė kairėn/dešinėn perkelia langą į kitą monitorių.

Yra ir trečiųjų šalių programų, tokių kaip DisplayFusion ar Actual Multiple Monitors. Jos leidžia sukurti sudėtingesnius išdėstymus, turėti skirtingus darbalaukio fonus kiekviename ekrane, net skirtingas užduočių juostas. Jei rimtai dirbate su keliais ekranais, verta išbandyti.

Mac naudotojams „Mission Control” leidžia lengvai valdyti langus tarp ekranų. Galite sukurti skirtingus „Spaces” (darbo erdves) kiekviename monitoriuje. Pavyzdžiui, viename ekrane turėti kelis darbalaukius su skirtingomis programomis, kitame – dar kelis.

Kai du ekranai tampa gyvenimo būdu

Po kelių savaičių darbo su dviem monitoriais, grįžimas prie vieno atrodo kaip bandymas dirbti su surištomis rankomis. Pradedi automatiškai vilkti langus į „antrą ekraną”, kurio nebėra, ir jaučiasi keistai. Tai geras ženklas – reiškia, kad išmokote efektyviai naudoti papildomą ekrano plotą.

Svarbu rasti savo darbo stilių. Kai kurie žmonės mėgsta vieną ekraną naudoti pagrindiniam darbui, kitą – komunikacijai (el. paštas, pokalbiai). Kiti vertikaliai pasuka vieną monitorių – puikiai tinka kodui ar ilgiems dokumentams skaityti. Nėra vieno teisingo būdo.

Jei vis dar abejojate, ar verta investuoti į antrą monitorių, pabandykite savaitę padirbėti su dviem. Daugelis parduotuvių leidžia grąžinti prekes per 14 dienų. Beveik garantuoju, kad negrąžinsite – produktyvumo šuolis pernelyg akivaizdus. O techninis prijungimas, kaip matėte, tikrai nėra raketų mokslas. Kelios minutės nustatymų, ir viskas veikia.

The post Kaip prijungti du monitorius prie kompiuterio appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt pastebėjote, kaip jūsų PlayStation ar Xbox pradeda skambėti kaip reaktyvinis lėktuvas, kai paleidžiate naujausią žaidimą? Arba gal konsolė netikėtai išsijungia per intensyviausias žaidimo akimirkas? Dažniausiai kaltininkas yra išdžiūvusi ar netinkamai veikianti terminė pasta.

Terminė pasta – tai specialus termiškai laidus junginys, kuris užtikrina efektyvų šilumos perdavimą nuo procesoriaus ar vaizdo lustų į aušintuvą. Galima sakyti, kad tai tarpininkas tarp karšto lusto ir šaldymo sistemos. Be šios pastos arba su blogai veikiančia pasta, jūsų konsolė tiesiog negalės tinkamai atvėsti, o tai reiškia prastesnį našumą, triukšmą ir netgi galimą gedimą.

Konsolės gamintojai gamykloje užtepė terminę pastą, bet ji nėra amžina. Priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir aplinkos sąlygų, pasta gali išdžiūti per 2-5 metus. Kai kurios pigesnės pastos gali pradėti blogiau veikti dar greičiau. Todėl periodinis pastos keitimas yra normali techninės priežiūros dalis, kaip ir kompiuteriams.

Kokius įrankius ir medžiagas reikės pasiruošti

Prieš pradedant darbus, svarbu turėti visus reikalingus įrankius. Nieko neįprasto čia nereikės – dauguma dalykų tikriausiai jau turite namuose arba galite įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje.

Pirmiausia jums reikės tinkamų atsuktuvo antgalių. PlayStation konsolėms dažniausiai reikia Torx T8 ar T9 atsuktuvo, o Xbox modeliams – Torx T6, T8 ir T10. Rekomenduoju įsigyti universalų precizinių atsuktuvų rinkinį – jis pravers ne tik konsolės remontui. Būtinai pasirinkite kokybišką atsuktuvą, nes pigūs gali sugadinti varžtus.

Terminės pastos pasirinkimas – tai atskira tema. Rinkoje rasite dešimtis variantų nuo kelių eurų iki 20-30 eurų už nedidelį tūbelę. Pradedantiesiems rekomenduočiau vidutinės klasės pastas kaip Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar Thermal Grizzly Kryonaut. Jos nėra brangios, bet veikia puikiai. Vengti reikėtų pačių pigiausių pastų iš nepažįstamų gamintojų – sutaupysite porą eurų, bet rezultatas gali nuvylti.

Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (90% ar daugiau) senosios pastos nuvalymui, mikropluoščio šluosčių ar beplaunkių servetėlių, plastikinio atidariklio (galima naudoti seną kreditinę kortelę) ir geros apšvietimo. Antistatinė apyrankė būtų idealu, bet jei jos neturite, tiesiog periodiškai lieskite nepadengto metalo paviršių, kad išsikrautumėte statinę elektros įkrovą.

Konsolės išardymas žingsnis po žingsnio

Dabar prasideda pats įdomiausias etapas. Prieš pradedant, būtinai atjunkite konsolę nuo elektros tinklo ir palaukite bent 15-20 minučių, kad ji visiškai atvėstų. Dirbkite ant švarios, plokščios paviršiaus – stalo su švaria paklode ar dideliu popieriaus lapu.

PlayStation 4 atveju reikia pradėti nuo viršutinės dangtelio dalies nuėmimo. Paprastai ji laikosi specialiais plastmasiniais fiksatoriais. Švelniai stumkite dangtelį į reikiamą pusę (skirtingiems modeliams skirtingai), kol išgirsite spragtelėjimą. Nebijokite – tai normalus garsas. Po to išsukite matomus varžtus ir atsargiai nuimkite maitinimo bloką.

Xbox One konsolės atsidaro šiek tiek kitaip. Pirmiausia reikia nuimti šonines plokšteles, kurios dažnai laikomos plastmasiniais fiksatoriais ir keliais varžtais. Čia praverčia plastikinis atidariklis – metaliniai įrankiai gali palikti įbrėžimų ar net sulaužyti trapius fiksatorius.

Kai pasieksiate pagrindinę plokštę, pamatysite aušintuvą, kuris pritvirtintas prie procesoriaus ir GPU. Dažniausiai jis laikomas 4-8 varžtais. Labai svarbu: jei varžtai pažymėti numeriais ar raidėmis, išsukite juos būtent ta tvarka! Tai užtikrina tolygų spaudimo atlaisvinimą ir apsaugo lustus nuo pažeidimų. Jei numeracijos nėra, sukite kryžiumi – priešingus varžtus po truputį, ne visą vienu metu.

Senosios pastos šalinimas – svarbesnė procedūra nei galvojate

Kai nuimsite aušintuvą, pamatysite senosios terminės pastos likučius ant procesoriaus ir aušintuvo pagrindo. Kartais tai atrodo kaip sausas, sukietėjęs sluoksnis, kartais – kaip aliejuotas purvas. Nepanikuokite – tai visiškai normalu.

Ant mikropluoščio šluostės užlašinkite šiek tiek izopropilo alkoholio ir švelniai nuvalykite visą seną pastą. Neskubėkite ir nenaudokite jėgos – lusto paviršius yra jautrus. Tikslas – pasiekti visiškai švarų, blizgantį metalinį paviršių be jokių pastos likučių. Tai gali užtrukti kelias minutes, ypač jei pasta labai sukietėjusi.

Tą patį procesą pakartokite su aušintuvo pagrindu. Čia paviršius paprastai didesnis ir gali būti įdubimų, kur pasta užsilaiko. Pasukite aušintuvą skirtingais kampais šviesoje – taip lengviau pamatysite praleistas vietas. Kai abu paviršiai švarus, leiskite jiems kelias minutes išdžiūti. Net jei alkoholis greitai garuoja, geriau palaukti ir įsitikinti, kad viskas visiškai sausa.

Svarbus patarimas: nenaudokite popierinių servetėlių ar vatinių pagaliukų! Jie palieka plaušelius, kurie vėliau gali trukdyti šilumos perdavimui. Mikropluoščio šluostės ar specialios beplaunkės servetėlės – vienintelis tinkamas pasirinkimas.

Naujos terminės pastos užtepimas – menas ar mokslas?

Dabar prasideda diskusijų kupiną tema – kiek pastos tepti ir kaip ją paskirstyti? Internete rasite šimtus nuomonių, nuo „vieno ryžio grūdo” iki „padenkite visą paviršių”. Iš tiesų, tiesa kažkur per vidurį.

Populiariausias ir patikimiausias metodas – „žirnio grūdo” technika. Išspauskite nedidelį pastos kiekį (apie žirnio dydžio) į procesoriaus centro viduriuką. Kai pritvirtinsite aušintuvą, spaudimas natūraliai paskirstys pastą po visu paviršiumi. Šis metodas veikia puikiai daugeliui procesorių, įskaitant konsolių lustus.

Kai kurie entuziastai teikia pirmenybę rankiniam paskirstymui. Jie užtepę nedidelį pastos kiekį, plastikine kortele ar specialiu įrankiu tolygiai paskirsto ją plonu sluoksniu po visą paviršių. Šis metodas gali duoti šiek tiek geresnius rezultatus, bet reikalauja daugiau įgūdžių. Jei tai darot pirmą kartą, geriau laikykitės „žirnio grūdo” metodo.

Dažniausia klaida – per daug pastos. Daugiau nereiškia geriau! Perteklinė pasta gali išsiveržti į šonus, užteršti plokštę ir netgi sukelti elektros kontaktų problemų. Jei abejojate, geriau pradėkite nuo mažesnio kiekio – visada galėsite pridėti daugiau, jei reikės.

GPU (grafinio procesoriaus) atveju procedūra identiška. Kai kuriose konsolėse CPU ir GPU naudoja tą patį aušintuvą, tad teks tepti pastą ant abiejų lustų. Būkite atsargūs ir nesumaišykite, kuris paviršius kam skirtas.

Konsolės surinkimas ir pirmasis paleidimas

Kai pasta užtepta, laikas viską surinkti atgal. Čia svarbu nepasiduoti pagundai skubėti – būtent surinkimo metu dažniausiai įvyksta klaidos.

Aušintuvą dėkite atsargiai, stengdamiesi jį nuleisti tiesiai žemyn, be šoninių judesių. Tai užtikrina, kad pasta pasiskirsto tolygiai, be oro burbuliukų. Varžtus sukite ta pačia tvarka, kaip ir išsukote, arba kryžiumi. Veržkite palaipsniui – kiekvieną varžtą po truputį, ne vieną iki galo, paskui kitą. Tai užtikrina tolygų spaudimą.

Svarbu neperveržti varžtų! Jie turi būti tvirtai prisukti, bet ne su visa jėga. Perveržus galite pažeisti lustą arba plokštę. Jei jaučiate stiprų pasipriešinimą, greičiausiai varžtas jau pakankamai įsuktas.

Toliau surinkite konsolę atvirkštine tvarka nei išardėte. Čia pravers nuotraukos, kurias (tikėkimės) darėte išardymo metu. Jei nedarėte – YouTube vaizdo įrašai su jūsų konsolės modelio išardymu bus gelbėjimo ratas. Įsitikinkite, kad visi kabeliai prijungti, visi fiksatoriai užsifiksavę ir nelikę jokių „atsarginių” detalių.

Prieš įjungdami konsolę pirmą kartą po procedūros, dar kartą viską patikrinkite. Ar visi varžtai įsukti? Ar dangteliai tinkamai uždėti? Ar ventiliatorius gali laisvai suktis? Tik tada prijunkite maitinimo kabelį.

Pirmojo paleidimo metu atidžiai klausykitės garsų. Ventiliatorius turėtų suktis sklandžiai, be keistų girgždėjimų ar traškėjimų. Paleidę kokį nors reiklų žaidimą, stebėkite konsolės elgesį. Jei viskas gerai, po 10-15 minučių turėtumėte pastebėti, kad ventiliatorius dirba tyliau nei anksčiau – tai reiškia, kad aušinimas veikia efektyviau.

Dažniausios problemos ir jų sprendimas

Net ir kruopščiai atlikus visus veiksmus, kartais gali kilti problemų. Nesijaudinkite – dauguma jų lengvai išsprendžiamos.

Jei po surinkimo konsolė išvis neįsijungia, pirmiausia patikrinkite maitinimo kabelių prijungimą. Išardymo metu lengva netyčia atjungti kokį nors vidinį kabelį. Atidžiai peržiūrėkite visus jungtis – ar jos tvirtai įstatytos? Ypač atkreipkite dėmesį į maitinimo bloko ir pagrindinės plokštės jungtis.

Ventiliatorius triukšmauja ar visai nesisuka? Galbūt jį surinkdami netyčia užkabinote kabelį arba kažkas trukdo jam suktis. Atidarykite konsolę ir patikrinkite. Taip pat įsitikinkite, kad ventiliatoriaus maitinimo kabelis tvirtai prijungtas prie plokštės.

Konsolė veikia, bet vis tiek perkaista ir išsijungia? Yra kelios galimybės. Pirma, galbūt užtepėte per mažai pastos arba aušintuvas nepakankamai prispaustас prie lusto. Antra, ventiliacijos angos gali būti užsikimšusios dulkėmis. Trečia – nors ir reta – gali būti, kad pasta netinkamos kokybės arba netinkamai paskirstyta.

Kartais po pastos keitimo konsolė pradeda rodyti keistus vaizdo artefaktus ar nestabiliai veikti. Tai gali reikšti, kad GPU nepakankamai atvėsta arba, blogiausiu atveju, išardymo metu buvo pažeistas. Jei įtariate pastarąjį variantą, geriau kreipkitės į profesionalus.

Kada verta patikėti darbą profesionalams

Nors terminės pastos keitimas nėra raketų mokslas, ne visiems tai tinkamas užsiėmimas. Jei niekada neišardėte elektronikos, jūsų rankos drebulys ar tiesiog jaučiate nerimą – geriau nerizikuokite.

Garantija – dar vienas svarbus aspektas. Jei jūsų konsolė vis dar garantinė, jos atidarymas panaikins garantiją. Nors kai kurie gamintojai neturi specialių garantijos antspaudų, bet išardymo pėdsakai bus matomi. Todėl jei konsolė nauja ir perkaista – kreipkitės į garantinį servisą.

Servisų paslaugos kaina paprastai svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo konsolės modelio ir regiono. Tai apima išardymą, pastos keitimą, dažnai ir dulkių išvalymą. Jei nesate tikri savo gebėjimais arba neturite tinkamų įrankių, ši kaina gali būti protingas pasirinkimas.

Kai kurie sudėtingesni modeliai, kaip PlayStation 5, turi labai kompaktišką ir sudėtingą konstrukciją. Juose pasiekti procesorių ir GPU yra žymiai sunkiau nei senesnėse konsolėse. Tokiais atvejais net patyrusiems entuziastams verta apsvarstyti profesionalų pagalbą.

Kaip išlaikyti konsolę sveiką ilgiau

Terminės pastos keitimas – puiki priežiūros priemonė, bet yra ir kitų būdų pratęsti konsolės gyvenimą ir išlaikyti ją veikiančią optimaliai.

Vieta, kur laikote konsolę, turi didžiulę įtaką. Uždara spintelė ar erdvė be ventiliacijos – blogiausias pasirinkimas. Konsolei reikia erdvės kvėpuoti – bent 10-15 cm laisvos vietos iš visų pusių. Jei laikote ją TV spintelėje, įsitikinkite, kad galinėje sienelėje yra angų oro cirkuliacijai.

Reguliarus dulkių valymas taip pat svarbus. Kas kelis mėnesius nupūskite dulkes nuo ventiliacijos angų. Galite naudoti suspausto oro balionėlį arba mažą dulkių siurblį su švelnia šepečio antgaliu. Tik niekada nenaudokite dulkių siurblio tiesiogiai prie ventiliatoriaus – stiprus siurbimas gali sugadinti guolius.

Aplinkos temperatūra irgi svarbi. Vasarą, kai kambaryje karšta, konsolė dirbs sunkiau. Jei įmanoma, žaidimų metu įjunkite kondicionierių ar ventiliatorių. Tai padės ne tik jums, bet ir jūsų konsolei.

Programinės įrangos atnaujinimai kartais apima ventiliatoriaus valdymo patobulinimus. Todėl visada laikykite konsolės sistemą atnaujintą. Kai kurie atnaujinimai optimizuoja aušinimo kreives, todėl konsolė gali veikti tyliau ir vėsiau.

Ką išmokome apie terminės pastos keitimą

Terminės pastos keitimas žaidimų konsolėje gali pasirodyti bauginantis užsiėmimas, bet iš tiesų tai gana paprasta procedūra, jei esi pasiruošęs ir atidus. Svarbiausia – nesiskubėti, turėti tinkamus įrankius ir sekti instrukcijas.

Rezultatai dažniausiai būna akivaizdūs: tylesnė konsolė, stabilesnis našumas ir ilgesnis įrenginio gyvenimas. Už 10-20 eurų investiciją į kokybišką pastą ir valandą laiko galite pratęsti konsolės tarnavimo laiką metais. Tai ypač aktualu tiems, kas turi senesnius modelius kaip PS4 ar Xbox One, kurie jau kelerius metus intensyviai naudojami.

Nebijokite eksperimentuoti, bet būkite atsargūs. Jei kažkas atrodo per sudėtinga ar rizikinga – geriau sustokite ir pasikonsultuokite su profesionalais. Internete rasite daugybę vaizdo instrukcijų konkrečiai jūsų konsolės modeliui – pasinaudokite jomis.

Ir atminkite – konsolė, kaip ir bet kuri kita elektronika, reikalauja priežiūros. Terminės pastos keitimas kas 2-3 metai, reguliarus dulkių valymas ir tinkamos laikymo sąlygos užtikrins, kad jūsų žaidimų draugas tarnaus ištikimai dar daugelį metų. O tylesnė ir vėsesnė konsolė reiškia malonesnę žaidimų patirtį – ir argi ne tai svarbiausia?

The post Kaip pakeisti žaidimų konsolės terminę pastą appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdi prie kompiuterio, nori parašyti žinutę ar pradėti darbą, o klaviatūra – kaip užburta. Spaudai klavišus, bet niekas nevyksta. Arba veikia tik keli mygtukai, o kiti – lyg nebūtų. Tokia situacija gali išvesti iš kantrybės bet kurį, ypač kai skuba. Bet prieš skubant į parduotuvę naujos klaviatūros, verta išbandyti kelis paprastus sprendimus, kurie dažnai padeda išspręsti problemą per kelias minutes.

Klaviatūros gedimai nėra tokie reti, kaip galėtų atrodyti. Kartais tai paprasčiausias dulkių kaupimasis po klavišais, kartais – programinės įrangos sutrikimas, o kartais – fizinis pažeidimas. Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima išspręsti namuose, be specialių įrankių ar gilių techninių žinių.

Pirmieji žingsniai: patikrinkite akivaizdžius dalykus

Gali skambėti juokingai, bet pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – įsitikinti, kad klaviatūra tikrai prijungta. Jei naudojate laidinę klaviatūrą, patikrinkite, ar USB kištukas gerai įkištas į kompiuterį. Kartais kištukas gali būti tik iš dalies įkištas arba įsikišęs į neveikiantį USB lizdą. Pabandykite įkišti į kitą lizdą – galbūt problema išsispręs pati savaime.

Belaidėms klaviatūroms situacija šiek tiek kitokia. Pirmiausia patikrinkite baterijas. Taip, tai atrodo akivaizdu, bet būtent išsikrovusios baterijos yra viena dažniausių priežasčių, kodėl belaidė klaviatūra nustoja veikti. Jei klaviatūroje yra LED lemputė, pažiūrėkite, ar ji šviečia paspaudus klavišą. Jei ne – greičiausiai baterijos tuščios.

Dar vienas dalykas – belaidžio ryšio imtuvas. Tas mažytis USB įrenginys, kurį įkišate į kompiuterį, gali būti pažeistas arba neveikti dėl programinės įrangos sutrikimo. Ištraukite jį, palaukite apie 10 sekundžių ir vėl įkiškite. Kartais tokia paprasta procedūra atgaivina ryšį tarp klaviatūros ir kompiuterio.

Perkraukite kompiuterį – tai ne juokas

Skamba kaip patarimas iš devintojo dešimtmečio, bet perkrovimas tikrai veikia. Dauguma laikinų programinės įrangos sutrikimų išnyksta paprasčiausiai perkrovus sistemą. Windows operacinė sistema kartais „užmiršta” įrenginius arba jų tvarkyklės įstringa keistose būsenose. Paprastas perkrovimas išvalo visus laikinus duomenis ir leidžia sistemai iš naujo atpažinti klaviatūrą.

Jei negalite perkrauti kompiuterio įprastu būdu (nes klaviatūra neveikia), galite naudoti pelę, kad pasiektumėte Start meniu ir pasirinktumėte perkrovimą. Arba, jei ir tai neįmanoma, galite ilgai palaikyti maitinimo mygtuką (apie 5-10 sekundžių), kol kompiuteris išsijungs. Tai nėra idealus būdas, bet kritinėje situacijoje veikia.

Po perkrovimo palaukite, kol sistema pilnai užsikraus, ir pabandykite klaviatūrą vėl. Dažnai problema išnyksta savaime.

Tvarkyklių drama ir kaip ją išspręsti

Tvarkyklės – tai programinė įranga, kuri leidžia jūsų operacinei sistemai bendrauti su aparatine įranga. Kai tvarkyklės sugenda, pažeidžiamos ar pasensta, klaviatūra gali nustoti veikti arba veikti netinkamai. Windows sistemoje galite patikrinti tvarkykles per Įrenginių tvarkytuvą (Device Manager).

Kaip tai padaryti? Spauskite Windows klavišą + X (arba dešiniuoju pelės mygtuku ant Start mygtuko) ir pasirinkite „Device Manager”. Suraskite skyrių „Keyboards” ir išskleiskite jį. Ten turėtumėte matyti savo klaviatūrą. Jei šalia jos yra geltonas trikampis su šauktuku – tai reiškia, kad yra problema su tvarkykle.

Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant klaviatūros ir pasirinkite „Uninstall device”. Nesijaudinkite – tai neištrins jūsų klaviatūros fiziškai. Po pašalinimo perkraukite kompiuterį, ir Windows automatiškai bandys įdiegti tvarkyklę iš naujo. Dažnai tai išsprendžia problemą.

Jei tai nepadeda, galite pabandyti atnaujinti tvarkyklę. Vėl dešiniuoju pelės mygtuku ant klaviatūros Įrenginių tvarkytuve ir pasirinkite „Update driver”. Sistema pasiūlys automatiškai ieškoti atnaujinimų internete. Kartais naujausia tvarkyklės versija išsprendžia suderinamumo problemas.

Fizinis valymas – daugiau nei tik estetika

Dulkės, trupiniai, plaukai ir kitas šiukšlynas po klavišais gali būti tikra klaviatūros priešai. Per laiką visa tai kaupiasi ir gali fiziškai blokuoti klavišų mechanizmą arba trukdyti elektriniam kontaktui. Jei pastebite, kad kai kurie klavišai veikia sunkiai arba visai neveikia, valymas gali būti sprendimas.

Pirma, išjunkite kompiuterį arba atjunkite klaviatūrą. Apverskite ją aukštyn kojomis ir švelniai papurtykite. Būsite nustebinti, kiek daug šiukšlių iškris. Tada galite naudoti suspausto oro balionėlį (tokius parduoda elektronikos parduotuvėse), kad išpūstumėte dulkes iš tarpų tarp klavišų. Purkškite trumpais pliūpsniais, laikydami balionėlį vertikaliai.

Jei turite mechaninę klaviatūrą su nuimamais klavišais, galite atsargiai nuimti kelis klavišus (naudodami specialų įrankį arba plokščią atsuktuvą) ir išvalyti po jais. Bet būkite atsargūs – kai kurie klavišai, ypač tarpas, Enter ir Shift, turi sudėtingesnius mechanizmus, kuriuos gali būti sunku vėl sumontuoti.

Drėgnomis servetėlėmis (ne permirkusiomis!) galite nuvalyti klavišų paviršių. Tik įsitikinkite, kad vanduo nepatektų į klaviatūros vidų. Izopropilo alkoholis (ne mažiau kaip 70%) yra geresnis pasirinkimas nei vanduo, nes greičiau išgaruoja ir mažiau tikėtina, kad pakenks elektronikai.

Programiniai triukai Windows sistemoje

Windows operacinė sistema turi kelis įmontuotus įrankius, kurie gali padėti diagnozuoti ir išspręsti klaviatūros problemas. Vienas iš jų – ekraninė klaviatūra (On-Screen Keyboard). Jei fizinė klaviatūra neveikia, galite naudoti ekraninę, kad valdytumėte kompiuterį kol išspręsite problemą.

Norėdami ją įjungti, eikite į Start > Settings > Ease of Access > Keyboard ir įjunkite „Use the On-Screen Keyboard”. Arba tiesiog įveskite „on-screen keyboard” į paieškos laukelį. Tai ne ilgalaikis sprendimas, bet gali būti labai naudinga, kai reikia atlikti tam tikrus veiksmus kompiuteryje.

Dar vienas naudingas dalykas – patikrinti, ar neįjungtas „Filter Keys” režimas. Tai prieinamumo funkcija, kuri ignoruoja trumpus ar pasikartojančius klavišų paspaudimus. Kartais ji gali būti netyčia įjungta. Eikite į Settings > Ease of Access > Keyboard ir įsitikinkite, kad „Filter Keys” yra išjungtas.

Taip pat verta patikrinti, ar klaviatūros išdėstymas (layout) yra teisingas. Kartais sistema gali perjungti į kitą išdėstymą, ir tada klavišai spausdina ne tas raides, kurių tikitės. Patikrinti galite dešiniajame apatiniame kampe, šalia laikrodžio – ten turėtų būti kalbos indikatorius (pvz., „LT” arba „EN”).

Bluetooth klaviatūros ypatingi iššūkiai

Bluetooth klaviatūros yra patogios, bet gali turėti specifinių problemų, kurių neturi USB klaviatūros. Bluetooth ryšys yra jautresnis trukdžiams, atstumui ir įvairių įrenginių sąveikai. Jei jūsų Bluetooth klaviatūra neveikia, pirmiausia patikrinkite, ar Bluetooth yra įjungtas kompiuteryje.

Windows 10 ar 11 sistemoje eikite į Settings > Devices > Bluetooth & other devices. Įsitikinkite, kad Bluetooth yra įjungtas (mėlynas jungiklis). Jei klaviatūra yra sąraše, bet neveikia, pabandykite ją pašalinti („Remove device”) ir susieti iš naujo. Daugelis Bluetooth klaviatūrų turi specialų mygtuką susiejimui – paprastai reikia jį palaikyti kelis sekundžių, kol pradeda mirksėti LED lemputė.

Atstumas taip pat svarbus. Bluetooth paprastai veikia iki 10 metrų, bet sienos, kiti elektroniniai įrenginiai ar net vandens buteliai ant stalo gali silpninti signalą. Pabandykite priartinti klaviatūrą prie kompiuterio ir pažiūrėkite, ar tai padeda.

Kai kurie kompiuteriai turi silpnus Bluetooth adapterius. Jei nuolat kyla problemų su Bluetooth klaviatūra, galite įsigyti išorinį USB Bluetooth adapterį – jie nebrangūs ir dažnai veikia geriau nei įmontuoti.

Kada laikas atsisveikinti su klaviatūra

Kartais, nepaisant visų pastangų, klaviatūra tiesiog nebepagyja. Fizinis pažeidimas, skysčio išsiliejimas (net jei jau seniai išdžiūvo), ar tiesiog senatvė gali reikšti, kad atėjo laikas naujai klaviatūrai. Kaip suprasti, kad nebeverta toliau bandyti?

Jei išbandėte visus aukščiau aprašytus metodus, klaviatūra vis tiek neveikia arba veikia tik dalinis, greičiausiai problema yra aparatinė. Jei matote fizinį pažeidimą – įtrūkusius klavišus, pažeistą kabelį, ar klaviatūra buvo užlieta skysčiu – tikimybė, kad pavyks sutaisyti namuose, yra maža.

Pigios klaviatūros (iki 20-30 eurų) paprastai neverta taisyti – naujos įsigijimas bus pigiau ir greičiau nei bandymas rasti gedimo priežastį ir keisti komponentus. Brangesnės mechaninės klaviatūros gali būti vertos remonto, ypač jei problema tik su keliais klavišais – juos galima pakeisti atskirai.

Dar vienas požymis, kad klaviatūra baigia gyvavimą – atsitiktiniai simboliai. Jei spaudžiate vieną klavišą, o ekrane atsiranda keli skirtingi simboliai arba klavišai „spaudžiasi” patys, tai dažnai reiškia, kad klaviatūros kontroleris (maža elektroninė plokštė viduje) genda. Tokio gedimo namuose nepataisysite.

Ką daryti, kad klaviatūra tarnautų ilgiau

Prevencija visada geriau nei gydymas. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų klaviatūros gyvenimą ir išvengti daugelio problemų. Pirmas ir svarbiausias – nevalgykite prie kompiuterio. Žinau, žinau, visi tai darome, bet trupiniai yra viena pagrindinių klaviatūros priešų. Jei jau valgote, bent jau stenkitės būti atsargūs.

Reguliarus valymas taip pat svarbus. Kartą per mėnesį apverskite klaviatūrą ir papurtykite, nupūskite dulkes. Tai užtrunka minutę, bet gali išvengti didelių problemų ateityje. Jei dirbate dulkėtoje aplinkoje, galite įsigyti klaviatūros dangtelį – ploną silikoninį arba plastikinį dangą, kuri apsaugo nuo dulkių, bet leidžia naudoti klaviatūrą.

Skysčiai – didžiausia grėsmė. Jei išpylėte kavą ar vandenį ant klaviatūros, nedelsiant atjunkite ją nuo kompiuterio, apverskite aukštyn kojomis ir leiskite išdžiūti bent 24-48 valandas. Neįjunkite iš karto – drėgmė gali sukelti trumpąjį jungimą ir galutinai sugadinti klaviatūrą. Kai kurie žmonės rekomenduoja plauti klaviatūrą distiliuotu vandeniu ir leisti džiūti, bet tai rizikinga ir veikia ne su visomis klaviatūromis.

Jei naudojate belaidę klaviatūrą, išimkite baterijas, kai ilgam išvykstate. Baterijos gali ištekėti ir sugadinti klaviatūrą iš vidaus. Taip pat naudokite kokybiškas baterijas – pigios dažniau teka.

Kai viskas vėl veikia kaip reikiant

Klaviatūros problemos gali būti nervų ėdančios, bet dažniausiai jos išsprendžiamos gana paprastai. Dauguma gedimų yra laikini – programinės įrangos sutrikimas, dulkės, išsikrovusios baterijos ar prastas ryšys. Prieš skubant į parduotuvę naujos klaviatūros, verta skirti 15-20 minučių ir išbandyti paprastus sprendimus: perkrauti kompiuterį, patikrinti jungtis, išvalyti klaviatūrą, atnaujinti tvarkykles.

Net jei klaviatūra tikrai sugedo ir reikia naujos, bent jau žinosite, kad padarėte viską, ką galėjote. O įgijote patirties, kuri pravers ateityje – klaviatūros, kaip ir bet kuri technika, neveikia amžinai. Žinojimas, kaip greitai diagnozuoti ir išspręsti problemas, sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko bei nervų.

Svarbu nepanikuoti ir sistemingai tikrinti galimas priežastis – nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių. Dažnai sprendimas slypi kur nors viduryje, ir jums nereikės nei naujos klaviatūros, nei kompiuterių meistro. Tiesiog šiek tiek kantrybės ir loginio mąstymo.

The post Greiti sprendimo būdai kai klaviatūra neveikia appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Vaizdo plokštė – tai kompiuterio komponentas, kuris atsakingas už viską, ką matote ekrane. Nuo paprasčiausių langų perkėlimo darbalaukyje iki sudėtingiausių žaidimų grafikos ar 4K vaizdo įrašų montavimo – visa tai daro jūsų GPU (Graphics Processing Unit). Ir kaip bet kuri technologija, vaizdo plokštės sensta.

Galbūt pastebėjote, kad naujausi žaidimai jau nebepasiekia tų 60 kadrų per sekundę, kuriuos turėjote prieš kelerius metus. O gal užsiimate vaizdo montavimu ir renderinimas trunka amžinybę. Kartais tiesiog norisi pagerinti savo kompiuterio galimybes, nes technologijos šuoliuoja į priekį – naujosios plokštės palaiko ray tracing, DLSS ar kitas naujas technologijas, kurios prieš penkerius metus buvo tik fantastika.

Yra ir kitas scenarijus – senoji plokštė tiesiog sugedo. Ekrane pradėjo rodytis keisti artefaktai, spalvotos linijos, kompiuteris staiga išsijungia žaidžiant ar net nebeužsikrauna. Tokiais atvejais keitimas nėra prabanga, o būtinybė.

Ką reikia žinoti prieš einant į parduotuvę

Negalima tiesiog nueiti ir nusipirkti brangiausios vaizdo plokštės – ji gali tiesiog netilpti jūsų kompiuteryje ar neturėti pakankamai maitinimo. Pirmiausia reikia išsiaiškinti kelis dalykus apie savo esamą sistemą.

Maitinimo blokas – tai kritiškai svarbu. Jei turite 400W maitinimo bloką, o naujoji RTX 4080 reikalauja 750W, tai turite problemą. Pažiūrėkite ant savo maitinimo bloko lipduko, kiek vatų jis teikia. Paprastai rekomenduojama turėti bent 100-150W atsargą virš rekomenduojamos. Taip pat patikrinkite, ar turite reikiamus maitinimo kabelius – modernios plokštės naudoja 8-pin arba net 12VHPWR jungtis.

Vieta korpuse – kai kurios vaizdo plokštės yra tikri monstriukai. Matavimas vyksta PCI slotais – jūsų plokštė gali užimti 2, 2.5 ar net 3 slotus. Be to, ilgis taip pat svarbus. Jei turite kompaktinį korpusą, 35 cm ilgio plokštė tiesiog netelps. Atsidarykite šoninį dangtį ir pamatuokite.

Procesorius – jei turite 10 metų senumo procesorių, naujausios kartos vaizdo plokštė bus tiesiog švaistymas pinigų. Procesorius tapo „butelio kakleliu” ir nesugebės pilnai panaudoti plokštės galios. Paprasčiau tariant, jūsų i3-2100 neatskleis RTX 4070 potencialo.

PCI Express jungtis – beveik visos šiuolaikinės pagrindinės plokštės turi PCIe x16 jungtį. Tačiau verta patikrinti, kokios kartos ji yra. PCIe 3.0 vis dar puikiai veikia su dauguma plokščių, nors PCIe 4.0 ar 5.0 suteikia daugiau pralaidumo.

Senojo kareivio išlydėtuvės

Prieš pradedant bet kokius darbus, visada išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą iš lizdo. Tai ne paranoja – tai saugumas. Statinė elektra gali sugadinti komponentus, o dirbti su įjungtu kompiuteriu yra tiesiog pavojinga.

Kai kompiuteris išjungtas, rekomenduoju palaukti kelias minutes, kad kondensatoriai išsikrautų. Tuomet atidarykite šoninį korpuso dangtį – paprastai jis laikomas varžtais arba turi greitojo atjungimo mechanizmą.

Dabar pamatysite savo senąją vaizdo plokštę. Ji įkišta į PCIe slotą ir pritvirtinta vienu ar dviem varžtais prie korpuso galinės sienelės. Taip pat pamatysite maitinimo kabelius, kurie jungiasi prie plokštės viršaus – tai gali būti 6-pin arba 8-pin jungtys.

Pirmiausia atsargiai atjunkite maitinimo kabelius. Paprastai reikia paspausti mažą spaustukėlį ir traukti – bet ne už kabelio, o už pačios jungties. Tada atsukite varžtus, kurie laiko plokštę prie korpuso.

Štai dabar ateina dalis, kuri daugelį suklaidina – PCIe sloto fiksatorius. Pažvelkite į sloto galą (tą, kuris arčiau korpuso priekio) – pamatysite mažą plastikinį spaustukėlį arba svirtelę. Ją reikia atsargiai nuspausti arba pastumti į šoną, ir tik tada plokštę galima ištraukti. Jei tiesiog trauksite, galite sugadinti tiek plokštę, tiek pagrindinę plokštę.

Laikydami plokštę už kraštų (ne už aušintuvo), atsargiai traukite ją tiesiai aukštyn. Jei jaučiate didelį pasipriešinimą, sustokite – galbūt nepaspaudėte fiksatoriaus iki galo.

Naujokės įkurdimas naujoje vietoje

Prieš įstatant naują plokštę, verta apžiūrėti PCIe slotą. Jei ten yra dulkių, švelniai išpūskite jas – galite naudoti suspausto oro balionėlį arba tiesiog atsargiai pūsti (tik neapseilinkite visų komponentų).

Naują vaizdo plokštę išimkite iš antistatinio maišelio laikydami tik už kraštų. Pažiūrėkite į apatinę dalį – pamatysite auksinių kontaktų eilę. Būtent ji įeina į PCIe slotą.

Įsitikinkite, kad PCIe sloto fiksatorius yra atidarytas (nuspaustas). Tuomet sulygiuokite plokštę su slotu – kontaktai turi būti lygiagrečiai su slotu, o plokštės galinė plokštelė (su HDMI, DisplayPort jungtimis) turi būti nukreipta į korpuso galą.

Švelniai, bet tvirtai spauskite plokštę žemyn į slotą. Girdėsite spragtelėjimą, kai fiksatorius užsifiksuos. Plokštė turi įeiti visiškai – auksiniai kontaktai neturi būti matomi. Jei plokštė įeina tik iš dalies, ištraukite ją ir bandykite dar kartą – galbūt neteisingai sulygiavote.

Kai plokštė įstatyta, pritvirtinkite ją varžtais prie korpuso galinės sienelės. Nenaudokite per didelio spaudimo – tiesiog tvirtai prisukite.

Maitinimo prijungimas ir kabelių tvarka

Dabar atėjo laikas prijungti maitinimą. Pažiūrėkite į plokštės viršų – pamatysite vieną ar dvi (kartais net tris) maitinimo jungtis. Jos gali būti 6-pin, 8-pin arba naujasis 12VHPWR standartas.

Raskite atitinkamus kabelius iš savo maitinimo bloko. Jei jūsų maitinimo blokas yra modulinis, galbūt reikės prijungti papildomus kabelius prie paties bloko. Niekada nenaudokite kabelių iš senojo maitinimo bloko – net jei jungtys atrodo vienodos, kontaktų išdėstymas gali skirtis ir galite sugadinti įrangą.

Įkiškite kabelius į plokštę kol išgirsite spragtelėjimą. Jie turi sėdėti tvirtai ir neiškristi lengvai patraukus. Kai kurios plokštės turi LED indikatorių, kuris rodo, ar maitinimas prijungtas teisingai.

Jei jūsų plokštė reikalauja, pavyzdžiui, 2x 8-pin kabelių, prijunkite abu. Negalima palikti vieno neprijungto tikintis, kad „gal ir taip veiks”. Neveiks arba veiks nestabiliai.

Gera praktika – sutvarkyti kabelius, kad jie netrukdytų oro srautui. Naudokite kabelių tvirtinimo dirželius arba lipnius tvirtinimus, kad kabeliai būtų prie korpuso sienos, o ne kabotų ore.

Programinės įrangos pusė – draiverio šokis

Gerai, aparatinė dalis atlikta. Dabar uždarykite korpusą, prijunkite maitinimo laidą ir monitorių prie naujos vaizdo plokštės, ne prie pagrindinės plokštės. Tai svarbu – jei prijungsite prie pagrindinės plokštės, naudosite integruotą grafiką.

Įjunkite kompiuterį. Jei viskas gerai, pamatysite įprastą užkrovimo ekraną. Jei nieko nevyksta – nepulkite į paniką. Patikrinkite, ar:
– Maitinimo kabeliai tvirtai prijungti prie plokštės
– Plokštė iki galo įstatyta į slotą
– Monitorius prijungtas prie naujos plokštės
– Maitinimo bloko jungiklis yra ON pozicijoje

Kai Windows užsikrauna, jis gali automatiškai aptikti naują įrangą ir įdiegti bazinius draiverius. Tačiau jums reikia pilnų, naujausių draivių.

Jei keičiate AMD į NVIDIA arba atvirkščiai, pirmiausia pašalinkite senus draiverius. Galite naudoti programas kaip DDU (Display Driver Uninstaller) – ji veikia saugiame režime ir išvalo visus senosios plokštės draiverio likučius.

Po to eikite į gamintojo svetainę:
– NVIDIA plokštėms: nvidia.com/drivers
– AMD plokštėms: amd.com/support

Atsisiųskite naujausius draiverius savo plokštės modeliui. Įdiegimo procesas paprastas – tiesiog sekite instrukcijas. Kompiuteris gali keletą kartų persikrauti – tai normalu.

Testavimas ir galimų problemų sprendimas

Kai draivieriai įdiegti, laikas patikrinti, ar viskas veikia kaip reikiant. Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Ctrl+Shift+Esc) ir pereikite į „Performance” skiltį. Turėtumėte matyti savo naują vaizdo plokštę.

Paleiskite kokį nors žaidimą ar testinę programą. Galite naudoti nemokamus įrankius kaip FurMark arba 3DMark (turi nemokamą versiją). Stebėkite temperatūras – pirmuosius kartus jos gali būti šiek tiek aukštesnės, kol termopasta įsidirba.

Normalios temperatūros:
– Ramybės būsenoje: 30-45°C
– Žaidžiant: 60-85°C
– Maksimalios apkrovos metu: iki 90°C (bet geriau, kad nebūtų)

Jei temperatūros viršija 90°C, sustabdykite testą. Galbūt nepašalinote apsauginės plėvelės nuo aušintuvo (taip, kai kurie žmonės tai daro) arba nepakanka oro srauto korpuse.

Kitos galimos problemos:

Ekranas neįsijungia – patikrinkite maitinimo kabelius, įsitikinkite, kad plokštė iki galo įstatyta į slotą. Kai kurios pagrindinės plokštės reikalauja, kad BIOS nustatymuose išjungtumėte integruotą grafiką.

Kompiuteris išsijungia žaidžiant – greičiausiai nepakanka maitinimo galios. Arba jūsų maitinimo blokas per silpnas, arba kabeliai neprijungti teisingai.

Keisti artefaktai ekrane – gali būti, kad plokštė blogai įstatyta arba sugadinta. Ištraukite ir įstatykite iš naujo. Jei problema išlieka, galbūt gavote defektinę plokštę – grąžinkite pardavėjui.

Žemas našumas – įsitikinkite, kad monitorius prijungtas prie vaizdo plokštės, ne prie pagrindinės plokštės. Taip pat patikrinkite, ar įdiegti teisingi draivieriai.

Kai viskas veikia – optimizavimas ir džiaugsmas

Jei viskas veikia sklandžiai, sveikinu – sėkmingai atnaujinote vaizdo plokštę! Bet galite padaryti dar keletą dalykų, kad išspaudžius maksimumą.

Pirmiausia, atsisiųskite gamintojo programinę įrangą – NVIDIA turi GeForce Experience, AMD – Radeon Software. Šios programos leidžia optimizuoti žaidimų nustatymus, atnaujinti draiverius, įrašyti žaidimų vaizdo įrašus.

Jei turite monitorių su aukštu atnaujinimo dažniu, įsitikinkite, kad jis nustatytas teisingai. Windows nustatymuose eikite į Display → Advanced display settings ir patikrinkite refresh rate. Jei turite 144Hz monitorių, bet matote 60Hz, pakeiskite.

Kai kurie žmonės mėgsta „overclock’inti” savo plokštes – padidinti taktinį dažnį, kad gautų dar daugiau našumo. Tai galima daryti su programomis kaip MSI Afterburner. Tačiau būkite atsargūs – per didelis overclocking’as gali sukelti nestabilumą ar net sugadinti plokštę. Jei nesate tikri ką darote, geriau palikite gamyklinius nustatymus.

Stebėkite temperatūras pirmąsias savaites. Jei pastebite, kad plokštė per karšta, galbūt reikia pagerinti korpuso vėdinimą – pridėti papildomų ventiliatorių arba pakeisti termopastą (nors naujoje plokštėje tai tikrai neturėtų būti problema).

Ir svarbiausia – mėgaukitės! Paleiskite tuos žaidimus, kurie anksčiau lėtėjo. Išbandykite ray tracing, jei jūsų nauja plokštė jį palaiko. Pamėginkite dirbti su 4K vaizdo medžiaga, jei tai jūsų sritis. Atnaujinimas turėtų būti jaučiamas akivaizdžiai – jei ne, galbūt kažkas ne taip su nustatymais arba sistema apskritai.

Vaizdo plokštės keitimas gali atrodyti bauginantis, ypač jei tai darote pirmą kartą. Bet iš tikrųjų tai vienas paprasčiausių kompiuterio atnaujinimų. Nereikia jokių specialių įrankių – tik atsuktuvas ir šiek tiek atsargumo. Svarbiausios taisyklės: visada dirbkite su išjungtu kompiuteriu, būkite švelnūs su komponentais ir nepamirškite prijungti maitinimo kabelių. Jei kas nors neaišku, geriau sustokite ir pasitikslinkite, nei veržtis į priekį ir rizikuoti sugadinti brangią įrangą. Ir atminkite – kiekvienas, kas dabar lengvai keičia komponentus, kažkada darė tai pirmą kartą ir jaudinosi lygiai taip pat kaip jūs dabar.

The post Kaip atnaujinti kompiuterio vaizdo plokštę appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas, kas naudoja spausdintuvą, bent kartą yra susidūręs su ta nemalonią situacija – įdedi naują kasetę arba grąžini seną po papildymo, o spausdintuvas kaip tyčia jos „nemato”. Ekrane šviečia klaidos pranešimas, o tu stovi ir galvoji, kas čia per velnias darosi.

Iš tikrųjų šis reiškinys nėra toks retas, kaip galėtų pasirodyti. Spausdintuvai, ypač namų naudojimui skirti modeliai, gali būti tikri kaprizuliai. Problema dažniausiai slypi ne pačioje kasetėje, o tame, kaip spausdintuvas su ja „bendrauja”. Šiuolaikiniai spausdintuvai naudoja sudėtingas sistemas, kad atpažintų įdėtą kasetę, nustatytų jos rašalo lygį ir įsitikintų, jog viskas veikia kaip reikiant.

Kai spausdintuvas nerodo kasetės, jis iš esmės sako: „Atsiprašau, bet aš nesuprantu, kas čia įdėta”. Gali būti kelios priežastys – nuo paprasčiausio kontakto problemų iki programinės įrangos keistenybių. Gera žinia ta, kad dažniausiai šią problemą galima išspręsti patiems, be brangaus meistro iškvietimo.

Kaip spausdintuvas atpažįsta kasetę

Prieš bandant spręsti problemą, pravartu suprasti, kaip visa ši sistema veikia. Ant kiekvienos rašalo kasetės rasite mažus metalinius kontaktus arba lustą – tai tarsi kasetės „smegenys”. Kai įdedate kasetę į spausdintuvą, šie kontaktai susijungia su atitinkamais kontaktais spausdintuvo viduje.

Per šiuos kontaktus vyksta informacijos mainai. Spausdintuvas „klausia” kasetės: kas tu esi, kiek rašalo turi, ar esi originali ar analogiška? Kasetė „atsako” perduodama informaciją, kuri saugoma jos mikroschemoje. Jei šis dialogas nepavyksta – spausdintuvas tiesiog nesupras, kad kasetė apskritai įdėta.

Skirtingi gamintojai naudoja skirtingas technologijas. HP dažnai naudoja termines spausdinimo galvutes, integruotas į pačią kasetę, todėl kontaktų sistema būna sudėtingesnė. Canon ir Epson modeliuose spausdinimo galvutė dažnai būna spausdintuvo dalis, todėl kasetė paprastesnė, bet vis tiek turi identifikacijos lustą.

Pirmieji žingsniai sprendžiant problemą

Kai spausdintuvas praneša, kad nemato kasetės, neverta iš karto panikuoti ar skubėti į parduotuvę naujos. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – kartais sprendimas būna tiesiog juokingai paprastas.

Visų pirma, išimkite kasetę ir įdėkite ją iš naujo. Skamba banaliai, bet maždaug trečdaliu atvejų tai išsprendžia problemą. Galbūt kasetė nebuvo iki galo įspausta arba įdėta šiek tiek įstrižai. Kai išimate, pasiklausykite, ar girdite charakteringą spragtelėjimą įdedant atgal – tai reiškia, kad kasetė užsifiksavo teisingoje padėtyje.

Jei tai nepadėjo, patikrinkite, ar tikrai nuėmėte visas apsaugines plėveles nuo naujos kasetės. Gamintojai dažnai klijuoja oranžines arba geltonas lipnias juosteles ant kontaktų ir oro angų. Kartais žmonės nuima tik vieną, o pamiršta kitą. Pasižiūrėkite atidžiai – ant kasetės neturėtų būti jokių lipnių juostelių ar plastikinių dangtelių.

Kontaktų valymas – dažniausias sprendimas

Jei paprastesni metodai nepadėjo, greičiausiai problema slypi nešvariuose kontaktuose. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl spausdintuvas nebeidentifikuoja kasetės.

Kontaktai – tie maži metaliniai paviršiai ant kasetės – turi būti idealiai švarūs. Net plona dulkių ar rašalo dėmelė gali sutrikdyti ryšį. Paimkite švarią, sausą mikropluoštų šluostę arba neplaukstuojantį popierinį rankšluostį. Švelniai nuvalykite kontaktus ant kasetės. Jei matote užsikietėjusio rašalo, galite šluostę šiek tiek sudrėkinti distiliuotu vandeniu (ne čiaupo vandeniu, nes jame yra mineralų).

Bet tai tik pusė darbo. Reikia nuvalyti ir kontaktus pačiame spausdintuve. Čia būkite atsargesni – nelieskite kontaktų pirštais, nes paliksite riebalų pėdsakus. Naudokite tą pačią šluostę arba vatos pagaliuką, lengvai sudrėkintą izopropylio alkoholiu (jei turite) arba distiliuotu vandeniu. Švelniai nuvalykite kontaktus spausdintuvo kasetės laikiklyje.

Po valymo palaukite kelias minutes, kol viskas gerai išdžius, tada vėl įdėkite kasetę. Daugeliu atvejų po šios procedūros spausdintuvas staiga „pamato” kasetę ir viskas vėl veikia.

Programinės įrangos keistenybės

Kartais problema visai ne techninė, o programinė. Spausdintuvų gamintojai nuolat atnaujina programinę įrangą, ir ne visada šie atnaujinimai būna draugiški neoriginalių kasetių naudotojams.

Jei naudojate analogišką arba perpildytą kasetę, spausdintuvas gali ją atsisakyti atpažinti po programinės įrangos atnaujinimo. Tai ypač aktualu HP spausdintuvams – šis gamintojas garsėja griežta politika analogiškų kasetių atžvilgiu. Kartais po atnaujinimo spausdintuvas tiesiog blokuoja neoriginalias kasetes, nors anksčiau jos veikė puikiai.

Galite pabandyti atstatyti spausdintuvo gamyklines nuostatas. Paprastai tai daroma per spausdintuvo meniu – ieškokite nustatymų skyriaus ir parinktis „Restore Factory Settings” arba „Reset”. Dėmesio: tai ištrins visus jūsų pasirinktus nustatymus, tačiau kartais padeda išspręsti programinės įrangos konfliktus.

Kitas variantas – pabandyti atnaujinti arba, priešingai, grįžti prie senesnės spausdintuvo tvarkyklės versijos kompiuteryje. Eikite į Valdymo skydelį, suraskite savo spausdintuvą ir pabandykite pašalinti bei iš naujo įdiegti tvarkyklę. Kartais tai „perkrauna” sistemą ir spausdintuvas vėl pradeda normaliai veikti.

Kasetės lustų problemos ir jų sprendimai

Kiekviena šiuolaikinė rašalo kasetė turi elektroninį lustą, kuris saugo informaciją apie kasetę. Šis lustas gali būti pažeistas, ir tada spausdintuvas tikrai jos nematys.

Jei naudojate perpildytą kasetę, lustas gali būti „užrakintas” – tai reiškia, kad jis vis dar „mano”, jog kasetė tuščia, nors faktiškai ją perpylėte. Kai kuriems spausdintuvų modeliams galima įsigyti lustų atstatymo įrenginių arba net naujų lustų, kuriuos galima pakeisti. Tai populiaru tarp tų, kas reguliariai pila kasetes.

Kartais lustas tiesiog mechaniškai pažeidžiamas. Jei numušėte kasetę arba per stipriai spaudėte ją įdedami, lustas galėjo įtrūkti arba atsilupti. Deja, tokiu atveju kasetė greičiausiai nebepagydoma – teks pirkti naują.

Įdomus triukas, kuris kartais veikia su užsikirtusiomis kasetėmis: įdėkite kasetę, uždarykite dangtį ir tuomet visiškai išjunkite spausdintuvą iš elektros tinklo. Palaukite apie 5 minutes, tada vėl įjunkite. Kartais šis „kietasis perkrovimas” padeda spausdintuvui iš naujo atpažinti kasetę, nes išsivalo laikinoji atmintis.

Specifinės problemos pagal spausdintuvo tipus

Skirtingi spausdintuvų gamintojai turi savo specifinių ypatybių, kurias verta žinoti.

HP spausdintuvai dažnai rodo klaidą „Cartridge Problem” arba „Incompatible Cartridge”. Jei naudojate originalią kasetę, bet vis tiek matote šią klaidą, pabandykite išvalyti kontaktus ir patikrinti, ar kasetė tikrai skirta jūsų modeliui – HP turi daugybę panašiai atrodančių, bet nesuderinamu kasetų. Jei naudojate analogišką kasetę, gali tekti ieškoti naujos, nes HP reguliariai blokuoja neoriginalias kasetes programinės įrangos atnaujinimais.

Canon spausdintuvai kartais rodo klaidą „The following ink cartridge cannot be recognized”. Dažnai tai sprendžiama paprasčiausiu kasetės išėmimu ir įdėjimu iš naujo, tačiau įsitikinkite, kad kasetė įdėta teisingai – Canon kasetės turi būti įstumtos iki aiškaus spragtelėjimo. Taip pat Canon spausdintuvai kartais „užsikirsta”, jei įdedate kelias kasetes iš karto – geriau dėti po vieną.

Epson spausdintuvai dažnai naudoja lustus, kurie „prisimena” rašalo lygį. Net jei perpylėte kasetę, spausdintuvas gali rodyti, kad ji tuščia. Čia reikia arba lustą atstatyti specialiu įrenginiu, arba pakeisti nauju. Epson taip pat turi funkciją „Ink Cartridge Replacement” meniu, kuri kartais padeda iš naujo inicializuoti kasetes.

Kada tikrai reikia naujos kasetės

Kartais, kad ir ką bedarytumėte, kasetė tiesiog nebepagydoma. Svarbu atpažinti, kada verta nustoti eksperimentuoti ir tiesiog nusipirkti naują.

Jei kasetė labai sena arba ilgai gulėjo nenaudojama, rašalas viduje galėjo užsikietėti. Net jei spausdintuvas ją atpažins, spausdinimo kokybė bus prasta arba visai nespausdins. Rašalo kasetės nėra amžinos – jos turi galiojimo laiką, paprastai apie dvejus metus nuo pagaminimo datos.

Jei matote akivaizdžius fizinio pažeidimo požymius – įtrūkimus, nulaužtus kontaktus, ištekėjusį rašalą – geriau nesiriskuoti. Pažeista kasetė gali sugadinti ir patį spausdintuvą, ypač jei rašalas prasiskverbs į vidines dalis.

Analogiškos kasetės kartais tiesiog nekokybės. Jei pirkote labai pigią kasetę iš nepatikimo pardavėjo, ji gali būti tiesiog nesuderinama su jūsų spausdintuvu, nepaisant to, kad ant pakuotės parašyta, jog tinka. Tokiu atveju geriau investuoti į patikimesnę alternatyvą arba originalią kasetę.

Kaip išvengti problemų ateityje

Geriau problemų išvengti nei vėliau jas spręsti. Keletas paprastų įpročių padės išvengti situacijų, kai spausdintuvas nemato kasetės.

Visada laikykite kasetes tinkamoje temperatūroje – ne per karštoje ir ne per šaltoje vietoje. Idealiai – kambario temperatūroje, tamsoje. Jei kasetė buvo šaldytuve ar karštoje patalpoje, prieš įdedant į spausdintuvą leiskite jai prisitaikyti prie kambario temperatūros bent 30 minučių.

Nelieskite kontaktų pirštais. Riebalai nuo odos gali sutrikdyti ryšį tarp kasetės ir spausdintuvo. Jei atsitiktinai palietėte, nuvalykite švaria šluoste prieš įdėdami.

Naudokite spausdintuvą reguliariai. Net jei daug nespausdinate, kartą per savaitę atspausdinkite bent vieną spalvotą puslapį. Tai neleis rašalui užsikietėti ir palaikys kontaktus švariais. Spausdintuvai, kurie stovi nenaudojami mėnesius, dažniau turi problemų su kasetėmis.

Jei perkate analogiškas kasetes, rinkitės patikimus gamintojus. Skaitykit atsiliepimus internete, klauskite draugų. Kartais verta mokėti keletą eurų daugiau už kokybišką analogą nei pirkti pigią kasetę, kuri sukels galvos skausmą.

Ir paskutinis patarimas – jei spausdintuvas siūlo atnaujinti programinę įrangą, pirmiau pasidomėkite internete, ar šis atnaujinimas neblokuoja analogiškų kasetų. Ypač tai aktualu HP naudotojams. Kartais geriau pasilikti su senesne, bet veikiančia versija, nei atsinaujinti ir prarasti galimybę naudoti pigias kasetes.

Spausdintuvo ir kasetės santykis kartais primena sudėtingą draugystę – reikia šiek tiek kantrybės, supratimo ir priežiūros. Bet kai žinai, kaip visa tai veikia ir ką daryti, kai kas nors ne taip, spausdinimas tampa daug mažiau nervų ėdančiu užsiėmimu. Dažniausiai problemos sprendžiamos per kelias minutes paprastais veiksmais, ir nebereikia skubėti į servisą ar pirkti naują įrangą. Pagrindinis dalykas – nesijaudinti, metodiškai išbandyti pagrindines priemones, ir greičiausiai jūsų spausdintuvas vėl pradės draugiškai bendradarbiauti su kasetėmis.

The post Spausdintuvas nerodo kasetės: ką daryti? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.