Giljotina \u2013 tikriausiai vienas i\u0161 labiausiai atpa\u017e\u012fstam\u0173 egzekucij\u0173 \u012franki\u0173 istorijoje. Vien jos pavadinimas sukelia nerim\u0105, o mintys nukelia \u012f Pranc\u016bzijos revoliucijos laikotarp\u012f, kai \u0161is \u012frenginys dirbo beveik be pertraukos. Ta\u010diau u\u017e \u0161ios bauginan\u010dios reputacijos slypi \u012fdomus technologinis sprendimas, kuris savo laikais buvo laikomas… humani\u0161kesniu. Taip, skamba keistai, bet b\u016btent taip ir buvo.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 giljotinos atsiradim\u0105 egzekucijos b\u016bdavo tikrai siaubingos. Kirtikai ne visada buvo profesional\u016bs, kirviai \u2013 a\u0161tr\u016bs, o nuteistieji kartais kent\u0117davo kelias minutes ar net ilgiau. Viduram\u017ei\u0173 Europoje galvos nukirsdavo kir\u010diais, ir kartais tam reik\u0117davo keli\u0173 bandym\u0173. Istoriniai \u0161altiniai mini atvejus, kai budeliai tur\u0117davo smogti penkis ar net de\u0161imt kart\u0173. Giljotina tur\u0117jo tai pakeisti \u2013 u\u017etikrinti greit\u0105, tiksli\u0105 ir (bent teori\u0161kai) beveik momentin\u0119 mirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Nors \u012frenginys pavadintas daktaro Josepho-Ignace’o Guillotin’o vardu, jis n\u0117ra tikrasis i\u0161rad\u0117jas. Guillotin’as buvo pranc\u016bz\u0173 gydytojas ir Nacionalin\u0117s asambl\u0117jos narys, kuris 1789 metais pasi\u016bl\u0117, kad visos egzekucijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti vykdomos mechanizuotu b\u016bdu, nepriklausomai nuo nusikalt\u0117lio socialin\u0117s pad\u0117ties. Iki tol kilmingieji paprastai b\u016bdavo nukirsdinami (kas laikyta garbingesne mirtimi), o paprasti \u017emon\u0117s \u2013 pakarti ar sudeginti.<\/p>\n\n\n\n
Pats mechanizmas buvo sukurtas chirurgo Antoine’o Louis ir vokie\u010di\u0173 in\u017einieriaus Tobiaso Schmidto. Louis pasi\u016bl\u0117 technin\u0119 konstrukcij\u0105, o Schmidtas pagamino pirm\u0105j\u012f veikiant\u012f prototip\u0105. Beje, i\u0161 prad\u017ei\u0173 pranc\u016bzai \u0161\u012f \u012frengin\u012f vadino „Louison” arba „Louisette” \u2013 pagal tikrojo k\u016br\u0117jo pavard\u0119. Tik v\u0117liau \u012fsigal\u0117jo pavadinimas „guillotine”, nors pats Guillotin’as ir jo \u0161eima buvo ne itin laimingi d\u0117l tokios „garb\u0117s”.<\/p>\n\n\n\n
Pana\u0161\u016bs \u012frenginiai, ties\u0105 sakant, egzistavo ir anks\u010diau. Italijoje XVI am\u017eiuje naudota „mannaia”, \u0160kotijoje \u2013 „Scottish Maiden”, o Vokietijoje \u2013 „Fallbeil”. Taigi pranc\u016bzai i\u0161 esm\u0117s patobulin\u0119s ir populiarin\u0119s jau egzistavusi\u0105 id\u0117j\u0105, o ne i\u0161rado k\u0105 nors visi\u0161kai naujo.<\/p>\n\n\n\n
Giljotinos konstrukcija i\u0161 esm\u0117s paprasta, bet efektyvi. Du vertikal\u016bs mediniai arba metaliniai stulpai, tarp kuri\u0173 slysta sunkus \u012fstri\u017eai nu\u0161lifuotas peilis. Apa\u010dioje \u2013 mediena su pusapskrite i\u0161pjova galvai ir kita \u2013 kaklui. Vir\u0161uje \u2013 sunkus metalinis a\u0161menys, da\u017eniausiai sv\u0117r\u0119s apie 40 kilogram\u0173, kartais net daugiau.<\/p>\n\n\n\n
Veikimo principas grind\u017eiamas gravitacija ir impulso j\u0117ga. Kai atleid\u017eiamas fiksavimo mechanizmas, sunkus peilis laisvai krenta i\u0161 ma\u017edaug 2-3 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. Krisdamas jis \u012fgauna pagreit\u012f ir sm\u016bgio momentu pasiekia apie 7 metrus per sekund\u0119 greit\u012f. Tokia kinetin\u0117 energija kartu su a\u0161triu \u012fstri\u017eu a\u0161menimis u\u017etikrina, kad stuburo smegenys ir pagrindin\u0117s arterijos b\u016bt\u0173 perkirstos akimirksniu.<\/p>\n\n\n\n
\u012edomu tai, kad a\u0161menys buvo \u012fstri\u017eas \u2013 ne statmenas. Tai ne estetinis pasirinkimas. \u012estri\u017eas pj\u016bvis veikia pana\u0161iai kaip pjautuvo a\u0161menys \u2013 ne tik spaud\u017eia, bet ir „pjauna” audin\u012f. Tai suma\u017eina reikaling\u0105 j\u0117g\u0105 ir padidina efektyvum\u0105. In\u017einerinis sprendimas, kuris, deja, buvo pritaikytas tokiam bauginan\u010diam tikslui.<\/p>\n\n\n\n
Pranc\u016bzijos revoliucijos metu, ypa\u010d per vadinam\u0105j\u012f Teroro laikotarp\u012f (1793-1794), giljotina tapo siaubingo efektyvumo simboliu. Pary\u017eiuje, Revoliucijos aik\u0161t\u0117je (dabar Concorde aik\u0161t\u0117), ji veik\u0117 beveik kasdien. Istorikai skai\u010diuoja, kad per vien\u0105 m\u0117nes\u012f gal\u0117jo b\u016bti nukirsdintos kelios de\u0161imtys \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pats garsiausias giljotinos „klientas” turb\u016bt buvo karalius Liudvikas XVI, nukirsdintas 1793 met\u0173 sausio 21 dien\u0105. Jo \u017emona Marija Antuanet\u0117 sek\u0117 paskui j\u012f t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 spal\u012f. Ta\u010diau revoliucijos vadai patys nei\u0161veng\u0117 savo sukurtos ma\u0161inos \u2013 Robespierre’as ir jo bendra\u017eygiai 1794 metais taip pat baig\u0117 savo dienas po giljotinos a\u0161menimis.<\/p>\n\n\n\n
Per vis\u0105 Teroro laikotarp\u012f Pranc\u016bzijoje buvo nukirsdinta apie 16-17 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tai gana tiksl\u016bs skai\u010diai, nes revoliucionieriai buvo kruop\u0161t\u016bs biurokratai \u2013 kiekviena egzekucija buvo u\u017eregistruota. Kai kuriomis dienomis Pary\u017eiuje b\u016bdavo nukirsdinama po 20-30 \u017emoni\u0173 per dien\u0105. Giljotina tapo ne tik bausm\u0117s \u012frankiu, bet ir politin\u0117s propagandos elementu \u2013 vie\u0161os egzekucijos tur\u0117jo \u012fbauginti prie\u0161us ir parodyti revoliucijos gali\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u010cia prasideda nemaloni tema. Giljotinos k\u016br\u0117jai tik\u0117jo, kad mirtis yra momentin\u0117 \u2013 smegenys netenka deguonies tiekimo ir s\u0105mon\u0117 i\u0161nyksta per kelias sekundes. Ta\u010diau XVIII-XIX am\u017eiuje kilo diskusij\u0173, ar nukirsdinta galva dar kur\u012f laik\u0105 i\u0161laiko s\u0105mon\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Yra istorini\u0173 prane\u0161im\u0173 apie tai, kad nukirsdintos galvos dar mirk\u010diojo, judino l\u016bpas ar net reagavo \u012f dirgiklius. Vienas i\u0161 garsesni\u0173 atvej\u0173 \u2013 Charlotte Corday, kuri nu\u017eud\u0117 revoliucionieri\u0173 Marat\u0105. Pasakojama, kad po egzekucijos budelis pak\u0117l\u0117 jos galv\u0105 u\u017e plauk\u0173 ir pliauk\u0161tel\u0117jo per skruost\u0105 \u2013 liudininkai tvirtino, kad veidas paraudo ir i\u0161rai\u0161ka pasikeit\u0117, tarsi reaguodama \u012f \u012f\u017eeidim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iuolaikin\u0117 medicina mano, kad s\u0105moningas suvokimas po nukirsdinimo gali i\u0161likti apie 2-7 sekundes, kol smegenys patiria deguonies bad\u0105. Tai trumpas laikas, bet vis tiek… pakankamas, kad galva „suprast\u0173”, kas atsitiko. Eksperimentai su \u017eiurk\u0117mis ir kitais gyv\u016bnais parod\u0117, kad smegen\u0173 aktyvumas nei\u0161nyksta akimirksniu. Taigi „humani\u0161kumo” klausimas lieka diskutuotinas.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis mano, kad giljotina \u2013 tai XVIII-XIX am\u017ei\u0173 reikalas, bet ties\u0105 sakant, ji buvo naudojama Pranc\u016bzijoje iki… 1977 met\u0173. Taip, 1977-aisiais! Paskutin\u0117 egzekucija \u012fvyko rugs\u0117jo 10 dien\u0105, kai buvo nukirsdintas Hamida Djandoubi, nuteistas u\u017e kankinim\u0105 ir \u017emog\u017eudyst\u0119. Tai rei\u0161kia, kad giljotina buvo naudojama tuo pa\u010diu metu, kai \u017emon\u0117s klaus\u0117si „Star Wars” muzikos ir \u017ei\u016br\u0117jo spalvot\u0105 televizij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Pranc\u016bzija panaikino mirties bausm\u0119 tik 1981 metais, kai prezidentu tapo Fran\u00e7ois Mitterrand. Iki tol giljotina buvo oficialus egzekucij\u0173 metodas, nors pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais egzekucijos vyko u\u017e kal\u0117jimo sien\u0173, o ne vie\u0161ai.<\/p>\n\n\n\n
Kitos \u0161alys taip pat naudojo pana\u0161ius \u012frenginius. Vokietijoje „Fallbeil” buvo naudojama net naci\u0173 Vokietijoje \u2013 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, \u012fskaitant pasiprie\u0161inimo narius, buvo nukirsdinti per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. Paskutin\u0117 egzekucija Vokietijoje giljotina \u012fvyko 1949 metais Ryt\u0173 Vokietijoje.<\/p>\n\n\n\n
Per daugiau nei 180 met\u0173 naudojimo giljotina patyr\u0117 \u012fvairi\u0173 patobulinim\u0173. Ankstyvieji modeliai buvo visi\u0161kai mediniai, v\u0117liau stulpai tapo metaliniai, o slydimo mechanizmas \u2013 tikslesnis. Kai kuriuose modeliuose buvo prid\u0117tos spyruokl\u0117s, kurios dar labiau pagreitindavo a\u0161men\u0173 kritim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
A\u0161men\u0173 forma taip pat evoliucionavo. Ankstyvieji buvo \u012fstri\u017eai nupjauti vienu kampu, v\u0117liau i\u0161bandyti \u012fvair\u016bs kampai ir formos. Pranc\u016bzai net atliko „mokslinius” tyrimus su gyv\u016bnais (da\u017eniausiai avimis), kad nustatyt\u0173 optimal\u0173 a\u0161men\u0173 kamp\u0105 ir svor\u012f. Baisu pagalvoti, bet tai buvo rimti in\u017eineriniai tyrimai.<\/p>\n\n\n\n
Kai kuriose kolonijose, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bz\u0173 Indokinijoje ir Al\u017eyre, buvo naudojamos mobilios giljotinos \u2013 jos gal\u0117jo b\u016bti i\u0161ardytos ir perve\u017etos \u012f skirtingas vietas. Tai rodo, kaip prakti\u0161kai pranc\u016bzai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u0161\u012f \u012frengin\u012f \u2013 ne kaip \u012f bauginant\u012f simbol\u012f, bet kaip \u012f funkcin\u012f \u012frank\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Giljotina paliko nei\u0161dildom\u0105 p\u0117dsak\u0105 kult\u016broje. Ji minima nesuskai\u010diuojamuose romanuose, filmuose, dainose. Charles Dickens’o „Dviej\u0173 miest\u0173 pasakojimas” \u2013 vienas garsiausi\u0173 literat\u016bros k\u016brini\u0173, kuriame giljotina vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f. Filmuose ji da\u017enai naudojama kaip Pranc\u016bzijos revoliucijos simbolis.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iandien autenti\u0161kos giljotinos yra eksponuojamos muziejuose. Pary\u017eiaus policijos muziejuje galima pamatyti tikr\u0105 XIX am\u017eiaus giljotin\u0105. Madame Tussauds va\u0161k\u0173 muziejuje Londone yra rekonstrukcija su va\u0161ko fig\u016bromis. \u0160ie eksponatai kelia diskusij\u0173 \u2013 ar eti\u0161kai demonstruoti tokius mirties \u012frankius? Ar tai istorijos i\u0161saugojimas, ar morbidi\u0161kumas?<\/p>\n\n\n\n
\u012edomu tai, kad kai kuriose \u0161alyse \u017eodis „giljotina” \u012fgavo metaforin\u0119 reik\u0161m\u0119. Parlamente „giljotina” rei\u0161kia debat\u0173 nutraukimo proced\u016br\u0105. Popierin\u0117s giljotinos \u2013 \u012frenginiai popieriui pjauti \u2013 taip pat pavadinti \u0161iuo vardu d\u0117l pana\u0161aus veikimo principo.<\/p>\n\n\n\n
\u017dvelgiant \u012f giljotinos istorij\u0105, susiduriame su keista ironija. \u012erenginys, sukurtas b\u016bti „humani\u0161kesniu” nei ankstesni egzekucij\u0173 metodai, tapo masinio \u017eudymo simboliu. Technologija, kuri tur\u0117jo suma\u017einti kan\u010dias, buvo panaudota efektyvumui maksimizuoti \u2013 ne gailestingumui, o na\u0161umui.<\/p>\n\n\n\n
Giljotinos mechanizmas veikia pagal paprastus fizikos d\u0117snius \u2013 gravitacija, kinetin\u0117 energija, pjovimo mechanika. Bet jos poveikis visuomenei buvo daug sud\u0117tingesnis. Ji pakeit\u0117 po\u017ei\u016br\u012f \u012f mirties bausm\u0119, \u012f valstyb\u0117s gali\u0105, \u012f tai, kaip technologija gali b\u016bti panaudota prie\u0161 \u017emones.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iandien, kai dauguma Europos \u0161ali\u0173 yra panaikinusios mirties bausm\u0119, giljotina primena ne tik Pranc\u016bzijos revoliucijos laikotarp\u012f, bet ir platesn\u0119 \u017emonijos istorij\u0105 \u2013 kaip mes elgiam\u0117s su tais, kuriuos laikome nusikalt\u0117liais, kaip technologijas naudojame bausm\u0117ms vykdyti, ir kur yra riba tarp teisingumo ir ker\u0161to.<\/p>\n\n\n\n
Giljotinos istorija \u2013 tai ne tik mechanizmo apra\u0161ymas. Tai pasakojimas apie tai, kaip visuomen\u0117 bando racionalizuoti mirt\u012f, kaip in\u017einerija susiduria su etika, ir kaip net geriausiomis intencijomis sukurti \u012frankiai gali tapti siaubo simboliais. Galb\u016bt svarbiausia pamoka yra ta, kad jokia technologija negali padaryti mirties „humani\u0161kos” \u2013 ji gali tik padaryti j\u0105 efektyvesn\u0119, o tai, kaip paai\u0161k\u0117ja, n\u0117ra tas pats dalykas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kai mechanika susitiko su mirtimi Giljotina \u2013 tikriausiai vienas i\u0161 labiausiai atpa\u017e\u012fstam\u0173 egzekucij\u0173 \u012franki\u0173 istorijoje. Vien jos pavadinimas sukelia nerim\u0105,…<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":5620,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_uag_custom_page_level_css":"","footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-5621","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","wpcat-1-id"],"yoast_head":"\n