Sėdi vakare ant sofos, nori perjungti kanalą ar padidinti garsą, spaudai mygtukus, o televizorius – nei krust, nei mikst. Pažįstama situacija, tiesa? Televizoriaus pultelis neveikia – tai viena iš tų smulkių, bet nepaprastai erzinančių buitinių problemų, kuri sugadina visą vakaro nuotaiką. Gera žinia ta, kad dažniausiai problema nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir ją galima išspręsti be techniko pagalbos.

Pulteliai yra paprasti įrenginiai, bet jų veikimas priklauso nuo kelių komponentų, kurie turi veikti sinchroniškai. Infraraudonųjų spindulių (IR) pulteliai – o tokie yra dauguma namų televizorių pultelių – perduoda signalus naudodami šviesą, kurią žmogaus akis nemato. Kai spaudžiate mygtuką, pultelyje esantis mikroschemas sugeneruoja specifinį kodą, kuris moduliuojamas į IR šviesą ir išsiunčiamas per LED diodą pultelio priekyje. Televizoriaus jutiklis priima šį signalą ir atitinkamai reaguoja.

Pirmieji žingsniai diagnozuojant problemą

Prieš skubant į parduotuvę naujo pultelio, verta atlikti keletą paprastų testų. Pirmas ir pats akivaizdiausias – baterijos. Skamba banaliai, bet statistiškai apie 70% visų pultelių gedimų yra susiję būtent su išsekusiomis baterijomis. Net jei pultelis veikė vakar, baterijos gali išsikvėpti netikėtai greitai, ypač jei naudojate pigias ar senas baterijas.

Išimkite baterijas ir pažiūrėkite į jas atidžiai. Ar matote korozijos žymių – baltų ar žalsvų nuosėdų? Tai reiškia, kad baterijos pradėjo tekėti ir galėjo sugadinti kontaktus pultelio viduje. Jei baterijos atrodo normaliai, įdėkite naujas ir patikrinkite, ar pultelis pradėjo veikti. Svarbus niuansas – naudokite tos pačios rūšies baterijas (visas šarmines arba visas ličio), nemaišykite senų su naujomis.

Antras testas, kurį galite atlikti namuose – fotoaparato triukas. Įjunkite telefono kamerą ir nukreipkite pultelį tiesiai į objektyvą. Spausdami bet kurį mygtuką, turėtumėte pamatyti mažą violetinį ar baltą švytėjimą pultelio priekyje esančiame diode. Jei matote šviesą – pultelis siunčia signalą, vadinasi problema gali būti televizoriaus jutiklyje. Jei šviesos nėra – problema tikrai pultelyje.

Kai problema glūdi kontaktuose

Pulteliai yra mechaniniai įrenginiai, kuriuos naudojame kasdien, todėl natūralu, kad jie susidėvi. Viena dažniausių problemų – prastas kontaktas tarp baterijos ir pultelio kontaktų. Tai ypač aktualu, jei pultelis kartais veikia, o kartais ne, arba reikia stipriau paspausti mygtukus.

Atidarykite baterijos skyrių ir pažiūrėkite į metalines kontaktų plokšteles. Jos turėtų būti švarios ir blizgančios. Jei matote tamsias dėmes, žalią ar baltą apnašą, kontaktai yra oksidavęsi arba užteršti. Galite juos nuvalyti keliais būdais: švelniai patrinkite smulkiu šlifavimo popieriumi, naudokite vatinį pagaliuką, suvilgytą izopropilo alkoholiu (ne vandeniu!), arba specialų kontaktų valiklį.

Baterijos spyruoklės taip pat gali deformuotis laikui bėgant. Jei jos atrodo suspaustos ar išlenktos, galite atsargiai jas pakelti adatos ar mažų replių pagalba, kad jos geriau spaudžia bateriją. Tik būkite atsargūs – per daug sulenkę galite jas nulaužti.

Mygtukų kontaktų valymas – gilesnė diagnostika

Jei baterijos ir jų kontaktai tvarkoje, bet pultelis vis tiek neveikia arba veikia tik kai kurie mygtukai, problema greičiausiai slypi pačiuose mygtukuose. Kiekvieną kartą paspaudus mygtuką, guminė membrana suspaudžia du kontaktus spausdintinėje plokštėje, uždarydama elektros grandinę. Laikui bėgant, nuo pirštų riebalų, dulkių ir kitų nešvarumų šie kontaktai gali tapti izoliuoti.

Pultelio ardymas nėra sudėtingas, bet reikia būti atsargiems. Paprastai pultelis laikomas kartu varžtais (dažnai paslėptais po baterijos skyriaus lipdukais) arba plastmasiniais fiksatoriais. Švelniai atidarykite korpusą – geriausia naudoti plastikinę kortelę ar specialų atidarymo įrankį, kad nesugadintumėte plastiko.

Viduje rasite spausdintinę plokštę su elektroniniais komponentais ir guminę klaviatūrą su mygtukais. Ant guminės dalies apačios matysite pilkus ar juodus apskritus plotus – tai laidūs kontaktai. Jei jie atrodo nublukę ar nešvarūs, nuvalykite juos izopropilo alkoholiu ir švariu audiniu. Taip pat nuvalykite atitinkamas vietas spausdintinėje plokštėje – ten, kur liečiasi guminiai kontaktai.

Kai problema elektroninė

Kartais pultelis nustoja veikti po kritimo ar po to, kai ant jo kas nors išsiliejо. Skystis – vienas didžiausių pultelių priešų. Net nedidelis kiekis kavos, arbatos ar limonado gali sukelti trumpąjį jungimą arba sukurti laidžius tiltelius tarp kontaktų, dėl kurių pultelis elgiasi keistai – siunčia neteisingus signalus arba veikia chaotiškai.

Jei įtariate, kad į pultelį pateko skysčio, kuo greičiau išimkite baterijas. Tai apsaugos nuo tolesnių pažeidimų. Tada atidarykite pultelį ir apžiūrėkite visas dalis. Jei matote skysčio žymių, visa plokštę reikia nuvalyti izopropilo alkoholiu (ne vandeniu ir ne spiritu!). Naudokite senų dantų šepetėlį švelniai nuvalyti visus komponentus. Leiskite visam išdžiūti mažiausiai 24 valandas prieš bandydami vėl naudoti.

Kritimas gali pažeisti kvarcinį rezonatorių – mažą sidabrinį komponentą plokštėje, atrodantį kaip mažas metalinis cilindriukas. Jei jis sutrūkęs ar atsilipęs, pultelis neveiks, ir deja, tokio gedimo pataisyti namuose praktiškai neįmanoma. Taip pat patikrinkite, ar IR LED diodas (paprastai skaidrus ar tamsiai mėlynas komponentas pultelio priekyje) gerai pritvirtintas ir nepažeistas.

Televizoriaus jutiklio problemos

Jei nustatėte, kad pultelis siunčia signalą (matėte šviesą per telefono kamerą), bet televizorius nereaguoja, problema gali būti pačiame televizoriuje. IR jutiklis paprastai yra mažas tamsus langelis televizoriaus priekyje, dažniausiai apačioje arba šone.

Pirmiausia patikrinkite, ar niekas neužstoja šio jutiklio. Kartais garso kolonėlės, gėlės ar kiti daiktai gali blokuoti signalą. Taip pat stipri saulės šviesa ar kiti IR šaltiniai (pvz., tam tikros lempos) gali trukdyti signalui. Pabandykite užtamsinti kambarį ir patikrinti, ar pultelis veikia.

Dulkės ir nešvarumai ant jutiklio taip pat gali sukelti problemų. Švelniai nuvalykite jutiklio sritį švariu, sausu audiniu. Jei televizorius vis dar nereaguoja, bet kitaip veikia normaliai (per mygtukus ant korpuso arba per išmanųjį telefoną), jutiklis gali būti sugadęs ir reikės techniko pagalbos.

Universalūs pulteliai ir alternatyvos

Jei nustatėte, kad jūsų originalus pultelis tikrai sugedo ir remontuoti jo neverta, turite keletą variantų. Universalūs pulteliai yra nebrangi alternatyva, kainuojanti nuo kelių iki keliolikos eurų. Jie gali būti suprogramuoti veikti su dauguma televizorių markių – paprastai reikia įvesti specifinį kodą jūsų televizoriaus modeliui arba naudoti automatinį paieškos režimą.

Šiuolaikinė alternatyva – išmaniosios telefonų programėlės. Jei turite išmanųjį televizorių, prijungtą prie namų tinklo, galite valdyti jį per Wi-Fi naudodami gamintojo programėlę. Tai patogus sprendimas, nes telefoną dažniausiai turite po ranka. Kai kurie telefonai (ypač kai kurie Android modeliai) turi integruotą IR siųstuvą ir gali veikti kaip universalus pultelis net su senesniais televizoriais.

Dar viena galimybė – HDMI-CEC funkcija. Jei jūsų televizorius ir prijungti įrenginiai (pvz., žaidimų konsolė, Blu-ray grotuvas) palaiko šią technologiją, galite valdyti televizorių per prijungto įrenginio pultelį. Reikia tik įjungti HDMI-CEC nustatymuose (skirtingi gamintojai vadina ją skirtingai: Samsung – Anynet+, LG – SimpLink, Sony – Bravia Sync).

Kaip pratęsti pultelio gyvenimą

Pulteliai nėra amžini, bet galite žymiai pratęsti jų tarnavimo laiką laikydamiesi kelių paprastų taisyklių. Pirma, naudokite kokybiškas baterijas ir keiskite jas reguliariai – geriau pakeisti veikiančias baterijas kas pusmetį, nei laukti, kol jos ims tekėti ir sugadins pultelį. Jei ilgai nenaudosite pultelio, išimkite baterijas visiškai.

Saugokite pultelį nuo kritimų ir smūgių. Skamba akivaizdžiai, bet kaip dažnai pultelis nukrisdavo nuo sofos rankos ar buvo užmestas ant stalo? Kiekvienas smūgis trumpina jo gyvenimą. Galite įsigyti silikoninį dėklą – jis apsaugo nuo smūgių ir kartu neleidžia pulteliui slysti.

Laikykite pultelį švarų. Periodiškai nuvalykite jį drėgna šluoste (ne permirkusia!), ypač aplink mygtukus, kur kaupiasi nešvarumai. Venkite valgyti laikydami pultelį rankose – trupiniai ir riebalai yra pagrindiniai mygtukų kontaktų priešai.

Kai laikas atsisveikinti su senuoju pulteliu

Kartais, nepaisant visų pastangų, pultelis tiesiog pasiekia savo gyvenimo pabaigą. Jei išbandėte visus diagnostikos žingsnius – pakeitėte baterijas, nuvalėte kontaktus, patikrinote IR signalą – ir niekas nepadeda, greičiausiai sugedo vienas iš elektroninių komponentų. Tokiu atveju remontas dažniausiai nėra ekonomiškai naudingas, nes naujas universalus pultelis kainuoja panašiai arba net pigiau nei remonto darbas.

Tačiau prieš išmesdami seną pultelį, pamąstykite apie tinkamą utilizavimą. Pulteliai yra elektroninės atliekos ir turėtų būti perduodami į specialius surinkimo punktus, o ne išmetami į bendrą šiukšlių dėžę. Daugelyje elektronikos parduotuvių yra surinkimo konteineriai mažai elektronikai.

Jei jūsų pultelis buvo originalus ir retesnis, verta paieškoti tiksliai tokio paties modelio internete – dažnai galima rasti naudotų pultelių už prieinamą kainą. Originalūs pulteliai paprastai turi daugiau funkcijų nei universalūs ir veikia patikimiau. Tiesa, perkant naudotą pultelį, rizikuojate gauti tokį, kuris greitai gali sugesti, todėl pirkite iš patikimų pardavėjų, kurie leidžia grąžinti prekę.

Pultelio diagnostika nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir sistemingo požiūrio. Dauguma problemų yra mechaninės ar susijusios su paprastu nešvarumu, todėl su nedidelėmis pastangomis galite sutaupyti pinigų ir pratęsti savo pultelio gyvenimą. O jei visgi reikia naujo – bent jau žinosite, kaip jį prižiūrėti, kad tarnautų kuo ilgiau.

The post Neveikiančio televizoriaus pultelio diagnostika ir remontas appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Pirmą kartą susiduriate su pranešimu apie televizoriaus programinės įrangos atnaujinimą ir galvojate, ar tai tikrai būtina? Suprantu – dar prieš dešimtmetį televizoriai buvo paprasčiausi prietaisai, kuriems jokių atnaujinimų nereikėjo. Dabar situacija pasikeitė kardinaliai. Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai yra iš esmės dideli kompiuteriai su ekranu, o kaip ir bet kuriam kompiuteriui, jiems reikia reguliarių programinės įrangos patobulinimų.

Programinės įrangos atnaujinimai gali išspręsti įvairias problemas – nuo vaizdo ir garso kokybės patobulinimų iki saugumo spragų užtaisymo. Kartais atnaujinimai prideda visiškai naujas funkcijas, kurios nebuvo prieinamos perkant televizorių. Pavyzdžiui, gali atsirasti naujų srautinio turinio programėlių palaikymas, pagerėti valdymo sąsaja ar net pasikeisti meniu dizainas.

Saugumo aspektas taip pat labai svarbus. Kaip ir kompiuteriai, išmanieji televizoriai gali būti pažeidžiami kibernetinių atakų. Gamintojai nuolat stebi galimas grėsmes ir išleidžia atnaujinimus, kurie apsaugo jūsų prietaisą nuo nepageidaujamo įsibrovimo. Taigi atnaujinimų ignoravimas gali palikti jūsų televizorių pažeidžiamą.

Automatinis atnaujinimas – paprasčiausias kelias

Dauguma šiuolaikinių televizorių turi automatinio atnaujinimo funkciją, kuri yra patogiausia. Kai ši funkcija įjungta, televizorius pats prisijungia prie gamintojo serverių, patikrina, ar yra naujų atnaujinimų, ir juos įdiegia – dažniausiai naktį, kai televizorių nenaudojate.

Norėdami įjungti automatinį atnaujinimą, paprastai turite eiti į nustatymus. Kelias gali skirtis priklausomai nuo gamintojo, bet dažniausiai tai atrodo maždaug taip: Nustatymai → Palaikymas → Programinės įrangos atnaujinimas → Automatinis atnaujinimas. Samsung televizoriuose šią funkciją rasite skiltyje „Support” arba „Palaikymas”, LG televizoriuose – „General” arba „Bendri nustatymai”, Sony – „System Software Update” arba „Sistemos programinės įrangos atnaujinimas”.

Verta žinoti, kad automatiniam atnaujinimui televizorius turi būti prijungtas prie interneto. Net jei išjungiate televizorių nuotolinio valdymo pulteliu, jis iš tikrųjų lieka budėjimo režime ir gali atlikti atnaujinimus. Tačiau jei visiškai atjungiate jį nuo elektros tinklo, automatinis atnaujinimas neveiks.

Kai kurie žmonės bijo automatinių atnaujinimų, manydami, kad jie gali „sugadinti” televizorių. Iš tiesų tokių atvejų pasitaiko labai retai, o gamintojai prieš išleisdami atnaujinimus juos kruopščiai testuoja. Vis dėlto, jei esate atsargus, galite rinktis rankinį atnaujinimą ir palaukti kelias dienas po naujo atnaujinimo išleidimo – taip pamatysite, ar kiti vartotojai nesusiduria su problemomis.

Rankinis atnaujinimas per internetą

Jei automatinis atnaujinimas neįjungtas arba norite patys kontroliuoti procesą, galite atnaujinti televizorių rankiniu būdu. Tai nesudėtinga, tik reikia žinoti, kur ieškoti reikiamų nustatymų.

Pirmiausia įsitikinkite, kad televizorius prijungtas prie interneto – per Wi-Fi arba Ethernet kabelį. Interneto ryšys turi būti stabilus, nes atnaujinimo failai gali būti gana dideli – nuo kelių dešimčių megabaitų iki kelių gigabaitų. Jei atnaujinimas nutrūks dėl interneto sutrikimo, gali kilti problemų.

Eikite į televizoriaus nustatymus ir ieškokite skyriaus, susijusio su palaikymu, sistema arba programine įranga. Samsung televizoriuose tai paprastai „Settings → Support → Software Update → Update Now”. LG televizoriuose – „Settings → All Settings → General → About This TV → Check for Updates”. Sony televizoriuose – „Help → System Software Update”. Philips televizoriuose – „Settings → Update Software”.

Kai pasirinksite atnaujinimo parinktį, televizorius susisieks su gamintojo serveriais ir patikrins, ar yra naujesnė programinės įrangos versija. Jei yra, pamatysite pranešimą su informacija apie atnaujinimą ir galimybe jį įdiegti. Perskaitykite, kas bus pakeista – kartais gamintojai nurodo, kokius patobulinimus ar pataisymus atnaujinimas apima.

Prieš pradedant atnaujinimą, televizorius dažniausiai įspėja, kad proceso metu negalima jo išjungti. Tai labai svarbu – jei atnaujinimas bus nutrauktas, televizorius gali nustoti veikti ir teks kreiptis į servisą. Atnaujinimo procesas paprastai užtrunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Televizorius gali kelis kartus persikrauti – tai normalu.

Atnaujinimas naudojant USB atmintinę

Kartais interneto ryšys yra per lėtas arba nestabilus, o galbūt televizorius iš viso nėra prijungtas prie interneto. Tokiais atvejais galite atnaujinti programinę įrangą naudodami USB atmintinę. Šis metodas šiek tiek sudėtingesnis, bet visiškai įmanomas.

Pirmiausia turite rasti ir atsisiųsti tinkamą programinės įrangos failą. Eikite į gamintojo svetainę ir ieškokite palaikymo arba atsisiuntimų skilties. Jums reikės žinoti tikslų savo televizoriaus modelį – jis paprastai nurodytas ant lipduko televizoriaus galinėje pusėje arba nustatymuose. Modelio numeris gali atrodyti kažkaip taip: UE55RU7172, OLED55C9PLA ar panašiai.

Gamintojo svetainėje įveskite modelio numerį ir ieškokite programinės įrangos atnaujinimų. Atsisiųskite naujausią versiją į kompiuterį. Failas dažniausiai bus suarchyvuotas (.zip arba .rar formatu), todėl jį reikės išarchyvuoti. Kai kurie gamintojai pateikia specialią instrukciją, kaip paruošti USB atmintinę – atidžiai ją perskaitykite.

USB atmintinė turi būti suformatuota FAT32 failų sistemoje. Tai svarbu, nes televizoriai dažniausiai nepalaiko kitų failų sistemų. Jei jūsų atmintinė suformatuota NTFS arba exFAT, turėsite ją performatuoti. Atminkite, kad formatavimas ištrins visus duomenis atmintinėje, todėl prieš tai juos išsaugokite.

Nukopijuokite atnaujinimo failą į USB atmintinę. Kai kurie gamintojai reikalauja, kad failas būtų atmintinės šakniniame kataloge, o ne kokiame nors aplanke. Saugiai išimkite atmintinę iš kompiuterio ir įkiškite į televizoriaus USB jungtį.

Dabar eikite į televizoriaus nustatymus ir pasirinkite programinės įrangos atnaujinimą per USB. Televizorius nuskaitys atmintinę, ras atnaujinimo failą ir pasiūlys jį įdiegti. Procesas panašus kaip ir atnaujinant per internetą – televizorius persikraus kelis kartus, o jūs negalite jo išjungti.

Ką daryti, jei kažkas nutiko ne taip

Nors atnaujinimo procesas paprastai vyksta sklandžiai, kartais gali kilti problemų. Pažiūrėkime, kaip elgtis įvairiose situacijose.

Jei atnaujinimas „užstrigo” ir ilgai nieko nevyksta, nepulkite iškart išjunginėti televizoriaus. Kai kurie atnaujinimai gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi, ypač jei failai dideli. Palaukite bent 30-60 minučių. Jei po valandos vis dar nieko nevyksta ir ekrane nėra jokio progreso indikatoriaus, tuomet galite bandyti išjungti ir vėl įjungti televizorių.

Kartais po atnaujinimo televizorius gali veikti lėčiau arba atsirasti naujų problemų. Tokiu atveju pabandykite atlikti gamyklinių nustatymų atkūrimą (factory reset). Tai ištrins visus jūsų asmeninius nustatymus, bet dažnai išsprendžia problemas, atsiradusias po atnaujinimo. Prieš tai užsirašykite savo Wi-Fi slaptažodžius ir kitus svarbius nustatymus.

Jei televizorius visiškai nenori įsijungti po nesėkmingo atnaujinimo, turite kreiptis į serviso centrą. Bandyti patiems taisyti tokią problemą nerekomenduoju – galite dar labiau pakenkti. Jei televizorius dar garantinis, remontas turėtų būti nemokamas.

Kai kurie žmonės skundžiasi, kad po atnaujinimo televizorius pradėjo veikti lėčiau arba pasikeitė sąsaja. Deja, tai kartais nutinka – gamintojai optimizuoja programinę įrangą naujesniems modeliams, o senesni gali šiek tiek nukentėti. Jei tai labai trukdo, galite pabandyti ieškoti informacijos, ar įmanoma grįžti prie senosios programinės įrangos versijos, nors dauguma gamintojų tokios galimybės nepalaiko.

Skirtingų gamintojų ypatumai

Kiekvienas televizorių gamintojas turi savo programinės įrangos atnaujinimo ypatumų, todėl verta žinoti, ko tikėtis nuo konkrečios markės.

Samsung televizoriai paprastai atnaujinami gana dažnai, ypač naujesni modeliai. Jų atnaujinimo procesas paprastas ir intuityvus. Samsung Smart TV naudoja Tizen operacinę sistemą, kuri reguliariai tobulinama. Vienas iš privalumų – Samsung dažnai prideda naujas funkcijas net senesniems modeliams. Atnaujinimus galite rasti skiltyje „Support” arba „Palaikymas”.

LG televizoriai su WebOS sistema taip pat reguliariai gauna atnaujinimus. LG yra žinoma tuo, kad jų atnaujinimai dažnai pagerina vaizdą ir garsą, ypač OLED modeliuose. Atnaujinimo procesas paprastas, o automatinis atnaujinimas veikia patikimai. LG taip pat leidžia patikrinti programinės įrangos versiją skiltyje „About This TV”.

Sony televizoriai dažniausiai naudoja Android TV operacinę sistemą, todėl gauna ne tik Sony, bet ir Google atnaujinimus. Tai reiškia, kad atnaujinimai gali būti dažnesni, bet kartais ir sudėtingesni. Android TV atnaujinimai gali būti didesni ir užtrukti ilgiau nei kitų gamintojų.

Philips televizoriai taip pat dažnai naudoja Android TV, nors kai kurie modeliai turi savo sistemą. Atnaujinimo procesas panašus kaip Sony televizoriuose. Philips yra žinoma Ambilight funkcija, kuri taip pat tobulinama per programinės įrangos atnaujinimus.

Senesni arba pigesni televizoriai gali negauti atnaujinimų taip dažnai kaip flagmanai. Gamintojai paprastai palaiko modelius 3-5 metus po jų išleidimo, po to atnaujinimai tampa reti arba visai nutrūksta.

Kaip išvengti problemų ir optimizuoti procesą

Yra keletas praktinių patarimų, kurie padės sklandžiai atnaujinti televizorių ir išvengti galimų problemų.

Visada atnaujinkite televizorių tada, kai tikrai juo nesinaudosite ilgesnį laiką. Geriausias metas – prieš miegą arba išvykstant iš namų. Taip nerizikuosite netyčia nutraukti proceso ir turėsite laiko, jei kas nors nutiktų ne taip.

Jei naudojate Wi-Fi ryšį, įsitikinkite, kad signalas stiprus. Silpnas Wi-Fi gali sukelti atnaujinimo sutrikimus. Jei įmanoma, atnaujinimo metu prijunkite televizorių prie interneto Ethernet kabeliu – tai patikimiausia.

Prieš atnaujinant, užsirašykite dabartinę programinės įrangos versiją. Ją rasite nustatymuose, paprastai skiltyje „About” arba „Apie”. Taip žinosite, ar atnaujinimas tikrai įvyko ir į kokią versiją.

Jei turite išorinių įrenginių prijungtų prie televizoriaus (garso sistemą, žaidimų konsolę ir pan.), geriau juos atjunkite atnaujinimo metu. Nors tai nebūtina, kartais išoriniai įrenginiai gali sukelti konfliktų.

Po atnaujinimo skirkite laiko naujoms funkcijoms išbandyti. Pasižvalgykite po nustatymus – galbūt atsirado naujų parinkčių, kurios pagerintų jūsų žiūrėjimo patirtį. Perskaitykite atnaujinimo aprašymą gamintojo svetainėje – ten paprastai išvardinti visi pakeitimai.

Kada atnaujinimai tampa problema ir kaip su tuo gyventi

Programinės įrangos atnaujinimai – dviprasmiškas dalykas. Viena vertus, jie tobulina televizorių, kita vertus – kartais sukelia naujų problemų ar net tyčia sulėtina senesnius modelius.

Kai kurie gamintojai yra kaltinami tuo, kad atnaujinimai tyčia sulėtina senesnius televizorius, skatindami žmones pirkti naujus. Nors tai sunku įrodyti, realybė tokia, kad naujesni atnaujinimai tikrai gali būti per sunkūs senesniam aparatiniam užtikrinimui. Jei pastebite, kad po atnaujinimo televizorius tapo lėtesnis, galite pabandyti išjungti kai kurias funkcijas – pavyzdžiui, animacijas ar foninį turinį.

Kartais atnaujinimai pašalina funkcijas, kurias mėgote. Pavyzdžiui, gali būti pakeista sąsaja arba pašalinta kokia nors programėlė. Deja, su tuo nieko nepadarysite – grįžti prie senosios versijos paprastai neįmanoma.

Jei televizorius veikia puikiai ir neturite jokių problemų, galite apsvarstyti galimybę atidėti atnaujinimą. Palaukite kelias savaites ir paskaitykite atsiliepimus internete – galbūt kiti vartotojai praneš apie problemas. Tačiau per ilgai atidėlioti taip pat nerekomenduoju, ypač jei atnaujinimas taiso saugumo spragas.

Galiausiai, atminkite, kad televizorius – tai tik įrenginys. Jei atnaujinimas sukėlė problemų ir jų nepavyksta išspręsti, visada galite kreiptis į gamintojo palaikymą. Daugelis gamintojų turi telefono linijas, el. paštą ar net pokalbių programėles, kur galite gauti pagalbą. Kartais problemos sprendžiamos paprastai – pavyzdžiui, palaikymo specialistas gali nuotoliniu būdu prisijungti prie jūsų televizoriaus ir padėti.

Programinės įrangos atnaujinimai yra neišvengiama šiuolaikinių išmaniųjų televizorių dalis. Nors procesas gali atrodyti bauginantis, iš tikrųjų jis paprastas ir dažniausiai vyksta sklandžiai. Svarbu tik žinoti pagrindinius žingsnius, būti kantriems ir nepanikuoti, jei kas nors vyksta ne taip. Su laiku atnaujinimas taps rutinine procedūra, apie kurią net nereikės galvoti – ypač jei įjungsite automatinį atnaujinimą ir leisite televizoriui pačiam pasirūpinti savimi.

The post Kaip atnaujinti televizoriaus programinę įrangą appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą momentą, kai telefone radai kažką įdomaus – gal atostogų nuotraukas, šmaikštų vaizdo įrašą ar filmą, kurį norėtum parodyti draugams ant didesnio ekrano. O gal tiesiog nusibodo žiūrėti serialą ant mažyčio telefono ekrano, kai namuose stovi puikus televizorius?

Šiandien telefonai tapo galingais multimedijos centrais, kuriuose saugome tūkstančius nuotraukų, žiūrime vaizdo medžiagą iš įvairių platformų, žaidžiame žaidimus ir net dirbame. Tačiau kartais to 6-7 colių ekrano tiesiog nepakanka. Čia ir ateina į pagalbą galimybė prijungti telefoną prie televizoriaus.

Tokio prijungimo privalumai akivaizdūs: didžiulis ekranas, geresnis garsas (jei turite padorią garso sistemą), galimybė dalintis turiniu su šeima ar draugais. Taip pat tai puikus būdas pažiūrėti nuotraukas po kelionės – kur kas įspūdingiau nei visiems susispausti aplink vieną telefoną.

Belaidis būdas: kai laidai tik trukdo

Pradėkime nuo patogiausio ir šiuolaikiškiausio būdo – belaidžio ryšio. Jei turite palyginti naują televizorių (pagamintą maždaug po 2015 metų), labai tikėtina, kad jis palaiko vieną ar kelias belaidžio turinio transliavimo technologijas.

Miracast ir Screen Mirroring – tai technologija, kuri veikia kaip belaidis HDMI kabelis. Android telefonuose ši funkcija dažniausiai vadinama „Smart View”, „Screen Mirroring” arba „Cast”. Principas paprastas: telefonas ir televizorius sukuria tiesioginį Wi-Fi ryšį tarpusavyje ir transliuoja viską, kas vyksta telefono ekrane.

Kad tai suveiktų, abu įrenginiai turi būti prijungti prie to paties Wi-Fi tinklo. Tada telefone ieškote nustatymų skydelyje ikonos, kuri primena ekraną su bangomis (dažniausiai ji slepiasi greitųjų nustatymų skydelyje, kurį atidarote braukdami pirštu nuo ekrano viršaus). Paspaudę pamatysite galimus įrenginius – pasirinkite savo televizorių ir po kelių sekundžių jūsų telefono ekranas atsiras ant TV.

Chromecast veikia šiek tiek kitaip. Jei turite Google Chromecast įrenginį (arba televizorių su integruotu Chromecast), galite transliuoti turinį iš palaikomų programėlių tiesiogiai. Skirtumas nuo paprastos ekrano dubliavimo tas, kad transliuojant per Chromecast, telefonas tarsi tampa nuotolinio valdymo pulteliu – jis nurodo televizoriui, ką rodyti, bet pats turinys atsisiunčiamas tiesiai į TV. Tai reiškia, kad galite naudoti telefoną kitoms užduotims, kol televizorius rodo jūsų pasirinktą turinį.

AirPlay – tai Apple sprendimas iPhone savininkams. Jei turite Apple TV priedėlį arba naujesnį televizorių, palaikantį AirPlay 2, prijungimas tampa itin paprastas. Atidarote valdymo centrą iPhone’e, spaudžiate „Screen Mirroring” ir pasirenkate savo televizorių. Veikia stabiliai ir kokybiškai, kaip ir tikėtasi iš Apple produktų.

Kai laidai – patikimiausi draugai

Nors belaidis ryšys atrodo patrauklus, kartais senovinis kabelis būna geresnis pasirinkimas. Ypač kai žiūrite aukštos kokybės vaizdo įrašus arba žaidžiate žaidimus, kur svarbus kiekvienas milisekundės vėlavimas.

USB-C į HDMI kabelis – tai tikriausiai paprasčiausias ir patikimiausias būdas, jei turite naujesnį Android telefoną su USB-C jungtimi. Tiesiog įsigyjate USB-C į HDMI adapterį arba kabelį (jie kainuoja nuo 10 iki 30 eurų), prijungiate vieną galą prie telefono, kitą – prie televizoriaus HDMI lizdo, perjungiate televizorių į atitinkamą HDMI įvestį ir viskas veikia.

Svarbus niuansas: ne visi USB-C portai palaiko vaizdo išvestį. Jūsų telefonas turi palaikyti „DisplayPort Alt Mode” funkciją. Dauguma flagmanų (Samsung Galaxy S serija, Google Pixel, OnePlus ir panašūs) tai palaiko, bet pigesni modeliai – ne visada. Prieš perkant kabelį verta pasitikrinti telefono specifikacijas.

MHL (Mobile High-Definition Link) – tai senesnė technologija, kuri buvo populiari prieš kelerius metus. Jei turite seną Android telefoną su micro-USB jungtimi, gali būti, kad jis palaiko MHL. Tačiau šiandien ši technologija jau retai naudojama, nes ją išstūmė USB-C.

Lightning į HDMI adapteris – iPhone savininkams Apple siūlo oficialų „Lightning Digital AV Adapter”. Taip, jis kainuoja apie 50 eurų (Apple stilius), bet veikia be priekaištų. Prijungiate jį prie iPhone, o prie adapterio – HDMI kabelį. Papildomai adapteris turi Lightning jungtį, per kurią galite krauti telefoną tuo pačiu metu, kai jis prijungtas prie televizoriaus – labai praktiška žiūrint ilgą filmą.

Priedėliai ir išmanieji sprendimai

Jei jūsų televizorius neturi išmaniųjų funkcijų arba jos veikia lėtai ir nepatogiai, galite apsvarstyti specialių priedėlių įsigijimą. Jie ne tik leis prijungti telefoną, bet ir suteiks daug papildomų galimybių.

Google Chromecast – tai maža lazdelė, kuri kišama į televizoriaus HDMI lizdą. Naujausias „Chromecast su Google TV” modelis kainuoja apie 70 eurų ir veikia kaip pilnavertis Android TV priedėlis su nuotolinio valdymo pulteliu. Galite transliuoti turinį iš telefono arba naudoti priedėlį savarankiškai.

Amazon Fire TV Stick – panašus sprendimas iš Amazon, dažnai būna akcijose už 30-40 eurų. Palaiko transliavimą iš telefono ir turi savo programėlių parduotuvę.

Apple TV – brangiausias, bet ir galingiausias variantas (nuo 150 eurų). Jei esate įsisukę į Apple ekosistemą, tai puikus pasirinkimas, nes veikia sklandžiai su visais jūsų įrenginiais.

Praktiniai patarimai sėkmingam prijungimui

Dabar, kai žinote pagrindinius būdus, pasidalinsiu keliais patarimais, kurie padės išvengti dažniausių problemų.

Pirma, Wi-Fi tinklo kokybė yra kritiškai svarbi belaidžiam transliavimui. Jei jūsų maršrutizatorius stovi trijuose kambariuose nuo svetainės, kur yra televizorius, ir signalas vos vos pasiekia, ekrano dubliavimas bus lėtas ir trūkinėjantis. Idealu, kai abu įrenginiai prijungti prie 5 GHz Wi-Fi tinklo (jei jūsų maršrutizatorius jį palaiko) – jis greitesnis ir mažiau užkrautas nei 2.4 GHz.

Antra, televizoriaus įvesties pasirinkimas. Skamba banaliai, bet nustebsite, kiek žmonių pamirštą perjungti televizorių į teisingą HDMI įvestį. Jei prijungėte kabelį į HDMI 2 lizdą, televizoriuje reikia pasirinkti HDMI 2 šaltinį. Dažniausiai tai daroma mygtuku „Source” arba „Input” ant nuotolinio valdymo pultelio.

Trečia, ekrano orientacija. Kai dubliuojate telefono ekraną, televizorius rodo tiksliai tai, ką matote telefone. Jei telefonas yra vertikalioje padėtyje, televizoriuje matysite vertikalų vaizdą su juodomis juostomis šonuose. Todėl žiūrėdami vaizdo įrašus ar nuotraukas pasukite telefoną horizontaliai.

Ketvirta, baterijos naudojimas. Belaidis ekrano transliavimas labai intensyviai naudoja bateriją. Jei planuojate žiūrėti ilgą filmą, geriau naudokite laidinį prijungimą arba laikykite telefoną prijungtą prie įkroviklio.

Kokybė ir vėlavimai: ko tikėtis

Svarbu suprasti, kad ne visi prijungimo būdai yra vienodi kokybės atžvilgiu. Laidinis HDMI ryšys visuomet duos geriausią vaizdo kokybę ir mažiausią vėlavimą. Jei turite 4K vaizdo įrašą telefone ir norite jį žiūrėti visu grožiu, HDMI kabelis – jūsų pasirinkimas.

Belaidis transliavimas paprastai veikia Full HD (1920×1080) raiška, nors kai kurios naujesnės technologijos palaiko ir 4K. Tačiau čia svarbu interneto greitis ir Wi-Fi tinklo kokybė. Jei tinklas lėtas, vaizdo kokybė bus automatiškai sumažinta, kad išvengtų trūkinėjimo.

Vėlavimas (angl. „lag”) – tai laiko skirtumas tarp to, kas vyksta telefone, ir to, kas pasirodo televizoriuje. Laidiniame ryšyje jis praktiškai nejaučiamas. Belaidžiame gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milisekundžių. Žiūrint filmą tai nesvarbu, bet bandant žaisti dinaminius žaidimus gali būti nepatogu.

Programėlės, kurios palengvina gyvenimą

Kai kurios programėlės turi integruotas transliavimo funkcijas, kurios veikia geriau nei paprastas ekrano dubliavimas.

YouTube – viena geriausiai veikiančių programėlių transliavimui. Kai esate tame pačiame Wi-Fi tinkle kaip ir televizorius (arba išmanusis priedėlis), YouTube programėlėje pasirodys transliavimo ikonėlė. Paspaudę ją, pasirinkite televizorių, ir vaizdo įrašas pradės groti tiesiai per TV, o telefonas liks laisvas kitoms užduotims.

Netflix, HBO, Disney+ ir kitos srautinio turinio platformos taip pat palaiko transliavimą į Chromecast, Apple TV ir kitus priedėlius. Veikia analogiškai kaip YouTube.

VLC Media Player – puiki programėlė, jei norite žiūrėti telefone saugomus vaizdo įrašus. Ji palaiko transliavimą į įvairius įrenginius ir gali atkurti beveik bet kokio formato failus.

AllCast, LocalCast – universalios programėlės, leidžiančios transliuoti nuotraukas, vaizdo įrašus ir muziką iš telefono į televizorių ar kitus įrenginius. Ypač naudingos, kai standartinės telefono funkcijos neveikia taip, kaip norėtumėte.

Kai niekas neveikia: problemų sprendimas

Kartais technologijos tiesiog atsisako bendradarbiauti. Štai keletas dažniausių problemų ir jų sprendimų.

Televizorius neatsiranda įrenginių sąraše. Pirmiausiai patikrinkite, ar abu įrenginiai tikrai prijungti prie to paties Wi-Fi tinklo. Jei taip, pabandykite išjungti ir vėl įjungti Wi-Fi tiek telefone, tiek televizoriuje. Taip pat įsitikinkite, kad televizoriaus Screen Mirroring funkcija yra įjungta (ji gali būti išjungta nustatymuose).

Vaizdas trūkinėja arba lūžinėja. Tai dažniausiai Wi-Fi tinklo problema. Pabandykite priartinti maršrutizatorių arba perjunkite įrenginius į 5 GHz tinklą. Jei tai nepadeda, uždarykite kitas programėles telefone ir televizoriuje, kurios gali naudoti interneto ryšį.

Garsas girdimas telefone, bet ne televizoriuje. Kai naudojate laidinį prijungimą, kartais reikia rankiniu būdu perjungti garso išvestį telefono nustatymuose. Taip pat patikrinkite televizoriaus garsumą – skamba banaliai, bet dažnai būna problema.

Ekranas rodomas, bet labai mažas arba netelpa. Tai vadinamoji „overscan” problema. Televizoriaus nustatymuose ieškokite parinkties „Screen Fit”, „Just Scan” arba „1:1 Pixel Mapping” ir įjunkite ją.

Ką daryti su visu šiuo žinojimu

Dabar jau žinote visus pagrindinius būdus, kaip prijungti telefoną prie televizoriaus. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos.

Jei turite naują televizorių ir norite patogumo, belaidis transliavimas per Miracast, Chromecast ar AirPlay bus geriausias pasirinkimas. Tai veikia greitai, nereikia jokių papildomų kabelių, ir galite valdyti viską iš telefono.

Jei svarbi maksimali kokybė ir stabilumas, arba jei planuojate žaisti žaidimus, rinktis laidinį HDMI ryšį. Taip, reikės kabelio, bet rezultatas bus nepriekaištingas.

O jei jūsų televizorius senas ir neturi jokių išmaniųjų funkcijų, nedidelis priedėlis kaip Chromecast ar Fire TV Stick ne tik leis prijungti telefoną, bet ir pavers jūsų televizorių į šiuolaikišką multimedijos centrą.

Svarbiausias dalykas – nebijokite eksperimentuoti. Pabandykite skirtingus būdus, pasižiūrėkite, kuris jums patogiausias. Technologijos sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą, o ne komplikuotų jį. Kartais paprasčiausias sprendimas – tiesiog įsikišti kabelį – veikia geriau nei visos tos belaidės stebuklų technologijos. O kartais atvirkščiai – paspaudžiate vieną mygtuką telefone ir viskas veikia kaip per sviestą. Svarbiausia rasti tai, kas veikia būtent jums.

The post Kaip prijungti telefoną prie televizoriaus appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdite prieš televizorių ir kažkas tiesiog neduoda ramybės – spalvos atrodo lyg išplovusios, nebeturi tos gyvasties, kurią matėte parduotuvėje ar prieš kelerius metus. Tai gana dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, ir gera žinia ta, kad dažniausiai ją galima išspręsti be techniko pagalbos.

Pirmiausia reikia suprasti, kad televizoriaus ekrano spalvų kokybę lemia keletas skirtingų parametrų. Tai ne vienas jungtukas, kurį pasukus viskas vėl taps ryšku. Moderniuose televizoriuose yra dešimtys nustatymų, kurie veikia vienas kitą, todėl kartais net nedidelis pakeitimas gali sukelti akivaizdžių pokyčių. Be to, televizoriai sensta – jų šviesos šaltiniai (LED diodai ar OLED pikseliai) laikui bėgant praranda intensyvumą, o tai natūraliai veikia spalvų ryškumą.

Dar viena dažna priežastis – gamykliniai nustatymai. Daugelis žmonių net nežino, kad televizoriai parduotuvėse būna nustatyti specialiu „demo” režimu, kuris spalvas padaro nenatūraliai ryškias. Namuose tokios nuostatos atrodo per intensyvios, todėl vartotojai jas sumažina, bet kartais per daug. Taip pat svarbu suprasti, kad skirtingi šaltiniai (kabelinė televizija, Netflix, PlayStation) gali siųsti skirtingos kokybės signalą, o tai taip pat veikia galutinį vaizdą.

Pagrindiniai nustatymai, kuriuos reikia patikrinti

Prieš lendant į sudėtingesnius parametrus, verta pradėti nuo paprastų dalykų. Pirmiausia patikrinkite, kokiame vaizdo režime veikia jūsų televizorius. Dauguma šiuolaikinių TV turi kelis iš anksto nustatytus režimus: „Standartinis”, „Dinaminis”, „Kinas”, „Sportas” ir panašiai. „Dinaminis” režimas paprastai yra skirtas parduotuvėms – jis spalvas daro per ryškias ir nenatūralias. „Kinas” režimas, priešingai, dažnai būna per tamsus ir šiltas namų apšvietimui.

Rekomenduoju pradėti nuo „Standartinio” arba „Namų” režimo ir toliau koreguoti pagal savo poreikius. Kai kurie televizoriai turi „Ryškus” (Vivid) režimą – jo geriau vengti, nes jis dirbtinai ištempia spalvas ir gali atrodyti įspūdingai pirmąsias minutes, bet ilgiau žiūrint vargina akis.

Ryškumo (Brightness) nustatymas yra vienas svarbiausių. Daug kas mano, kad ryškumas kontroliuoja ekrano šviesumą, bet iš tiesų jis reguliuoja juodų tonų lygį. Jei ryškumas per žemas, tamsios scenos tampa visiškai juodos ir prarandate detales. Jei per aukštas – juoda spalva tampa pilka, o bendras vaizdas atrodo išblukęs. Optimalus nustatymas: žiūrint tamsią sceną, turėtumėte matyti detales šešėliuose, bet juoda vis tiek turėtų atrodyti kaip juoda, ne pilka.

Kontrastas (Contrast) kontroliuoja baltų tonų intensyvumą. Per aukštas kontrastas padaro šviesias vietas per ryškias, prarandamos detalės (pavyzdžiui, debesyse ar baltose palaidinėse). Per žemas kontrastas daro vaizdą blankų. Geras testas: žiūrėkite į baltus debesis ar sniegą – turėtumėte matyti tekstūrą ir atspalvius, ne tik vientisą baltą plotą.

Spalvų nustatymai, kurie iš tiesų veikia

Dabar pereikime prie pačių spalvų. Parametras „Color” arba „Saturation” kontroliuoja spalvų intensyvumą. Jei jis per žemas, vaizdas atrodo beveik nespalvotas, lyg senas filmas. Jei per aukštas – žmonės atrodo kaip oranžiniai mutantai, o žolė tampa nerealistiško neoninė žalia. Aukso viduriukas paprastai yra kažkur 45-55 diapazone (jei skalė 0-100).

Atspalvis (Tint arba Hue) – šis nustatymas dažnai ignoruojamas, bet jis labai svarbus. Jis reguliuoja balansą tarp žalios ir rožinės spalvų. Jei žmonių odos atrodo per rausvos ar per žalsvos, būtent čia reikia koreguoti. Daugumoje atvejų optimalus nustatymas yra ties viduriu arba šiek tiek į vieną pusę.

Spalvų temperatūra (Color Temperature) – tai parametras, kurį daugelis praleidžia, bet jis kardinaliai keičia viską. „Šiltas” nustatymas duoda rausvą/gelsvą atspalvį, „Šaltas” – mėlsvą. Televizijos industrijos standartas yra 6500K, kas atitinka „Šilta2” arba panašius nustatymus daugelyje televizorių. Taip, tai atrodo šiltesnis tonas nei įpratę, bet tai yra tiksliausia spalvų reprodukcija. Mūsų akys įprantą prie mėlsvesnio atspalvio, nes pigūs televizoriai ir monitoriai tradiciškai buvo nustatyti „šaltai”, bet tai nėra teisingai.

Pažangūs nustatymai drąsesniems

Jei baziniai nustatymai nepadeda arba norite dar geresnių rezultatų, galite leistis į pažangesnius parametrus. Dauguma televizorių turi „Expert” arba „Advanced” meniu, kur rasite tokius dalykus kaip „Gamma”, „White Balance”, „Color Space” ir kitus.

Gamma kontroliuoja, kaip pateikiami viduriniai tonai tarp juodos ir baltos. Standartinis nustatymas yra 2.2 arba BT.1886. Jei kambarys labai šviesus, galite padidinti gamma iki 2.4, kad vaizdas atrodytų kontrastingesnis. Tamsesnėse patalpose geriau veikia žemesnis gamma.

Dinaminis kontrastas (Dynamic Contrast) ir panašūs „pagerinimo” režimai – asmeniškai rekomenduoju juos išjungti. Jie automatiškai keičia ryškumą priklausomai nuo scenos, ir tai gali atrodyti įspūdingai demonstraciniuose klipuose, bet žiūrint filmą tai erzina – vaizdas nuolat šviečia tai šviesiau, tai tamsiau.

Judesio interpoliacija (Motion Smoothing, TruMotion, Auto Motion Plus) – tai funkcija, kuri prideda dirbtinai sugeneruotus kadrus, kad judėjimas atrodytų sklandesnis. Problema ta, kad tai daro filmus panašius į muilo operas. Jei spalvos atrodo blankios ir dirbtinės, patikrinkite, ar ši funkcija neįjungta – ji ne tik keičia judėjimą, bet ir gali veikti spalvų atvaizdavimą.

HDMI ir šaltinio įtaka spalvoms

Štai ko daugelis nežino: ne viskas priklauso nuo televizoriaus nustatymų. HDMI kabelis ir jo nustatymai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei naudojate seną HDMI 1.4 kabelį su nauju 4K televizoriumi, galite negauti viso spalvų spektro.

Moderniems televizoriams reikia HDMI 2.0 ar naujesnio, ypač jei žiūrite 4K HDR turinį. Be to, daugelyje televizorių kiekvienas HDMI įėjimas turi savo nustatymus. Ieškokite parametro „HDMI Black Level”, „HDMI RGB Range” arba „Input Signal Plus”. Šis nustatymas turėtų atitikti jūsų šaltinio (PlayStation, kompiuterio, priedėlio) nustatymus.

Paprastai yra du variantai: „Limited” (16-235) ir „Full” (0-255). Jei televizorius nustatytas į „Limited”, o šaltinis siunčia „Full” signalą, spalvos atrodys išblukusios ir pilkos. Jei atvirkščiai – prarasite detales tamsiausiose ir šviesiausiose vietose. Dauguma televizijos šaltinių naudoja „Limited”, o kompiuteriai – „Full”. Patikrinkite abu galus ir įsitikinkite, kad jie sutampa.

Aplinkos poveikis spalvų suvokimui

Dabar apie tai, ko daugelis visiškai neįvertina – jūsų kambario apšvietimas ir spalvos. Jei už televizoriaus yra ryški lempa arba langas, iš kurio šviečia saulė, jūsų akys prisitaiko prie bendro ryškumo, ir televizoriaus vaizdas atrodo blankesnis nei iš tiesų yra.

Idealios sąlygos televizoriui žiūrėti – tai švelniai apšviestas kambarys be tiesioginių šviesos šaltinių, atspindinčių į ekraną. Jei žiūrite dieną, kai kambarys šviesus, gali tekti padidinti ryškumą (Backlight arba OLED Light nustatymą), o vakare jį sumažinti. Kai kurie televizoriai turi šviesą jutiklį, kuris tai daro automatiškai, bet jis ne visada tikslus.

Taip pat svarbu, kokios spalvos sienos už televizoriaus. Jei siena ryškiai geltona ar mėlyna, jūsų smegenys automatiškai kompensuoja, ir televizoriaus spalvos atrodo iškraipytos. Idealu – neutrali pilka ar balta siena. Profesionalios namų kino sistemos dažnai turi tamsiai pilką sieną už ekrano būtent dėl šios priežasties.

Kada problema ne nustatymuose

Kartais, kad ir kaip besistengtumėte, spalvos vis tiek atrodo blogai. Tai gali reikšti, kad problema techninė. OLED televizoriai gali patirti „burn-in” – kai tam tikri pikseliai nusidėvi labiau nei kiti. LED televizorių apšvietimas laikui bėgant blanksta – po 5-7 metų intensyvaus naudojimo jie gali prarasti 30-40% pradinės šviesumo.

Jei televizorius nukrito ar buvo smūgiuotas, galėjo pažeisti matricą arba jos jungtis. Tai pasireiškia ne tik blankiomis spalvomis, bet ir linijomis, tamsiais plotais ar kitais defektais. Tokiu atveju nustatymai nepadės – reikės techniko.

Dar viena galimybė – programinės įrangos problema. Taip, televizoriai dabar turi programinę įrangą, kuri gali turėti klaidų. Pabandykite atnaujinti televizoriaus firmware per nustatymus. Kartais paprastas programinės įrangos atnaujinimas išsprendžia keistus vaizdo kokybės klausimus.

Kai viską išbandėte ir vis dar nepatenkinti

Jei peržiūrėjote visus nustatymus, patikrinote kabelius, pabandėte skirtingus šaltinius, o spalvos vis dar netenkiną, galbūt laikas pripažinti, kad jūsų televizorius tiesiog nėra labai geras spalvų atžvilgiu. Ne visi televizoriai sukurti vienodi – pigūs modeliai dažnai turi siauresnį spalvų spektrą ir prastesnę kalibraciją nei brangūs.

Profesionali televizoriaus kalibracija su specialia įranga gali kainuoti 100-300 eurų, bet ji iš tiesų gali išspausti maksimumą iš jūsų televizoriaus. Specialistas naudoja kolorimetrą ir specialią programinę įrangą, kad tiksliai sureguliuotų kiekvieną spalvą pagal industrijos standartus. Tai verta apsvarstyti, jei turite aukštos klasės televizorių, bet ne biudžetiniam modeliui.

Alternatyva – naudoti nemokamas kalibravimo programas ir testų vaizdus iš interneto. YouTube pilnas kalibravimo vaizdo įrašų su spalvų juostomis, pilkų tonų gradientais ir kitais testais. Nors tai nebus taip tiksliai kaip profesionali kalibracija, galite gerokai pagerinti vaizdą tiesiog atidžiai sekdami instrukcijas ir pasitikėdami savo akimis.

Galiausiai, kartais reikia tiesiog priprasti. Jei perjungėte iš labai ryškių, perdėtų nustatymų į tikslesnę spalvų reprodukciją, pirmąsias dienas gali atrodyti, kad spalvos per blankios. Duokite sau savaitę priprasti – dažnai po to grįžus prie senų nustatymų jie atrodys baisiai dirbtiniai ir nenatūralūs. Mūsų akys ir smegenys labai prisitaiko, tik reikia laiko.

The post Televizoriaus spalvų neryškumo koregavimas appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Sėdite vakare ant sofos, žiūrite įdomų filmą ar serialą, ir staiga – ekranas užgęsta. Televizorius tiesiog išsijungia pats, nors niekas neprisiliesdavo prie pultelio. Tokia situacija tikrai nėra maloni, o kai tai kartojasi nuolat, gali išvesti iš kantrybės. Tačiau prieš skubant į servisą ar galvojant apie naujo televizoriaus pirkimą, verta suprasti, kas gi iš tikrųjų vyksta.

Šiuolaikiniai televizoriai – tai sudėtingi elektroniniai prietaisai su daugybe funkcijų, programinės įrangos ir apsaugos mechanizmų. Kartais tai, kas atrodo kaip gedimas, iš tikrųjų yra įprasta įrenginio veikimo dalis. Kita vertus, savaime išsijungiantis televizorius gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas. Pabandykime išsiaiškinti, kas gi slepiasi už šio reiškinio.

Laikmačio ir energijos taupymo funkcijos

Pirmiausia patikrinkite pačias akivaizdžiausias priežastis. Daugelis žmonių net neįtaria, kad jų televizoriuje gali būti aktyvuotos automatinio išsijungimo funkcijos. Tai visiškai normalu ir net naudinga – gamintojams rūpi ne tik jūsų patogumas, bet ir elektros sąskaitos.

Sleep Timer arba miego laikmatis – viena populiariausių funkcijų. Jei kartą nustatėte, kad televizorius išsijungtų po pusantros valandos, ši nuostata gali likti aktyvi ir toliau. Patikrinkite nustatymuose – paprastai ši funkcija randama energijos valdymo ar laikmačio skiltyje. Kai kuriuose televizoriuose ji gali būti pavadinta „Auto Power Off” arba „Sleep Timer”.

Dar viena dažna priežastis – ekologinės funkcijos. Šiuolaikiniai televizoriai turi įvairius energijos taupymo režimus. Pavyzdžiui, jei ilgą laiką nefiksuojamas joks signalas arba vaizdas lieka statiškas (kaip kad būna pauzavus filmą), televizorius gali nuspręsti, kad jo niekas nežiūri, ir automatiškai išsijungti. Tai ypač aktualu, jei naudojate televizorių kaip monitorių ar paliekate jį įjungtą fone.

Problemas con el mando a distancia

Kartais problema slypi ne televizoriuje, o tame mažame plastikiniame daiktelyje, kurį nuolat pamirštame tarp sofos pagalvių. Pultelis gali siųsti signalus netikėtai ir be jūsų žinios.

Įsivaizduokite: pultelis įkritęs tarp sofos pagalvių, o jūs atsisėdę ant jo. Kiekvienas judesys gali paspausti mygtukus. Arba baterijos jau senokai turėjo būti pakeistos, ir dabar pultelis siunčia chaotiškus signalus. Netgi šalia esantis kitas pultelis (nuo oro kondicionieriaus ar garso sistemos) gali turėti panašų infraraudonųjų spindulių dažnį ir netyčia valdyti jūsų televizorių.

Paprastas testas: išimkite baterijas iš pultelio ir stebėkite, ar televizorius vis tiek išsijunginėja. Jei problema išnyko – atsakymas aiškus. Jei ne – ieškokite toliau.

Perkaitimo problema ir ventiliacija

Televizoriai, kaip ir kompiuteriai ar bet kuri kita elektronika, veikdami išskiria šilumą. Ypač tai aktualu šiuolaikiniams dideliems ekranams su ryškiu vaizdu ir galingais procesoriais vaizdui apdoroti. Kai vidinė temperatūra pasiekia kritinę ribą, televizorius automatiškai išsijungia – tai apsaugos mechanizmas, skirtas išvengti rimtesnių gedimų.

Patikrinkite, ar televizorius turi pakankamai vietos „kvėpuoti”. Daugelis žmonių stato televizorius į uždarus spintelės skyrius arba kala ant sienos taip, kad galinė dalis liečia sieną. Ventiliacijos angos paprastai būna galinėje ir kartais šoninėse televizoriaus dalyse – jos turi būti laisvos.

Dar viena problema – dulkės. Per metus ar kelerius televizoriaus viduje gali susikrauti nemažai dulkių, kurios kaip antklodė apgaubia vidinius komponentus ir trukdo jiems atvėsti. Jei televizorius jau senesnis ir niekada nebuvo valomas, verta apsvarstyti profesionalų išvalymą servise. Patys neardykite – ten viduje yra komponentai, kurie gali išlaikyti elektros krūvį net ir išjungtam televizoriui.

Elektros tiekimo ir kabelių keblumas

Ne visada problema slypi pačiame televizoriuje. Kartais kaltas nestabilus elektros tiekimas arba prastos būklės kabeliai. Tai ypač aktualu, jei gyvename name su sena elektros instaliacija arba naudojame ilgus prailginimo laidus su daugybe šakotuvų.

Televizoriai jautrūs įtampos svyravimams. Kai įjungiamas galingas prietaisas (pavyzdžiui, šaldytuvas, skalbimo mašina ar oro kondicionierius), elektros tinkle gali atsirasti trumpalaikis įtampos kritimas. Šiuolaikiniai televizoriai turi apsaugą nuo tokių svyravimų, bet kartais ši apsauga gali suveikti per jautriai ir išjungti įrenginį.

Maitinimo laidas – dar vienas galimas kaltininkas. Jei laidas pažeistas, blogai įkištas į lizdą ar televizorių, gali atsirasti trumpalaikiai kontakto praradimai. Patikrinkite, ar laidas tvirtai įkištas abiejuose galuose. Jei pastebite pažeidimų – įtrūkimų, perlenkimų ar nudegintos izoliacijos vietų – laidą reikia keisti.

Verta investuoti į įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką elektros apsaugos lizdą su perkrovos apsauga. Tai apsaugos ne tik nuo išsijungimų, bet ir nuo rimtesnių gedimų per perkūniją ar staigius įtampos šuolius.

Programinės įrangos klaidos ir atnaujinimai

Šiuolaikiniai „išmanieji” televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu. Jie turi operacinę sistemą, programas, atnaujinimus. Ir kaip bet koks kompiuteris, jie gali turėti programinių klaidų.

Kartais po sistemos atnaujinimo gali atsirasti netikėtų problemų. Programuotojai – irgi žmonės, ir jų sukurtas kodas ne visada tobulas. Gali būti, kad naujausioje programinės įrangos versijoje yra klaida, dėl kurios televizorius neteisingai interpretuoja tam tikrus signalus ar netinkamai valdo energijos valdymo funkcijas.

Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų televizorius turi naujausią programinės įrangos versiją. Paprastai tai galima padaryti nustatymuose, skiltyje „Apie” arba „Sistemos atnaujinimas”. Jei atnaujinimas prieinamas – įdiekite jį. Kartais gamintojai specialiai išleidžia pataisymus, kurie sprendžia būtent tokias problemas.

Jei problema atsirado būtent po atnaujinimo, galite pabandyti atkurti gamyklinius nustatymus. Tai ištrins visas jūsų nuostatas ir grąžins televizorių į pradinę būseną. Taip, teks iš naujo prisijungti prie interneto ir nustatyti kanalus, bet dažnai tai padeda išspręsti keistas programines problemas.

HDMI-CEC ir prijungtų įrenginių įtaka

Jei prie televizoriaus prijungtas žaidimų konsolė, garso sistema, televizijos priedėlis ar kiti įrenginiai per HDMI, problema gali slėptis čia. Yra tokia technologija, vadinama HDMI-CEC (Consumer Electronics Control), kuri leidžia įrenginiams valdyti vienas kitą per HDMI kabelį.

Skamba patogiai, tiesa? Teoriškai taip ir yra – įjungiate PlayStation, ir televizorius automatiškai persijungia į teisingą įvestį. Išjungiate televizorių, ir garso sistema taip pat išsijungia. Bet praktikoje ši technologija ne visada veikia sklandžiai, ypač kai sujungiami skirtingų gamintojų įrenginiai.

Skirtingi gamintojai šią technologiją vadina skirtingai: Samsung – Anynet+, LG – SimpLink, Sony – Bravia Sync, Panasonic – Viera Link. Bet esmė ta pati. Ir kartais šie įrenginiai gali siųsti netikėtus valdymo signalus, kurie verčia televizorių išsijungti.

Pabandykite išjungti HDMI-CEC funkciją televizoriaus nustatymuose ir stebėkite, ar problema išnyko. Jei taip – galite arba palikti šią funkciją išjungtą, arba bandyti eksperimentuoti, kuris būtent prijungtas įrenginys sukelia problemą, ir išjungti CEC tik tam įrenginiui.

Kai reikia kreiptis į specialistus

Jei išbandėte visus aukščiau aprašytus sprendimus, o televizorius vis tiek elgiasi kaip užsispyręs vaikas, greičiausiai problema rimtesnė ir slypi aparatinėje dalyje. Čia jau reikia profesionalų pagalbos.

Fuente de alimentación – viena dažniausių gedimo vietų. Jame esantys kondensatoriai laikui bėgant sensta ir gali pradėti blogai veikti. Simptomai: televizorius išsijungia atsitiktinai, kartais neįsijungia iš pirmo karto, arba prieš išsijungdamas ekrane mirksi vaizdas.

Placa base – televizoriaus „smegenys”. Jei čia atsiranda gedimų, simptomai gali būti įvairiausi, įskaitant savaime išsijungimą. Deja, tokių gedimų remontas dažnai būna brangus, ir kartais ekonomiškiau būna įsigyti naują televizorių, ypač jei jūsų modelis jau senesnis.

Prieš vežant televizorių į servisą, pasiruoškite: užsirašykite tikslią modelio informaciją, aprašykite, kada ir kaip dažnai problema pasireiškia, ką jau bandėte daryti. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo greičiau ir tiksliau specialistai galės diagnozuoti problemą.

Ką daryti, kad problema nepasikartotų

Geriau išvengti problemų nei jas spręsti – ši išmintis tinka ir televizoriams. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti netikėtų išsijungimų.

Visų pirma – normalios eksploatacijos sąlygos. Užtikrinkite gerą ventiliaciją, reguliariai (bent kartą per kelis mėnesius) nuvalykite dulkes nuo televizoriaus paviršių ir ventiliacijos angų. Naudokite kokybišką elektros apsaugą. Jei dažnai būna perkūnijų, verta įsigyti UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) arba bent jau ištraukti televizorių iš lizdo audros metu.

Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą, bet nebūkite pirmieji – palaukite kelias dienas po naujo atnaujinimo išleidimo ir paskaitykite atsiliepimus internete. Kartais pirmos atnaujinimų versijos būna su klaidomis, kurias gamintojai ištaiso per kelias dienas.

Jei naudojate išmaniąsias funkcijas ir prijungiate televizorių prie interneto, būkite atsargūs su įvairiomis programėlėmis. Diegkite tik patikimas programas iš oficialių šaltinių. Taip, televizoriai retai užsikrečia virusais, bet programinės šiukšlės gali sulėtinti sistemą ir sukelti įvairių problemų.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – išmokite savo televizorių. Paskaitykite instrukciją (taip, žinau, niekas to nedaro, bet kartais ten būna naudingos informacijos), patyrinėkite nustatymus, supraskite, kokios funkcijos aktyvuotos. Tada, kai atsiras problema, žinosite, kur ieškoti sprendimo.

Televizorius, kuris savaime išsijunginėja, dažniausiai nėra nuosprendis pirkti naują. Dažnai tai tik mažas nustatymų koregavimas, programinės įrangos atnaujinimas ar dulkių išvalymas. Tik jei išbandėte viską ir niekas nepadeda, verta galvoti apie rimtesnį remontą ar keitimą. O iki tol – kantrybės ir metodiško problemų sprendimo!

The post Ką daryti jei televizorius pats išsijungia? appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Tikrai ne pats maloniaumas, kai ruošiatės svarbiam susitikimui, ištraukiate marškinius iš spintos, įjungiate lygintuvą, o jis… tiesiog guli šaltas kaip ledas. Nė mažiausio šilumos ženklo. Tokia situacija gali ištikti bet kurį – ir tą, kuris lyginimui skiria valandas, ir tą, kuris lygintuvu naudojasi tik ypatingais atvejais.

Lygintuvo veikimo principas iš tiesų nėra sudėtingas. Viduje yra kaitinimo elementas – dažniausiai spiralė arba plokščias kaitintuvas, kuris paverčia elektros energiją šiluma. Termostatas kontroliuoja temperatūrą, kad lygintuvas neperkaistų ir nepradegintų jūsų drabužių. Kai šis mechanizmas sutrinka, turime problemą. Bet kuri problema turi savo priežastį, ir dažnai ją galima išspręsti net neišnešus lygintuvo į remonto dirbtuvę.

Elektros tiekimo klausimai

Prieš pradedant kaltinti patį lygintuvą, verta patikrinti akivaizdžiausius dalykus. Jūs nustebsite, kiek kartų problema slypi ne pačiame įrenginyje, o aplinkoje.

Pirmiausiai – ar tikrai veikia elektros lizdas? Įkiškite į tą patį lizdą kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefonų įkroviklį ar stalinę lempą. Jei ir jie neveikia, problema aiški. Galbūt išjungtas automatinis saugiklis elektros skyde arba pats lizdas sugedęs.

Patikrinkite lygintuvo laidą. Pažiūrėkite, ar nėra matomų pažeidimų – įtrūkimų, persilenkimų, nudegusių vietų. Ypač atidžiai apžiūrėkite vietą, kur laidas įeina į lygintuvą ir kur yra kištukas. Būtent šiose vietose laidas dažniausiai lūžta, nes čia jis labiausiai lenkiamas. Kartais laidas gali būti pažeistas viduje, nors iš išorės atrodo visiškai normaliai. Tokiu atveju galite švelniai palenkti laidą įvairiose vietose – jei problema dingsta ir atsiranda, laidas tikrai sugadęs.

Kai kurie lygintuvo modeliai turi apsaugą nuo perkaitimo, kuri automatiškai išjungia įrenginį, jei jis per ilgai stovi įjungtas arba perkais. Pabandykite visiškai atjungti lygintuvą nuo elektros tinklo, palaukti 10-15 minučių ir vėl įjungti. Kartais tai padeda atstatyti vidinę apsaugą.

Termostato ir temperatūros reguliatoriaus gedimas

Termostatas – tai lygintuvo smegenys. Jis sprendžia, kada reikia šildyti, o kada sustabdyti kaitinimą. Jei termostatas sugenda, lygintuvas gali nuspręsti, kad jau pakankamai karštas (nors iš tikrųjų šaltas) ir tiesiog neįsijungs.

Temperatūros reguliatorius – tas ratukas ar mygtukas, kurį sukate norėdami nustatyti reikiamą temperatūrą – taip pat gali sukelti problemų. Jei jis užsikišo arba sugedęs vidinis mechanizmas, signalas tiesiog nepasiekia kaitinimo elemento.

Išbandykite pasukti temperatūros reguliatorių į maksimalią padėtį. Kartais, kai jis nustatytas į žemiausią temperatūrą arba į „išjungta” poziciją, lygintuvas neveiks. Tai skamba akivaizdžiai, bet patikėkite – daugelis žmonių užmiršta, kokioje padėtyje paliko reguliatorių paskutinį kartą naudodami.

Jei girdite spragtelėjimą sukant reguliatorių, bet lygintuvas vis tiek neveikia, problema gali būti giliau. Termostato kontaktai gali būti apsidegę arba užteršti. Ilgainiui, dėl nuolatinio jungimo ir išjungimo, metaliniai kontaktai oksiduojasi ir nebegali tinkamai perduoti elektros srovės.

Kaitinimo elemento bėdos

Pats kaitinimo elementas – tai lygintuvo širdis. Jei jis sudegė, lygintuvas nebeįšils, nesvarbu, ką darysite. Kaitinimo elementas gali sudegti dėl kelių priežasčių: senatvės, gamyklinių defektų, staigių įtampos šuolių elektros tinkle arba mechaninių pažeidimų.

Kaip suprasti, kad problema būtent kaitinimo elemente? Jei viskas kita veikia normaliai – šviečia indikatorinė lemputė (jei tokia yra), girdisi termostato spragtelėjimai, bet šilumos nė kvapo – greičiausiai kaltas kaitintuvas.

Deja, kaitinimo elemento keitimas dažniausiai nėra paprasta užduotis namų sąlygomis. Reikia išardyti lygintuvą, o tai ne visada paprasta – gamintojai mėgsta naudoti specialius varžtus ar net sulydytas detales. Be to, reikia rasti tinkamą kaitinimo elementą konkrečiam modeliui, o tai gali būti sudėtinga ir brangu.

Jei jūsų lygintuvas jau senas ir kainavo nedaug, kartais ekonomiškiau nusipirkti naują nei taisyti. Tačiau jei turite kokybišką, brangų modelį, profesionalus remontas gali būti visai pagrįstas.

Vandens rezervuaro ir garų sistemos įtaka

Moderniuose lygintuvuose su garų funkcija gali atsirasti papildomų komplikacijų. Nors vandens rezervuaras tiesiogiai nesusijęs su pagrindine šildymo funkcija, kai kuriuose modeliuose saugos mechanizmai gali blokuoti kaitinimą, jei aptinka problemas su garų sistema.

Kalkės – tai didžiausias priešas bet kuriam įrenginiui, kuris naudoja vandenį. Jei naudojate kietą vandenį ir reguliariai nepilate nukalkinimo skysčio, kalkių nuosėdos gali užkimšti vidinius kanalus. Kai kurie lygintuvo modeliai turi jutiklius, kurie aptinka per didelį kalkių kiekį ir automatiškai išjungia įrenginį, kad apsaugotų nuo didesnių gedimų.

Pabandykite kruopščiai nukalkinuoti lygintuvą. Naudokite specialius nukalkinimo skysčius arba natūralų acto tirpalą (maždaug 1:1 su vandeniu). Įpilkite į rezervuarą, leiskite pastovėti 30-60 minučių, tada gerai išskalaukite švariu vandeniu. Kartais tai gali išspręsti problemą, net jei iš pirmo žvilgsnio ji neturi nieko bendra su kalkėmis.

Patikrinkite, ar vandens rezervuaras tinkamai įstatytas. Kai kurie modeliai turi saugos jungiklį, kuris neleidžia lygintuvui veikti, jei rezervuaras neįdėtas arba įdėtas neteisingai.

Saugikliai ir vidinė apsauga

Šiuolaikiniai lygintuvo modeliai turi įvairių saugos sistemų. Viena iš jų – terminis saugiklis, kuris nutraukia elektros grandinę, jei lygintuvas perkaista. Tai apsaugo nuo gaisro, jei, pavyzdžiui, lygintuvas nukrito ir guli ant degių medžiagų.

Šis saugiklis gali būti atkuriamas arba vienkartinis. Atkuriamasis saugiklis turėtų automatiškai atsistatyti, kai lygintuvas atvės. Vienkartinis saugiklis, suveikęs kartą, reikalauja keitimo.

Kai kurie lygintuvo modeliai turi automatinio išsijungimo funkciją – jei lygintuvas tam tikrą laiką nejuda, jis automatiškai išsijungia. Tai puiki saugos funkcija, bet kartais ji gali suklaidinti. Pabandykite pajudinti lygintuvą – galbūt jis tiesiog „užmigo” ir reikia jį „pažadinti”.

Yra ir tokių modelių, kurie turi vibracijos jutiklius. Jei jutiklis sugenda, lygintuvas gali manyti, kad juo niekas nenaudojasi, ir atsisakyti įšilti.

Ką galite padaryti patys ir kada kreiptis į specialistus

Prieš bandydami bet ką ardyti, visada atjunkite lygintuvą nuo elektros tinklo. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet elektros smūgis – ne juokai.

Jei turite bent minimalių elektrotechnikos įgūdžių ir multimetrą, galite patikrinti elektros grandinės tęstinumą. Nustatykite multimetrą į varžos matavimo režimą ir patikrinkite, ar elektra teka per laidą. Jei rodmenys rodo begalinę varžą, laidas tikrai pertrūkęs.

Galite pabandyti išardyti lygintuvo korpusą, bet būkite atsargūs. Kai kurie gamintojai naudoja specialius varžtus (žvaigždutės formos, trikampius ir panašius), kuriems reikia specialių įrankių. Kiti tiesiog sulydo plastiko dalis, ir išardymas be pažeidimų tampa beveik neįmanomas.

Jei viduje pastebite akivaizdžiai nudegusių dalių, pajuosite degėsių kvapą arba pamatysite sulydžiusio plastiko – tai rimtas signalas. Tokiu atveju geriau neeksperimentuoti.

Kada tikrai verta kreiptis į profesionalus? Jei lygintuvas brangus, dar gana naujas ir garantija jau pasibaigusi, profesionalus remontas gali kainuoti 15-30 eurų, priklausomai nuo gedimo. Jei lygintuvas senas ir kainavo 20-30 eurų, ekonomiškiau nusipirkti naują.

Kaip pratęsti lygintuvo gyvenimą ir išvengti problemų ateityje

Geriau išvengti problemų nei jas spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų lygintuvo tarnavimo laiką.

Visada naudokite filtruotą arba distiliuotą vandenį, jei jūsų lygintuvas turi garų funkciją. Kalkės – tai lėta mirtis bet kuriam vandenį naudojančiam prietaisui. Distiliuotas vanduo kainuoja centus, o lygintuvo remontas – eurus.

Reguliariai valykite lygintuvą. Ne tik išorę, bet ir vidų. Naudokite specialius nukalkinimo skysčius bent kartą per kelis mėnesius, jei naudojatės lygintuvą dažnai. Jei retai – bent kartą per metus.

Saugokite laidą. Nelenkite jo per smarkiai, netraukite lygintuvo už laido, nelaikykite suvynioto aplink karštą lygintuvą. Laidas – tai viena labiausiai pažeidžiamų lygintuvo dalių.

Leiskite lygintuvui visiškai atvėsti prieš laikydami. Tai apsaugo ne tik plastikines dalis, bet ir vidinius komponentus nuo nereikalingo streso.

Naudokite tinkamą temperatūrą skirtingiems audiniams. Jei lyginsite medvilnę maksimalia temperatūra, viskas bus gerai, bet jei per karštai lyginsite sintetiką, galite ne tik sudeginti drabužį, bet ir pažeisti lygintuvo padą, ant kurio prilimps išlydyta medžiaga.

Jei lygintuvas turi automatinio išsijungimo funkciją, nesistenkite jos „apgauti” nuolat judindami lygintuvą. Ši funkcija sukurta jūsų saugumui. Geriau tiesiog išjunkite ir vėl įjunkite, kai reikia.

Tikrai verta investuoti į kokybišką lygintuvą nuo pat pradžių. Pigūs modeliai dažnai gaminami iš prastesnių medžiagų, turi mažiau patikimus komponentus ir greičiau genda. Vidutinės klasės lygintuvas iš patikimo gamintojo gali tarnauti 5-10 metų ar net ilgiau, o pigus – gali sugesti po metų ar dviejų.

Kai lygintuvą laikote, stenkitės, kad jis būtų sausoje vietoje. Drėgmė gali skatinti koroziją ir trumpuosius jungimus. Jei lygintuvas turi vandens rezervuarą, išpilkite vandenį po kiekvieno naudojimo – tai sumažins kalkių susidarymą ir korozijos riziką.

Šie paprasti patarimai gali atrodyti kaip smulkmenos, bet būtent iš smulkmenų susideda ilgas ir patikimas lygintuvo tarnavimas. Geriau skirti kelias minutes priežiūrai kas savaitę nei vieną dieną ieškoti, kodėl lygintuvas nustojo veikti, kai labiausiai jo reikia.

The post Lygintuvas nešyla: priežastys ir remontas appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt daugelis esame patyrę tą keistą situaciją: įjungiate televizorių, girdite visus garsus, net galite perjunginėti kanalus pagal ausį, bet ekranas lieka juodas kaip naktis. Arba kartais matote silpną švytėjimą, lyg kažkas ten būtų, bet neįžiūrima. Tai viena iš dažniausių televizorių problemų, kuri gali ištikti bet kokį modelį – nuo seno kineskopinio iki naujausio OLED.

Pirmiausia reikia suprasti, kad televizorius – tai sudėtingas įrenginys, kuriame garsas ir vaizdas keliauja visiškai skirtingais keliais. Garso signalas apdorojamas viename modulyje ir keliauja į garsiakalbius, o vaizdo signalas praeina per visai kitą grandinę – nuo signalo gavimo per vaizdo procesorių iki paties ekrano apšvietimo sistemos. Todėl vieno komponento gedimas gali paveikti vaizdą, bet visiškai nepaliesti garso.

Apšvietimo sistema – dažniausias kaltininkas

Šiuolaikiniuose LCD ir LED televizoriuose ekrano apšvietimas veikia atskirai nuo paties vaizdo formavimo. Tai tarsi turite du sluoksnius: vieną, kuris formuoja paveikslėlį (LCD matricą), ir kitą, kuris šviečia iš užpakalio, kad tą paveikslėlį matytumėte (LED juostas arba CCFL lempas).

Kai sugenda apšvietimo sistema, LCD matrica vis dar veikia ir formuoja vaizdą, bet jūs jo nematote, nes nėra šviesos. Čia ir slypi ta paslaptis, kodėl televizorius gali veikti visais kitais atžvilgiais – garsas sklinda, meniu atsidaro (nors jo nematote), nuotolinio valdymo pultas reaguoja.

Jei prieinate arčiau prie ekrano ir šviečiate žibintuvėliu į ekraną kampu, kartais galite įžiūrėti labai blankų vaizdą. Tai aiškus ženklas, kad problema tikrai apšvietimo sistemoje. LED juostos televizoriuose paprastai yra kelios lygiagrečios juostos su diodais, ir jei bent viena iš jų sugenda, visa grandinė gali nustoti veikti.

Maitinimo blokas ir jo kaprizai

Kitas labai dažnas kaltininkas – maitinimo plokštė arba jos dalis, atsakinga už ekrano maitinimą. Televizoriuje paprastai yra kelios skirtingos įtampos: viena maitina garso procesorių, kita – vaizdo procesorių, trečia – apšvietimą. Maitinimo plokštėje gali sugesti tik viena sekcija, kuri tiekia įtampą apšvietimo sistemai.

Dažnai tai nutinka dėl išpūstų kondensatorių. Jei kada atidarytumėte televizorių ir pažiūrėtumėte į maitinimo plokštę, pamatytumėte eilę cilindrinių komponentų – tai ir yra kondensatoriai. Laikui bėgant, ypač dėl karščio, jie gali išsipūsti, o jų viršūnėlės – iškilti arba net pratrūkti. Tai ypač būdinga televizoriams, kurie veikia karštuose kambariuose arba prastai vėdinamose spintose.

T-Con plokštė ir jos reikšmė vaizdo grandinėje

T-Con (Timing Control) plokštė – tai toks televizoriaus „eismo reguliuotojas” ekranui. Ji kontroliuoja, kaip signalas patenka į kiekvieną ekrano pikselį ir kokiu laiku. Ši plokštė paprastai yra pritvirtinta prie paties ekrano ir sujungta plokščiais kabeliais (LVDS kabeliais).

Kai T-Con plokštė sugenda arba praranda ryšį su pagrindine plokšte, ekranas gali likti juodas, nors viskas kita veikia. Kartais problema būna ne pačioje plokštėje, o tuose plokščiuose kabeliuose – jie gali atsijungti dėl vibracijos arba temperatūros pokyčių. Jei turite šiek tiek drąsos, galite atsargiai atidaryti televizorių ir patikrinti, ar visi kabeliai tvirtai įsikišę į savo lizdus.

Inverterio problemos senesniuose modeliuose

Jei jūsų televizorius yra senesnis LCD modelis (maždaug iki 2010-2012 metų), jame greičiausiai naudojamos CCFL lempos apšvietimui vietoj LED. Šioms lempoms reikalingas specialus inverteris, kuris paverčia nuolatinę srovę į kintamąją ir pakelia įtampą iki kelių šimtų voltų.

Inverteriai gana dažnai genda, ypač po kelių metų naudojimo. Jie paprastai atrodo kaip ilgos, siauros plokštės televizoriaus apačioje arba šonuose. Gera žinia ta, kad inverterius dažnai galima pakeisti nebrangiai, ir tai viena iš paprasčiausių televizorių remonto procedūrų.

Programinės įrangos keistenybės

Nors tai rečiau pasitaiko, kartais problema gali būti ir programinėje įrangoje. Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai turi sudėtingas operacines sistemas, ir kartais jos gali „pakibti” keistose būsenose. Galbūt televizorius įstrigo režime, kuriame ekranas turėtų būti išjungtas (pavyzdžiui, muzikos klausymosi režimas kai kuriuose modeliuose).

Pabandykite atlikti visišką atjungimą nuo elektros tinklo bent 5-10 minučių. Ne tik išjungti mygtuką, bet ištraukti kištuką iš lizdo. Tai leidžia visiems kondensatoriams išsikrauti ir televizoriui visiškai „pamiršti” savo ankstesnę būseną. Kai vėl įjungsite, jis turės užsikrauti iš naujo, tarsi po pirmojo įjungimo.

Kai kurie gamintojai turi ir specialius „factory reset” metodus, kuriuos galima atlikti net nematant ekrano – tam reikia spausti tam tikrą mygtukų kombinaciją ant nuotolinio valdymo pulto. Verta paieškoti savo televizoriaus modelio instrukcijų internete.

Ką galite patikrinti patys prieš kviesdami meistrą

Prieš skambindami į remonto tarnybą ar perkant naują televizorių, yra keletas paprastų dalykų, kuriuos verta išbandyti:

Pirmiausia, patikrinkite visus kabelius. Atjunkite HDMI, antenos ir kitus kabelius, palaukite minutę ir vėl prijunkite. Kartais problema gali būti ne televizoriuje, o išoriniame įrenginyje arba kabelyje.

Pabandykite įjungti televizorių visiškai tamsiam kambaryje ir labai atidžiai žiūrėkite į ekraną. Jei matote labai, labai blankų vaizdą (tarsi šešėlius), tai reiškia, kad LCD matrica veikia, bet apšvietimas neveikia. Jei nieko nematote net tamsoje, problema gali būti gilesnė.

Pasiklausykite, ar televizorius skleidžia kokius nors neįprastus garsus – pypsėjimą, cypimą ar ūžesį. Kai kurie gedimai sukelia būdingus garsus. Pavyzdžiui, inverterio gedimas kartais sukelia aukšto tono cypimą.

Pabandykite prijungti kitą signalo šaltinį. Jei paprastai žiūrite per antenos kabelį, pabandykite prijungti kompiuterį per HDMI arba žaidimų konsolę. Taip galite išsiaiškinti, ar problema televizoriuje, ar signalo šaltinyje.

Kada verta taisyti ir kada geriau pirkti naują

Televizorių remonto ekonomika šiais laikais gana sudėtinga. Nauji televizoriai tapo tokie pigūs, kad kartais remontas kainuoja beveik tiek pat arba net daugiau nei naujas įrenginys.

Jei jūsų televizorius yra didesnis nei 50 colių ir jam mažiau nei 5 metai, remontas greičiausiai apsimoka. Ypač jei problema apšvietimo sistemoje ar maitinimo bloke – tokius gedimus dažnai galima sutaisyti už 50-150 eurų, priklausomai nuo dalių kainos ir darbo.

Tačiau jei televizorius mažas (iki 40 colių) ir jam jau daugiau nei 5-7 metai, greičiausiai ekonomiškiau bus pirkti naują. Nauji modeliai ne tik pigesni, bet ir energiškai efektyvesni, turi geresnes funkcijas ir ilgesnę numatomą tarnavimo trukmę.

Jei problema T-Con plokštėje arba pačioje LCD matricoje, remontas paprastai labai brangus, nes šios dalys sudaro didžiąją televizoriaus vertės dalį. Tokiu atveju beveik visada geriau pirkti naują.

Kai tamsoje slypi galimybė

Juodas ekranas su veikiančiu garsu – tai ne visada mirties nuosprendis jūsų televizoriui. Dažnai tai gana paprasta ir nebrangi problema, kurią galima išspręsti. Svarbiausia – neskubėti išmesti televizoriaus į šiukšlyną ir skirti šiek tiek laiko diagnostikai.

Jei turite bent minimalius techninius įgūdžius ir nesibijote atsuktuvų, galite patys atidaryti televizorių (atjungę nuo elektros!) ir pažiūrėti, ar nėra akivaizdžių problemų – išpūstų kondensatorių, atsijungusių kabelių ar sudegusių komponentų. Tačiau jei nesate tikri, geriau pasikviesti specialistą – viduje yra aukštos įtampos komponentai, kurie gali būti pavojingi net ir atjungus televizorių nuo elektros.

Ir nepamirškite, kad kartais paprasčiausias sprendimas būna pats efektyviausias. Prieš skaitydami sudėtingas schemas ir ieškodami retų dalių, ištraukite kištuką, palaukite, vėl įjunkite ir pasižiūrėkite, kas nutiks. Elektronika kartais tiesiog reikia antro šanso.

The post Televizoriaus ekranas tamsus bet garsas yra appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai vakare nusiteikęs pažiūrėti mėgstamą serialą ar žinias, paspaudžiame televizoriaus mygtuką, o jis… nieko. Ekranas lieka juodas, indikatorius nedega, jokio garso. Pirmoji mintis dažnai būna pesimistiška – „viskas, sugedo, reikės pirkti naują”. Tačiau ne taip greitai! Dauguma atvejų, kai televizorius neįsijungia, turi gana paprastas priežastis, kurias galite išspręsti patys, net neturėdami jokių techninškų įgūdžių.

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – nesijaudinti ir metodiškai patikrinti akivaizdžiausius dalykus. Taip, tai skamba banaliai, bet patirtis rodo, kad apie 30-40% visų „neveikiančių” televizorių problemų išsprendžiamos tiesiog patikrinant elektros laidą ar pakeitus baterijas pultelyje. Prieš skambinant meistrams ar galvojant apie naują pirkimą, verta skirti 10-15 minučių ir sistemingai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta.

Maitinimo problemos – dažniausia televizorių gedimo priežastis

Elektros tiekimas yra pati akivaizdžiausia, bet kartu ir dažniausia problema. Televizorius – tai elektroninis prietaisas, kuriam reikalinga stabili elektros srovė. Jei jos nėra arba ji netinkama, niekas neveiks.

Pradėkite nuo sieninio lizdo. Įkiškite į tą patį lizdą kitą prietaisą – telefoną įkroviklį, lemputę ar ką nors panašaus. Ar veikia? Jei ne, problema greičiausiau slypi jūsų elektros instaliacijos automatuose arba pačiame lizde. Patikrinkite elektros skydą – galbūt išmetė automatą. Tai ypač dažna situacija po perkūnijos ar elektros tinklo svyravimų.

Jei lizdas veikia, žiūrėkime toliau. Ištraukite televizoriaus maitinimo laidą iš lizdo ir atidžiai jį apžiūrėkite. Ar nėra pažeistų, sulenkstų ar ištrupėjusių vietų? Ar laido gale esantis kištukas neatrodo nudegęs ar deformuotas? Kartais laidas būna pažeistas viduje, nors iš išorės atrodo normaliai. Jei turite galimybę, pabandykite kitą maitinimo laidą – daugelis šiuolaikinių televizorių naudoja standartizuotus laidus, kuriuos galite pasiskolinti iš kito prietaiso.

Dabar pažiūrėkime į patį televizorių. Daugelis modelių turi mažą LED indikatorių priekyje – paprastai raudoną arba baltą šviesą, kuri rodo, kad prietaisas gauna elektros srovę. Jei ši lemputė visai nedega, problema tikrai slypi maitinime. Jei lemputė dega raudonai (budėjimo režimas), bet televizorius neįsijungia – tai jau kita istorija, apie kurią kalbėsime vėliau.

Pultelio ir mygtukų painiava

Kitas labai dažnas scenarijus – televizorius iš tikrųjų veikia, tik jūs negalite jo įjungti dėl pultelio problemų. Moderniuose namuose, kur turime po kelis pultelius (televizoriui, dekoderiui, garso sistemai), lengva susipainioti.

Pirmiausia pakeiskite baterijas pultelyje. Net jei manote, kad jos geros, tiesiog pakeiskite – baterijos yra pigios, o tai eliminuoja vieną galimą problemą. Įdėję naujas baterijas, nukreipkite pultelį į televizorių ir paspauskite mygtuką. Daugelis pultelių turi infraraudonąjį diodą priekyje – jį galite patikrinti telefono kamera. Įjunkite telefono kamerą, nukreipkite pultelį į ją ir spauskite bet kurį mygtuką. Jei pultelis veikia, kameroje matysite mėlyną ar baltą mirksintį šviesą (nors plika akimi jos nematote).

Jei pultelis neveikia arba abejojate, pabandykite įjungti televizorių mygtukais ant paties korpuso. Taip, daugelis žmonių net nežino, kad jų televizorius turi fizinius mygtukus! Paprastai jie būna šone arba apačioje, užpakalinėje dalyje. Gali būti vienas universalus mygtukas arba keletas – maitinimo, garsumui, kanalams. Jei televizorius įsijungia mygtuku, bet ne pulteliu – problema aiški.

Kai televizorius „užstringa” ir ko nematome

Šiuolaikiniai televizoriai yra iš esmės kompiuteriai su ekranu. Kaip ir kompiuteriai, jie gali „užsikabinti” arba įstrigti keistose būsenose. Vienas iš efektyviausių sprendimų tokiais atvejais – pilnas perkrovimas, arba kaip tai vadina technikai – „hard reset”.

Štai kaip tai padaryti teisingai: ištraukite televizoriaus maitinimo laidą iš lizdo. Ne tik išjunkite mygtuku – būtent fiziškai ištraukite laidą. Dabar palaukite. Ne 5 sekundes, o bent minutę, o geriau – 2-3 minutes. Kodėl taip ilgai? Televizoriaus viduje esantys kondensatoriai kaupia elektros krūvį, kuris išsikrauna pamažu. Pilnas išsikrovimas užtikrina, kad visos sistemos tikrai „užmirš” ankstesnę būseną ir pradės iš naujo.

Kol laukiate, galite paspausti ir kelias sekundes palaikyti maitinimo mygtuką ant paties televizoriaus (laidas vis dar ištrauktas). Tai padeda greičiau išsikrauti likusiems krūviams. Po 2-3 minučių vėl įkiškite laidą ir bandykite įjungti. Stebėtinai dažnai šis paprastas triukas išsprendžia problemą.

HDMI ir įvesties šaltinių galvos skausmas

Kartais televizorius iš tikrųjų veikia puikiai, tik rodo ne tai, ką tikitės. Jei ekranas juodas, bet girdite garsą, arba matote meniu, kai spaudžiate atitinkamus mygtukus – problema greičiausiai slypi įvesties šaltinyje.

Šiuolaikiniai televizoriai turi daugybę įvesčių: HDMI1, HDMI2, HDMI3, AV, komponentinė, kartais net skaitmeninius ir analoginius antenos įėjimus. Jei paskutinį kartą žiūrėjote filmą iš kompiuterio per HDMI2, o dabar bandote žiūrėti televiziją per anteną, ekranas liks juodas, kol nepersijungsite į teisingą įvestį.

Paimkite pultelį ir ieškokite mygtuko „Source”, „Input” arba panašaus. Kai jį paspausite, turėtų atsirasti meniu su visais galimais šaltiniais. Perbandykite juos visus – kartais televizorius „pamiršta” paskutinį naudotą šaltinį po elektros dingimo.

Dar vienas dalykas – HDMI laidai ir prietaisai. Jei naudojate išorinį prietaisą (dekoderis, žaidimų konsolė, medijos grotuvas), problema gali būti jame, o ne televizoriuje. Atjunkite visus HDMI laidus ir pabandykite įjungti televizorių be jų. Jei dabar veikia – prijunkite prietaisus po vieną ir žiūrėkite, kuris sukelia problemą.

Vidinės elektronikos problemos ir ką galite padaryti

Jei išbandėte viską, kas aprašyta aukščiau, o televizorius vis dar neįsijungia, greičiausiai turime reikalą su rimtesne techninė problema. Tačiau net ir čia yra keletas dalykų, kuriuos galite patikrinti prieš kviesdami meistrą.

Maitinimo blokas – tai televizoriaus komponentas, kuris paverčia kintamąją srovę iš lizdo į nuolatinę, tinkamą elektronikai. Jei jis sugenda, televizorius negaus elektros. Simptomas paprastai būna toks: visiškai jokių gyvybės ženklų, jokių lemputių, jokio garso. Kai kuriuose televizoriuose maitinimo bloką galima pakeisti santykinai nesunkiai ir nebrangiai – tai daug pigiau nei naujas televizorius.

Kondensatoriai – tai maži cilindrinio pavidalo komponentai maitinimo plokštėje. Laikui bėgant jie gali „išpūsti” arba ištekėti. Jei jaučiate drąsos ir turite bent minimalius techninius įgūdžius, galite nuimti galinį televizoriaus dangtį (BŪTINAI IŠJUNGĘ IŠ ELEKTROS!) ir vizualiai apžiūrėti plokštes. Ieškokite išsipūtusių kondensatorių – jie atrodys kaip mažos skardines su išgaubtu viršumi vietoj plokščio. Jei tokių rasite, tai ir yra problema. Kondensatorių keitimas yra gana paprasta ir pigi procedūra servisui.

Matricos ar LED apšvietimo problemos pasireiškia kitaip – televizorius įsijungia, galbūt girdite garsą, bet ekranas lieka juodas arba labai tamsus. Jei šviesite žibintuvėliu į ekraną ir matote silpną vaizdą, problema greičiausiai LED apšvietime. Tai jau rimtesnis ir brangesnis remontas.

Programinės įrangos keistenybės

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai turi sudėtingą programinę įrangą, kuri kartais gali sukelti problemų. Jei jūsų televizorius yra Smart TV ir staiga nustojo įsijungti po automatinio atnaujinimo, problema gali būti programinėje įrangoje.

Kai kurie gamintojai turi specialius atkūrimo režimus, į kuriuos galima patekti laikant tam tikrą mygtukų kombinaciją įjungimo metu. Pavyzdžiui, Samsung televizoriuose kartais reikia laikyti maitinimo mygtuką ant paties televizoriaus, kol įkišate maitinimo laidą. LG modeliuose gali būti kitokia kombinacija. Šią informaciją rasite gamintojo svetainėje arba vartotojo instrukcijoje.

Jei pavyksta patekti į atkūrimo režimą, paprastai galite atlikti gamyklinių nustatymų atkūrimą. Taip, prarasite visus savo nustatymus ir įdiegtas programėles, bet bent televizorius vėl veiks.

Kada kviesti specialistą ir ko tikėtis

Jei išbandėte visus aprašytus sprendimus, o televizorius vis dar neveikia, laikas kreiptis į profesionalus. Bet prieš tai verta įvertinti ekonominę pusę.

Televizorių remonto kaina labai priklauso nuo problemos. Paprastas kondensatorių keitimas gali kainuoti 30-50 eurų. Maitinimo bloko keitimas – 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio. O štai matricos keitimas gali kainuoti 200-500 eurų ar net daugiau, kas dažnai yra neapsimoka, ypač jei televizorius jau kelių metų senumo.

Prieš vežant televizorių į servisą, paskambinkite ir aprašykite simptomus. Geras meistras dažnai gali iš karto pasakyti, kokia gali būti problema ir apytiksle remonto kaina. Jei televizorius dar garantijoje – nedelsdami kreipkitės į pardavėją ar gamintojo servisą.

Dar vienas patarimas – paieškokite informacijos internete apie savo konkretų modelį. Forumose ir YouTube dažnai rasite žmonių, kurie patyrė panašias problemas su tuo pačiu modeliu. Kartais tam tikri modeliai turi žinomus defektus, apie kuriuos gamintojas net gali būti paskelbęs atšaukimą ar nemokamą remontą.

Ką daryti, kad tai nepasikartotų

Geriau išvengti problemų nei jas spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir sumažinti gedimų tikimybę.

Visų pirma – naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką ilgintuvą su apsauga nuo perkrovų. Elektros tinklo svyravimai ir ypač perkūnijos yra viena dažniausių televizorių elektronikos gedimų priežasčių. Geras ilgintuvas su apsauga kainuoja 20-30 eurų, o gali išgelbėti 500 eurų vertės televizorių.

Ventiliacija – svarbus dalykas. Televizorius išskiria šilumą, kurią reikia išvesti. Niekada nestatykite televizoriaus uždaroje spintelėje be ventiliacijos angų. Palikite bent 10 cm laisvos vietos iš visų pusių. Perkaitimas trumpina elektronikos komponentų, ypač kondensatorių, gyvenimą.

Dulkės – tylus priešas. Laikui bėgant dulkės kaupiasi televizoriaus viduje, blogina vėsinimą ir gali sukelti trumpuosius jungimus. Kartą per metus verta švelniai nuvalyti dulkes nuo ventiliacijos angų. Jei jaučiate drąsos, galite nuimti galinį dangtį ir atsargiai išpūsti dulkes kompresoriumi (televizorius turi būti išjungtas iš elektros bent kelias valandas!).

Teisingas išjungimas irgi svarbu. Nors šiuolaikiniai televizoriai suprojektuoti veikti budėjimo režimu, geriausia praktika – visiškai išjungti iš elektros, jei išvykstate ilgesniam laikui arba žinote, kad bus perkūnija. Tai apsaugo ne tik nuo elektros smūgių, bet ir sutaupo elektros energijos.

Programinės įrangos atnaujinimai – dvipusis kardas. Viena vertus, jie taiso klaidas ir prideda naujų funkcijų. Kita vertus, kartais sukelia naujų problemų. Auksinis viduriukas – atnaujinti, bet ne iš karto. Palaukite savaitę-dvi po naujo atnaujinimo išleidimo ir paskaitykite atsiliepimus internete. Jei žmonės skundžiasi problemomis – galite palaukti kito atnaujinimo.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – išsaugokite visus dokumentus, čekius ir garantinius talonus. Taip pat užsirašykite modelio numerį ir pirkimo datą. Ši informacija bus neįkainojama, jei kada nors prireiks kreiptis į servisą ar naudotis garantija. Modelio numeris paprastai nurodytas ant lipduko televizoriaus gale – nufotografuokite jį telefonu, kad visada turėtumėte po ranka.

Televizoriaus neįsijungimas nėra malonumas, bet daugeliu atvejų tai ne katastrofa. Sistemingai patikrinę akivaizdžius dalykus – maitinimą, pultelį, įvesties šaltinius – dažnai galite išspręsti problemą patys per kelias minutes. Net jei problema rimtesnė, žinodami simptomus ir galimas priežastis, galėsite geriau bendrauti su meistru ir priimti informuotus sprendimus dėl remonto ar naujo pirkimo. Svarbiausia – nepulti į paniką ir metodiškai tikrinti viską po truputį.

The post Televizorius neįsijungia: priežastys ir sprendimai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Šiuolaikiniuose televizoriuose pats ekranas – tai LCD matrica, kuri savaime nešviečia. Šviesą jai suteikia galinė apšvieta, dažniausiai sudaryta iš LED juostų. Tai ilgos, siauros plokštelės su eilėmis šviesos diodų, pritvirtintos prie metalo rėmo televizoriaus viduje. Kai viena ar kelios tokios juostos sugenda, ekrane matote tamsias juostas, nevienodą apšvietimą arba vaizdas visai nebeatsiranda, nors girdite garsą.

LED juostos genda dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – natūrali komponentų senėjimas. Šviesos diodai turi ribotą darbo laiką, paprastai apie 50-100 tūkstančių valandų. Antra problema – perkaitimas. Jei televizorius blogai vėdinamas arba stovi saulėje, LED juostos perkaista ir greičiau išsidėvi. Trečia priežastis – gamykliniai defektai arba nestabilus elektros tiekimas, kuris gali pažeisti šviesą tiekiančias grandines.

Įdomu tai, kad dažnai sugenda ne visa juosta, o tik vienas ar keli diodai. Kadangi diodai sujungti nuosekliai, vieno gedimas išjungia visą grandinę. Tai kaip kalėdinė girlianda – sudega viena lemputė, ir visa eilė nebeveikia.

Reikalingi įrankiai ir apsaugos priemonės

Prieš pradedant darbą, reikia pasirūpinti tinkamais įrankiais. Jums tikrai prireiks kelių skirtingų dydžių kryžminių atsuktuvų, plastikinio arba medinio pleišto (metalinis gali subraižyti paviršius), multimetro LED juostoms patikrinti, šildomojo pistoleto arba plaukų džiovintuvo lipniai juostai atjungti, ir izoliacinės juostos.

Saugumas čia ne tuščias žodis. Prieš pradėdami bet kokius darbus, televizorių būtina atjungti nuo elektros tinklo ir palaukti bent 30 minučių. Kodėl? Viduje yra kondensatoriai, kurie kaupia elektros krūvį ir gali duoti nemalonų smūgį net išjungtame įrenginyje. Dirbkite ant švarios, minkštos paviršiaus – geriausia ant antklodės ar putplasčio, kad nesugadintumėte ekrano.

Dėvėkite antistatines apyrankes arba bent jau periodiškai lieskite nepadengto metalo paviršių, kad išsikrautumėte. Statinė elektra gali sunaikinti jautrius elektroninius komponentus. Ir dar vienas patarimas – fotografuokite kiekvieną žingsnį telefonu. Vėliau, surinkdami atgal, šios nuotraukos bus neįkainojamos.

Kaip išardyti televizorių nepažeidžiant ekrano

Televizoriaus ardymas – tai labiausiai nervų erzinanti dalis, ypač jei darote tai pirmą kartą. Pirmiausia padėkite televizorių ekranu žemyn ant minkšto paviršiaus. Nugarėlė paprastai laikoma varžtais, kurie gali būti paslėpti po lipdukomis arba guminėmis kojytėmis – jas reikia atsargiai nuimti.

Varžtai būna skirtingo ilgio, todėl svarbu atsiminti (arba nufotografuoti), kuris iš kur. Kai kurie gamintojai mėgsta paslėpti kelis varžtus po stovo tvirtinimo plokštele arba kituose netikėtuose kampuose. Išsukę visus varžtus, atsargiai pradėkite kelti nugarinę dangą. Ji gali būti prikabinta plastmasiniais fiksatoriais, kuriuos reikia švelniai atjungti plastikiniu pleištu.

Kai nugarėlė nuimta, pamatysite metalinį rėmą su pritvirtintomis plokštėmis – tai maitinimo blokas, pagrindinė plokštė ir T-Con plokštė. LED juostos yra už viso to, pritvirtintos prie metalo ekrano rėmo. Kad iki jų pasiektumėte, dažniausiai reikia atjungti keletą plokščių laidų (šleifų) ir išsukti dar daugiau varžtų.

Čia labai svarbu žymėtis, kuris laidas kur buvo prijungtas. Naudokite lipnius lapelius arba tiesiog fotografuokite. Kai kurie laidai turi fiksatorius, kuriuos reikia pakelti prieš traukiant laidą. Jei trauksite jėga, galite sugadinti jungtį.

LED juostų lokalizavimas ir gedimo nustatymas

Pasiekę metalinį rėmą, pamatysite LED juostas, pritvirtintas horizontaliai arba vertikaliai (priklauso nuo modelio). Jos paprastai padengtos šviesą sklaidančia plėvele ir pritvirtintos dvipuse lipnia juosta bei kartais varžteliais. Kiekviena juosta turi maitinimo laidus, sujungtus su kitomis juostomis arba maitinimo plokšte.

Dabar reikia nustatyti, kuri juosta sugedo. Jei turite multimetrą su diodų patikrinimo funkcija, galite patikrinti kiekvieną juostą atskirai. Nustatykite multimetrą į diodų režimą ir lieskite juostos kontaktus. Darbingi LED diodai turėtų silpnai šviesti. Jei nešviečia – juosta gediusi.

Kitas būdas – vizualinė apžiūra. Kartais ant juostos matosi parudavę arba išdegę taškai. Tai aiškus gedimo požymis. Kai kurie entuziastai net bando laikinai prijungti televizorių (LABAI atsargiai ir tik jei žinote, ką darote) ir pažiūrėti, kurios juostos nešviečia. Bet tai pavojinga ir nerekomenduojama be patirties.

Svarbu suprasti, kad kartais genda ne visa juosta, o tik vienas LED. Teoriškai galima pakeisti tik tą vieną diodą, jei turite litavimo įgūdžių ir tinkamą įrangą. Bet praktiškai paprasčiau ir patikimiau pakeisti visą juostą – jos nėra tokios brangios, o darbas užtrunka mažiau laiko.

Tinkamos juostos užsakymas ir paieška

Radę gediusią juostą, reikia užsisakyti naują. Čia prasideda tikrasis iššūkis. LED juostos yra specifinės kiekvienam televizoriaus modeliui. Jums reikės tikslaus televizoriaus modelio numerio (paprastai ant lipduko nugarėlėje) ir pačios juostos ženklinimo, jei toks yra.

Geriausi šaltiniai – specializuotos elektronikos dalių parduotuvės internete, eBay, AliExpress arba gamintojo autorizuoti servisai. AliExpress paprastai pigiausias, bet pristatymas trunka 2-4 savaites. eBay greičiau, bet brangiau. Autorizuoti servisai patikimiausi, bet kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau.

Ieškodami įveskite televizoriaus modelį ir „LED backlight strip” arba „LED bar”. Dažnai parduodamos komplektais – visų televizoriaus juostų rinkinys. Tai gera idėja, nes jei viena juosta sugedo, kitos greičiausiai irgi netrukus ges. Be to, naujos juostos šviečia ryškiau, ir jei pakeisite tik vieną, ekranas gali būti nevienodai apšviestas.

Prieš perkant, patikrinkite pardavėjo atsiliepimus ir įsitikinkite, kad juostos tikrai tinka jūsų modeliui. Kai kurie pardavėjai nurodo suderinamų modelių sąrašus. Jei abejojate, geriau parašykite pardavėjui ir paklausite, nusiųsdami nuotrauką savo juostos ir modelio numerį.

Senos juostos išėmimas ir naujos montavimas

Kai nauja juosta jau jūsų rankose, galima pradėti keitimą. Pirma reikia nuimti seną juostą. Ji paprastai priklijuota dvipuse lipnia juosta ir gali būti pritvirtinta metaliniais laikikliais. Švelniai šildykite lipnią juostą plaukų džiovintuvu – tai suminkština klijus ir leidžia lengviau atjungti juostą nepažeidžiant metalo paviršiaus.

Atjunkite elektros jungtis nuo juostos. Jos gali būti įvairiausių tipų – nuo paprastų kontaktų iki specialių jungiamųjų detalių. Būkite atsargūs, nes plastikinės jungtys trapios. Jei reikia, naudokite mažą plokščią atsuktuką kaip svirtį, bet švelniai.

Nuėmę seną juostą, nuvalykite metalinį paviršių nuo senų klijų likučių. Galite naudoti izopropilo alkoholį ir minkštą skudurą. Paviršius turi būti švarus, nes tai svarbu šilumos išsiskyrimui – metalinis rėmas veikia kaip radiatorius LED juostoms.

Naujos juostos montavimas – atvirkštinis procesas. Jei juosta turi apsauginę plėvelę ant lipnios pusės, nuplėškite ją ir atsargiai pritvirtinkite juostą tiksliai ten, kur buvo senoji. Spustelėkite išilgai visos juostos, kad klijai gerai prikibtų. Prijunkite elektros jungtis – jos turėtų užsifiksuoti su lengvu spragtelėjimu. Jei reikia jėgos, tikėtina, kad kažkas ne taip.

Surinkimas ir pirmasis įjungimas

Surinkimas – tai ardymo procesas atvirkštine tvarka, ir čia jūsų nuotraukos bus neįkainojamos. Pradėkite nuo vidaus komponentų. Prijunkite visus plokščius laidus ir šleifus, kuriuos atjungėte. Įsitikinkite, kad visi fiksatoriai užsispaudė.

Prieš uždėdami nugarinę dangą, verta atlikti bandomąjį įjungimą. Atsargiai prijunkite televizorių prie elektros (būkite atsargūs, kad neliestumėte jokių metalinių dalių) ir įjunkite. Jei viskas gerai, turėtumėte matyti vienodą apšvietimą be tamsių juostų. Jei ne – išjunkite ir dar kartą patikrinkite visas jungtis.

Kai įsitikinote, kad viskas veikia, atjunkite nuo elektros ir uždarykite nugarinę dangą. Įsukite visus varžtus (bet ne per stipriai, kad nesulūžtų plastikas), grąžinkite gumines kojytes ir lipdukus į vietas. Pastatykite televizorių ir dar kartą išbandykite įvairiomis sąlygomis – tamsų ir šviesų vaizdą, skirtingus ryškumo nustatymus.

Pirmomis dienomis stebėkite, ar neatsiranda kokių nors keistų dalykų – neįprastų garsų, kvapų ar nevienodo apšvietimo. Naujos LED juostos gali pirmosiomis valandomis šiek tiek kitaip šviesti, kol „įsidirba”, bet tai normalu.

Kai geriau pasikviesti specialistą arba ką daryti, jei nepavyko

Nors LED juostos keitimas nėra raketų mokslas, yra situacijų, kai geriau pasikviesti profesionalą. Jei jūsų televizorius dar garantijoje – net nemėginkite ardyti patys, nes prarasite garantiją. Jei ekranas didesnis nei 55 coliai, vienas dirbti rizikinga – per didelis ir sunkus, reikia pagalbininko.

Taip pat apsvarstykite profesionalų, jei televizorius labai brangus arba retas modelis. Kai kurie televizoriai, ypač OLED ar naujausios kartos, turi sudėtingesnę konstrukciją, kur LED juostų keitimas reikalauja specialių įrankių ir žinių. Kartais gedimas gali būti ne juostose, o maitinimo plokštėje – tada juostų keitimas nepadės.

Jei bandėte pakeisti juostas, bet televizorius vis tiek neveikia, nepulkite į paniką. Dar kartą patikrinkite visas jungtis – 90% atvejų problema būna blogai įkištame laide. Patikrinkite, ar nepaleidote kokio varžto viduje, kuris gali sukelti trumpąjį jungimą. Įsitikinkite, kad naujos juostos tikrai skirtos jūsų modeliui.

Jei vis tiek neveikia, o esate tikri, kad viską padarėte teisingai, problema gali būti gilesnė. Galbūt sugedo maitinimo blokas arba T-Con plokštė. Tokiu atveju jau tikrai verta kreiptis į servisą, nes diagnostika be specialios įrangos sudėtinga.

Ką išmokote ir kaip pratęsti televizoriaus gyvenimą

Pakeitus LED juostas, jūsų televizorius turėtų tarnauti dar kelerius metus. Bet kad taip ir būtų, verta laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirma – užtikrinkite gerą vėdinimą. Nestatykite televizoriaus uždaroje spintoje ar per arti sienos. Oro cirkuliacija padeda išvengti perkaitimo, kuris yra pagrindinis LED juostų priešas.

Antra – venkite maksimalaus ryškumo nustatymų. Kuo ryškiau šviečia LED diodai, tuo greičiau jie susidėvi. Dauguma televizorių iš gamyklos nustatyti pernelyg ryškiai – sumažinkite ryškumą iki komfortabilaus lygio, ir juostos tarnaus ilgiau. Taip pat sutaupysite elektros.

Trečia – saugokite nuo įtampos šuolių. Naudokite kokybišką ilginamąjį laidą su apsauga arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Staigūs elektros tinklo svyravimai gali pažeisti ne tik LED juostas, bet ir kitus televizoriaus komponentus.

Pats LED juostų keitimo procesas gali atrodyti bauginantis, bet iš tikrųjų tai įveikiama užduotis daugumai žmonių, turinčių bent minimalius techninius įgūdžius ir kantrybės. Sutaupysite 100-300 eurų, kuriuos reikalautų servisas, ir įgysite vertingos patirties. O jei nepavyko – bent jau išmokote, kaip veikia jūsų televizorius iš vidaus, ir kitą kartą žinosite, ar verta bandyti pataisyti patiems, ar geriau iškart kreiptis į profesionalus.

The post Kaip pakeisti televizoriaus LED juostą appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Įsivaizduokite situaciją: įjungiate televizorių, tikėdamiesi pamatyti spalvingą filmą ar šou, o ekrane – tik juoda balta vaizdas, tarsi grįžtumėte į 1960-uosius. Nors iš pradžių tai gali atrodyti kaip nostalgiškas kelionė laiku, greičiausiai tai techninė problema, kurią reikia spręsti. Juoda balta vaizdas šiuolaikiniame televizoriuje nėra normali situacija, ir priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti keletas – nuo paprastų nustatymų klaidų iki rimtesnių techninių gedimų.

Spalvų perdavimas televizoriuje yra gana sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja keletas komponentų ir signalų. Kai kuris nors iš šių elementų sutrinka, rezultatas gali būti būtent toks – nespalvotas vaizdas. Gera žinia ta, kad dažnai problemą galima išspręsti ir patiems, nepasitelkiant brangių meisterių paslaugų.

Kaip televizorius kuria spalvas

Prieš gilindamiesi į problemas, verta suprasti, kaip iš viso veikia spalvų atvaizdavimas. Šiuolaikiniai televizoriai naudoja RGB (raudona-žalia-mėlyna) sistemą. Kiekvienas ekrano pikselis susideda iš trijų mažyčių subpikselių – raudonos, žalios ir mėlynos spalvos. Kai šie trys spalvų komponentai derinami skirtingais intensyvumais, mūsų akys mato visą spalvų spektrą.

Televizorius gauna vaizdo signalą, kuris gali būti perduodamas keliais būdais. Senesniuose analoginiuose sistemose buvo naudojami tokie standartai kaip PAL, NTSC ar SECAM, kur spalvos informacija buvo perduodama atskirai nuo juoda baltos informacijos (liuminancijos). Skaitmeniniuose televizoriuose procesas šiek tiek kitoks, bet principas išlieka panašus – spalvų informacija yra atskiras duomenų komponentas.

Kai televizorius negauna spalvų informacijos arba negali jos apdoroti, jis rodo tik liuminancijos signalą – tai ir yra tas juoda baltas vaizdas. Iš esmės televizorius „mato” tik šviesumą ir tamsumą, bet ne spalvas.

Laido ir kabelio problemos

Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta spalvos, yra prastai prijungti arba pažeisti laidai. Jei naudojate senesnius komponentų kabelius (tuos su trimis ar penkiais RCA jungtimis), spalvų signalas perduodamas atskirais laidais. Geltonas laidas paprastai perduoda vaizdo signalą, o raudonas ir baltas – garsą. Tačiau yra ir kitokia konfigūracija, kur naudojami raudonas, žalias ir mėlynas laidai vaizdui – būtent komponentinis vaizdo signalas.

Jei vienas iš šių laidų yra atjungtas, prastai įkištas į lizdą arba pažeistas, spalvos gali dingti arba būti iškraipytos. Pirmiausia patikrinkite visus jungtis – ištraukite ir vėl tvirtai įkiškite kiekvieną laidą. Kartais paprastas pakartotinis prijungimas išsprendžia problemą, nes per laiką kontaktai gali oksidavotis arba atsilaisvinti.

HDMI kabeliai, nors ir perduoda visą informaciją vienu laidu, taip pat gali sukelti problemų. Pažeistas HDMI kabelis gali perduoti signalą dalinai – pavyzdžiui, perduoti vaizdą be spalvų arba su spalvų artefaktais. Jei turite atsarginį HDMI kabelį, pamėginkite jį pakeisti – tai greitas būdas patikrinti, ar problema slypi būtent čia.

Televizoriaus nustatymai ir režimai

Kartais problema slypi ne technikoje, o paprasčiausiai nustatymuose. Daugelis televizorių turi įvairius vaizdo režimus, ir kai kurie iš jų gali būti nustatyti rodyti juoda baltą vaizdą. Tai gali nutikti atsitiktinai paspaudus ne tą mygtuką nuotolinio valdymo pultelyje.

Patikrinkite televizoriaus nustatymus – ieškokite vaizdo ar ekrano nustatymų meniu. Ten turėtumėte rasti tokius parametrus kaip spalvų intensyvumas, sodrumas ar panašiai. Jei spalvų parametras nustatytas į nulį arba minimalią reikšmę, ekranas rodys tik juoda baltai. Pabandykite padidinti šią reikšmę ir stebėkite, ar spalvos grįžta.

Kai kurie televizoriai turi specialų „juoda balto” režimą arba „kino” režimą su sumažintomis spalvomis. Perjunkite vaizdo režimą į standartinį ar dinamišką ir pažiūrėkite, ar tai padeda. Taip pat patikrinkite, ar neįjungtas kokias nors prieinamumo funkcijas, skirtas žmonėms su spalvų aklumu – kai kurie televizoriai turi tokias parinktis.

Signalo šaltinio problemos

Ne visada problema slypi televizoriuje – kartais kaltas yra signalo šaltinis. Jei žiūrite per kabelinės televizijos priedėlį, palydovinį imtuvą ar kitus išorinius įrenginius, problema gali būti juose.

Pabandykite perjungti televizorių į kitą šaltinį. Jei turite prijungtą DVD grotuvą, žaidimų konsolę ar kitą įrenginį, perjunkite į jį ir pažiūrėkite, ar spalvos veikia. Jei kituose šaltiniuose spalvos rodomos normaliai, problema tikrai ne televizoriuje, o tame konkrečiame įrenginyje ar jo nustatymuose.

Išoriniai įrenginiai taip pat turi savo vaizdo nustatymus. Kabelinės televizijos priedėliai, Blu-ray grotuvai ir kiti įrenginiai dažnai leidžia reguliuoti vaizdo išvesties parametrus. Patikrinkite šių įrenginių nustatymus – galbūt ten spalvų formatas nustatytas netinkamai. Ieškokite nustatymų, susijusių su vaizdo išvestimi, spalvų erdve ar vaizdo formatu.

Vidiniai televizoriaus gedimai

Jei išbandėte visus paprastesnius sprendimus ir nieko nepadėjo, problema gali būti rimtesnė – vidiniai televizoriaus komponentai. Elektroninėje plokštėje, kuri apdoroja vaizdo signalą, gali būti sugedusi spalvų apdorojimo grandinė.

Senesnių televizorių atveju tai gali būti susijęs su vaizdo apdorojimo mikroschema. Šiuolaikiniuose LCD ar LED televizoriuose problema gali slypėti pagrindinėje plokštėje (main board) arba T-CON plokštėje (timing control board), kuri valdo ekraną. Šios plokštės atsakingos už signalo konvertavimą ir perdavimą į ekraną.

Jei televizorius jau senokas, kondensatoriai elektroninėje plokštėje gali būti išsekę. Tai gana dažna problema – kondensatoriai laikui bėgant praranda talpą, išsipučia arba net pradeda tekėti. Jei turite techninių įgūdžių ir drąsos atidaryti televizorių, galite pažiūrėti, ar nėra vizualiai pažeistų kondensatorių (išsipūtusių viršūnių). Tačiau tai rekomenduojama daryti tik turint patirties, nes televizoriuje net ir išjungtame gali būti pavojingos įtampos.

Skirtingos problemos skirtingų tipų televizoriuose

Senesnių kineskopinių (CRT) televizorių atveju juoda baltas vaizdas dažnai reiškia spalvų dekoderių gedimą arba nustatymų problemą. Šie televizoriai turėjo atskirą spalvų apdorojimo grandinę, kuri galėjo sugesti nepriklausomai nuo likusios sistemos. Kartais tai buvo susiję su magnetiniu lauku – jei šalia televizoriaus buvo stiprus magnetas, jis galėjo „išmagnetinti” kineskopą, dėl ko spalvos išsikraipydavo arba visai dingdavo.

Plazminiai televizoriai, kurie buvo populiarūs prieš LCD erą, turėjo savo specifinių problemų. Jei plazmos ekrane dingsta spalvos, tai dažnai reiškia rimtą gedimą pačiame ekrane arba valdymo elektronikoje. Deja, tokių televizorių remontas dažnai nebūna ekonomiškai naudingas.

LCD ir LED televizoriai (kurie iš esmės yra LCD su LED apšvietimu) paprastai turi problemas, susijusias su vaizdo apdorojimo plokštėmis. Jei matote juoda baltą vaizdą, bet ekranas kitaip veikia normaliai (yra meniu, veikia visos funkcijos), problema greičiausiai yra signalo apdorojime, ne pačiame ekrane.

Ką daryti ir kaip išvengti problemų ateityje

Jei susidūrėte su šia problema, štai sistemingas požiūris, kaip ją spręsti. Pirma, patikrinkite paprasčiausius dalykus – laidus, jungtis, nustatymus. Ištraukite visus kabelius, palaukite minutę ir vėl tvirtai prijunkite. Perjunkite televizorių į kitus šaltinius ir patikrinkite, ar problema pasireiškia visur, ar tik su vienu įrenginiu.

Antra, pereikite per televizoriaus nustatymus. Atstatykite vaizdo nustatymus į gamyklinius. Dauguma televizorių turi tokią funkciją vaizdo nustatymų meniu. Tai padeda pašalinti bet kokius atsitiktinius pakeitimus, kurie galėjo sukelti problemą.

Trečia, atnaujinkite televizoriaus programinę įrangą, jei tai išmanusis televizorius. Kartais programinės įrangos klaidos gali sukelti keisčiausių problemų, įskaitant spalvų praradimą. Gamintojų svetainėse paprastai galima rasti naujausias programinės įrangos versijas ir instrukcijas, kaip jas įdiegti.

Kad išvengtumėte problemų ateityje, stenkitės naudoti kokybiškus kabelius. Pigūs kabeliai greičiau genda ir sukelia problemų. HDMI kabelių atveju nebūtinai reikia pirkti brangiausių, bet visiškai pigių taip pat geriau vengti. Taip pat saugokite kabelius nuo pernelyg stipraus lenkimo – tai gali pažeisti vidines gysleles.

Reguliariai valykite televizorių nuo dulkių, ypač ventiliacijos angas. Perkaitimas gali sutrumpinti elektroninių komponentų gyvavimo laiką. Nenaudokite televizoriaus labai drėgnose ar dulkėtose patalpose, jei įmanoma.

Kai spalvos vėl sugrįžta į jūsų ekraną

Juoda baltas vaizdas šiuolaikiniame televizoriuje tikrai nėra tai, ko tikimės, bet dažniausiai ši problema išsprendžiama gana paprastai. Statistiškai dauguma atvejų susijusi su laidais, jungtimis ar nustatymais – dalykais, kuriuos galite patikrinti ir ištaisyti patys per kelias minutes. Tik nedidelė dalis problemų reikalauja profesionalaus remonto ar komponentų keitimo.

Svarbu nepulti į paniką ir sistemingai tikrinti kiekvieną galimą priežastį, pradedant nuo paprasčiausių. Daugeliu atvejų jūs patys galite grąžinti spalvas į savo ekraną be jokių papildomų išlaidų. O jei problema pasirodo esanti rimtesnė, bent jau žinosite, kad išbandėte visus paprastus sprendimus, ir galėsite tiksliau aprašyti problemą remonto specialistui, kas gali sutaupyti laiko ir pinigų diagnostikai.

Technologijos yra nuostabios, kai veikia, bet kartais net paprasčiausios problemos gali atrodyti kaip didžiulės katastrofos. Tačiau supratimas, kaip veikia jūsų televizorius ir kokie komponentai atsakingi už spalvų atvaizdavimą, padeda ne tik išspręsti problemas, bet ir geriau prižiūrėti savo techniką, kad ji tarnautų ilgiau ir patikimiau.

The post Kodėl televizoriaus ekranas rodo tik juodai baltai appeared first on Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.